- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-5770-620/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00831-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- F. K., V. R., J. K.
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: F. K., V. R., J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateiktame pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. K., kuri testamento nepaliko. Po motinos mirties liko palikimas - 1/4 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Motinos mirties dieną pareiškėja buvo nepilnametė, tačiau nei ji nei jos įstatyminis atstovas į notarą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. V. K. turėjo brolį F. K. ir seseris V. R. ir J. K.. 2019-05-29 Rokiškio rajono 3-asis notaro biuras išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad po V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) mirties, dėl paveldėjimo liudijimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. Po V. K. mirties nei vienas iš įpėdinių nepateikė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, pasibaigus CK 5.50 str. nustatytam palikimo priėmimo terminui, todėl pareiškėja teikia prašymą atnaujinti terminą palikimui. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini), sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, byla nagrinėtina pagal CK 5.50 straipsnį, tai yra nuo 2001-07-01 galiojusio CK nuostatas, nes civiliniai teisiniai santykiai atsirado po naujojo CK įsigaliojimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas praleistą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jei jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pagal nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes buvo nepilnametė ir negalėjo to padaryti savarankiškai, o įstatyminis atstovas jos teisių neįgyvendino. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja procedūrinį terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Po palikimo atsiradimo niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl nėra duomenų, kad šio termino atnaujinimas pažeistų kieno nors interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą, ar prieštaravimų jam nėra pateikę. Teismo posėdžio metu jie nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai ir iš jų iki posėdžio pradžios nebuvo gauta jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato 3 mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad jos motina V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Testamento registro išrašo duomenų matyti, kad palikėja V. K. testamento nebuvo sudariusi, duomenų apie palikimo priėmimą po jos mirties, palikimą priėmusius asmenis, nėra.
Iš gimimo įrašo duomenų matyti, kad pareiškėja E. Š. (ankstesnė pavardė K.) gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra V. K..
CK 5.50 str. 2 d., 3 d. nustato, kad palikimas turi būti priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta , kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Atsižvelgtina, kad palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) mirus V. K., pareiškėja buvo 11 metų amžiaus, palikimo po motinos mirties nepriėmė ir terminą jam priimti praleido ne dėl jos kaltės, nes ji , būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir tai pažeidžia jos interesus. Tai, kad jos atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo . Palikimo atsiradimo metu pareiškėjos atstovas pagal įstatymą, buvo jos tėvas V. K., kuriam nevykdant įstatymu nustatytų pareigų dukters E. Š. atžvilgiu, jos teisės laikytina buvo pažeistos.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys (CPK 178 straipsnis), tačiau jie tokių įrodymų nepateikė. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis, ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Nors ir praleisto termino palikimui priimti trukmė yra gana didelė, kad tai būtų pagrindu atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, be to ir pats nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutinamas, tačiau šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja, palikimas po V. K. mirties nėra priimtas, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ginti pareiškėjos teisėtus interesus ir atnaujinti terminą palikimui priimti.
Aukščiau nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, dėl kurių pareiškėja E. Š. praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti po motinos V. K. mirties (duomenys neskelbtini), todėl šis terminas atnaujintinas.
Priteistina iš pareiškėjos 13,30 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 578 straipsniais teismas
nutaria:
pareiškėjos E. Š. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. sausio 31 d., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Priteisti iš pareiškėjos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 Eur (trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus .