Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. N., R. J., R. J., Ž. K., S. K., D. P., Ž. K., M. K., D. K., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas K. K. ir suinteresuoti asmenys R. J., Ž. K., S. K., D. P., Ž. K., M. K. ir D. K. yra bendri palikėjų S. K. ir J. K. vaikai, o suinteresuoti asmenys G. N. ir R. J. yra palikėjos S. K. vaikai. Palikėja S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai mirė išsituokę, santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad palikėjams nuosavybės priklauso po 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjams lygiomis dalimis, tai yra po ½, priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau kito kilnojamojo ar nekilnojamo turto palikėjai nei atskirai, nei kartu neturi. 2025 m. rugpjūčio 22 d. teisme gauta S. K. paveldėjimo byla iš Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro, kurios duomenimis nustatyta, kad į notarę dėl S. K. palikimo priėmimo kreipėsi G. N., R. J., S. K., M. K., palikimo atsisakė Ž. K., D. K. ir Ž. K.. Palikimo nei priėmė, nei atsisakė R. J. ir D. P.. Iš 2025 m. birželio 13 d. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašo nustatyta, kad dėl J. K. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

7. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas motinos S. K. palikimo per įstatymo nustatytą terminą, taip kaip numatyta CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, nepriėmė dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas dar buvo nepilnametis vaikas. Pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini), kai palikimo priėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, o pareiškėjo tėvas dėl motinos palikimo priėmimo sūnaus (pareiškėjo) vardu nesikreipė. Nors pilnametystės sulaukė jau beveik prieš šešerius metus, bet anksčiau tinkamai suvokti bei įvertinti situaciją pareiškėjui trukdė psichinės sveikatos būklė. Dėl ligos nemoka nei skaityti, nei rašyti. Taigi, sulaukęs pilnametystės, nedelsdamas negalėjo imtis veiksmų, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Paveldėjimo teisės liudijimai motinos S. K. palikimą priėmusiems įpėdiniams dar nėra išduoti. Teismas daro išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisėtų interesų nepažeistų, civilinių santykių stabilumui neigiamos įtakos neturėtų.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, piktnaudžiautų savo teisėmis paveldėti, ir vadovaudamasis įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad terminą priimti S. K. palikimą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

11. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo tėvo J. K. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo J. K. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

12. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad palikėjas J. K. ir palikėja S. K. susilaukė devynių vaikų, iš kurių vienas mirė. Iš aukščiau byloje nurodytų palikėjų vaikų tik du vyriausieji - G. N. bei R. J. nėra J. K. vaikai. Po palikėjo J. K. mirties dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo į notarą nei vienas palikėjo vaikų nesikreipė. Tai patvirtina 2025 m. birželio 13 d. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas, kad po pareiškėjo tėvo J. K. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, testamentas niekam nėra surašytas ir paveldėjimo byla nėra pradėta. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 21 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tai yra, dar tėvui esant gyvam, gyveno minėtame būste ir po tėvo mirties toliau gyvena tėvui priklausiančio būsto dalyje, mokėjo mokesčius, naudojo nekilnojamąjį turtą kaip savo, pagal galimybes tvarkėsi.

14. Šias aplinkybes nurodė pareiškėjas pareiškime bei šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo tėvo J. K. mirties atsiradusį palikimą.

15. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja palikimo sudėties.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.