Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietė, faktinė gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teista „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikusi „(duomenys neskelbtini)“, teistumas „(duomenys neskelbtini)“, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - motinai.

Tai yra, kaltinamoji V. D. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose esančiuose, „(duomenys neskelbtini)“, smurtavo prieš savo šeimos narę - motiną M. D., t. y. tarpusavio konflikto metu sudavė kumščiu vieną smūgį į veido sritį - smakrą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. D. fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamoji V. D. parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato pilnai, t. y. supranta, kuo yra įtariama. Su įtarimu sutinka visiškai. Su savo motina M. D. gyvena kartu daug metų, su mama, kol yra abi blaivios, nekonfliktuoja. Dažnai pykstasi tada, kai būna neblaivios. Anksčiau yra buvę smurto atvejų tarp jos ir mamos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo įtariamoji. „(duomenys neskelbtini)“ po pietų, tikslaus laiko nepamena, ji, būdama neblaivi, grįžo į savo namus, esančius „(duomenys neskelbtini)“. Namuose motina buvo šiek tiek pavartojusi alkoholio, su motina pradėjo ginčytis dėl maisto ir buitinių dalykų, ko pasekoje ji, susinervinusi, trenkė elnu ar kumščiu, dėl neblaivumo nepamena, motinai į veido sritį vieną kartą. Po jos suduoto smūgio, motina išbėgo į koridorių šaukdama, kad kviestų policiją, ir kaimynai iškvietė pareigūnus. Dėl motinai sukelto fizinio skausmo labai gailisi ir nori jos atsiprašyti, nes galimai taip pasielgė dėl neblaivumo ir todėl, kad buvo labai supykusi. Pasižada ateityje taip nebesielgti, nebevartoti alkoholio, susitaikyti su motina. Žada įsidarbinti ir bandyti keisti gyvenimo būdą. Neneigia, kad abi su motina mėgsta vartoti alkoholį (b. l. 73-75, 79-80).

2.2. Nukentėjusioji M. D. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ po pietų, tikslaus laiko nepamena, į namus grįžo neblaivi jos dukra V. D., kuri pradėjo ant jos šaukti, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Ji pati taip pat buvo neblaivi. Visų aplinkybių, kas ir kaip įvyko, nepamena galimai dėl to, kad buvo neblaivi. Kiek pamena, konflikto metu kažkokiu momentu jai sėdint ant lovos, priėjo dukra V. ir kumščiu trenkė jai vieną kartą į veido sritį - smakrą. Pajuto stiprų skausmą. Suduodama smūgį jos dukra sukėlė jai fizinį skausmą. Ant veido (smakro) liko kraujosruva, patinimas, tačiau į medikus dėl sužalojimo nesikreipė. Įvykusio konflikto niekas nematė, nes buvo bute tik dviese, galėjo konfliktą tik girdėti kaimynai, nes kaimynė iškvietė policiją. Jos dukra V. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, yra ir ankščiau smurtavusi, tad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Su dukra gyvena visada kartu, sutaria nelabai gerai, dažnai tarp jų kyla konfliktai. Norėtų, kad jos dukra tiek nebevartotų alkoholio ir susirastų darbą, nepultų ant jos. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji savo dukrai atleis paskutinį kartą, nenori, kad dukrai būtų taikoma kokia nors kardomoji priemonė (b. l. 40-42).

2.3. Liudytoja M. J. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą būdama „(duomenys neskelbtini)“, namo „(duomenys neskelbtini)“ aukšto koridoriuje, išgirdo sklindantį triukšmą iš „(duomenys neskelbtini)“ buto. Girdėjosi, kad barasi kaimynės. Po to iš buto išėjo jos kaimynė M. D., kuri pasakė, kad namuose ją stumdo ir necenzūriniais žodžiais vadina bei muša jos dukra V. D.. Iškart po to iš buto išėjo ir pati V., kuri jos akivaizdoje pastūmė savo motiną sakydama, ko čia skundžiasi ir šneka nesąmones. Po to dar kartą pastūmė motiną ir abi įėjo į butą. Praėjus „(duomenys neskelbtini)“ min., vėl išgirdo iš kaimynių buto sklindantį didelį triukšmą, šauksmus ir beldimą į buto duris iš vidaus. M. D. šaukėsi pagalbos. Dar po kelių akimirkų buto duris atrakino pati V., o iš buto išėjusi jos motina M. pasakė, kad jai dukra trenkė į smakrą. M. smakras buvo akivaizdžiai sumuštas, matėsi mėlynė. Jos kaimynės gyvena gretimame bute, todėl ji gana dažnai girdi, kaip jos barasi, o V. pastoviai puola ant motinos, ypač, kai yra pavartojusi alkoholio (b. l. 55-56).

2.4. Tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą „(duomenys neskelbtini)“, neblaivi V. D. konflikto metu vieną kartą ranka trenkė neblaiviai savo motinai M. D. į smakro sritį. M. D. smakre matėsi kraujosruva. Tokiais veiksmais V. D. savo motinai sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 8-20).

2.5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ buto durys „(duomenys neskelbtini)“, butas „(duomenys neskelbtini)“ kambario. Tiesiai priešais duris matomas buto langas, prie dešinės buto sienos pastatytas staliukas ir sekcija. Prie buto kairės sienos pastatytos dvi lovos ir spinta. Kambarys netvarkingas, alkoholio vartojimo požymių nesimato. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (b. l. 21-27).

2.6. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad V. D. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ valandą nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilės neblaivumas (b. l. 28-30).

2.7. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atliekant M. D. kūno apžiūrą, jos smakre užfiksuotas patinimas ir kraujosruva (mėlynė) (b. l. 31-34).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. D. smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei- motinai.

3.3. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

4. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

4.1. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jos nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jos atsakomybę lengvinanti bei sunkinančios aplinkybės, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 86-88), „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ tvarka (b. l. 89-90). Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

4.5. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl V. D. skirtinas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 3 mėnesius.

4.6. Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.7. Kaltinamoji buvo sulaikyta nuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos iki „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos, todėl jos laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b.l. 65-67, 77-78) (BK 66 straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

Kaltinamajai pagrįstai paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jai taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi jos laikinojo sulaikymo dienas - nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti V. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 3 mėnesius.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.