Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-16 · Byla Nr. ATP-840-195/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
ATP-840-195/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-840-195/2011Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5., 62., 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas pagal ATPK 129 str. 4500 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 4500 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 21.20 val., vairavo automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, ir atsisakė tikrintis neblaivumą, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo draudimo poliso ir techninės apžiūros dokumento, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str., 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atmetus šį prašymą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą pakeisti: taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str., sušvelninti paskirtą baudą.

Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apelianto teigimu, automobilio jis nevairavo, buvo įlipęs į riedantį automobilį, kurio variklis buvo išjungtas, tikslu įjungti rankinį stabdį, kad sustabdytų automobilį. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien jį kaltinančiais įrodymais – policijos pareigūnų R. V. , J. K. ir D. D. parodymais, ir ignoravo jo parodymus apie įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas D. D. nematė, kas vairavo automobilį, nes į įvykio vietą atvyko daug vėliau. Todėl jo parodymai nėra informatyvus ir negali būti vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Tai, kad jis atsisakė tikrintis blaivumą, negali nei paneigti, nei patvirtinti tą faktą, jog jis vairavo neblaivus, nes tokį savo elgesį aiškina tuo, kad tikrintis blaivumą nebuvo pagrindo. Kaip jau minėjo, jis automobilio nevairavo.

Mano, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą, be to, teismas turėjo apklausti automobilio savininką R. K. , kuris duotų paaiškinimą apie tai, kam buvo davęs vairuoti automobilį, taip pat iš tiesų automobilį vairavusį asmenį. Pažymi, kad jo atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime ir nurodė, jog jis, R. D. serga, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta svarbia jo nedalyvavimo bylos nagrinėjime priežastimi, dėl ko bylos angrinėjimas turėjo būti atidėtas.

Apelianto teigimu, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. numatytų reikalavimų. Pareigūnai neneigė, kad šį įvykį matė ir jame dalyvavo kiti asmenys, tačiau jie administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti. Pagrindą abejoti pareigūnų šališkumu sudaro ir tai, kad nesiėmė priemonių nustatyti šių asmenų tapatybę, juos apklausti, kad nuo pat pradžių būtų nustatyta objektyvi tiesa. Mano, kad jo kaltė neįrodyta, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai.

Nurodo, kad galutinė nuobauda paskirta neįvertinus visas ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra per griežta. Mano, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir sumažinti jam paskirtą baudą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. kaltė, padarius ATPK 129 str., 124¹ str. 7 d., numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veikas kvalifikavo ir skyrė nuobaudas, atsižvelgęs į jų parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

R. D. jam inkriminuotus pažeidimus neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė patį pažeidėją R. D. ir liudytojus (policijos pareigūnus) D. D. , R. V. ir J. K. .

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad R. D. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, nepateikė pagal Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) privalomų pareigūnui pateikti dokumentų.

R. D. teisme parodė, kad kai automobilis pradėjo riedėti, jis, R. D. , iš galinės keleivių vietos persėdo į vairuotojo vietą, nes šalia vairuotojo sėdėjęs jo draugas Darius nemokėjo užtraukti rankinį stabdį, ir sustabdė automobilį. Prieš tai prie vairo iš matymo sėdėjęs žmogus sustabdęs automobilį staigiai iš jo išlipo ir nuėjo šalin, automobilis pradėjo riedėti. Jam, R. D. , sėdint vairuotojo vietoje priėjo pareigūnai, norėjo patikrinti jo neblaivumą. Kadangi automobilio nevairavo, automobilis jam nepriklauso, atsisakė tai daryti. Automobilį vairavęs asmuo atsirado, kai automobilis jau buvo vežamas tralu (b.l. 21-24).

Liudytojas (policijos pareigūnas) D. D. teisme parodė, kad 201-08-09, apie 21.20 val., buvo gautas pranešimas, jog Eišiškių pl. 11, Vilniuje, sulaikytas automobilis Mercedes Benz, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, dėl ko jis buvo nuvežtas į valdybą, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis atsisakė. Jis taip pat buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur taip pat atsisakė tikrintis neblaivumą. Taip pat nurodė, kad R. D. nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei kitų automobilio dokumentų. R. D. jiems teigė, kad neprisipažins, jog jis vairavo. Nei pirmajam ekipažui, nei jiems (antrajam) R. D. apie kitą automobilį vairavusį asmenį, kuris nubėgo, net neužsiminė. Kai jie atvyko, su kitais pareigūnais prie Mercedes Benz automobilio stovėjo R. D. ir dar vienas žmogus (b.l. 36-37).

Liudytojas (policijos pareigūnas) R. V. teisme parodė, kad 2011-08-09 dirbo kartu su J. K. , radijo ryšiu gavo pranešimą, kad automobilį Mercedes Benz vairuoja neblaivus asmuo. Važiuojant iš Salininkų, jie gavo papildomą pranešimą dėl to paties automobilio, kad jis sustojo „Statoil“ degalinėje Eišiškių plente. Jiems įvažiuojant į degalinę, šis automobilis pradėjo važiuoti, norėdamas iš degalinės išvažiuoti. Jie įjungė švyturėlius, garsą ir Mercedes Benz automobilį sustabdė. J. K. priėjo prie automobilio patikrinti dokumentus. Vairuotojas nepateikė jokių automobilio dokumentų. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus - nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Iškvietė kitą ekipažą įvykiui užfiksuoti. Kai automobilį sustabdė, jame buvo du vyrai – vairuotojas ir keleivis, sėdintis priekinėje keleivio sėdinėje. R. D. neneigė, jog automobilį vairavo jis, ir nekėlė jokių versijų apie trečią žmogų, kuris ir buvo automobilio vairuotojas. Patvirtino, kad R. D. vairuojamo automobilio variklis buvo įjungtas (b.l. 38).

Analogiškas R. D. sulaikymo aplinkybes teisme nurodė ir liudytojas (policijos pareigūnas) J. K. , kuris papildomai paaiškino, kad paprašius dokumentų, R. D. pasakė, jog juos pamiršęs. Suklysti, kas vairavo, jis negalėjo, nes matė, kas sėdi už automobilio vairavo, taip pat automobilis pradėjo važiuoti, norėdamas iš degalinės išvažiuoti (b.l. 38).

Taigi, liudytojų (policijos pareigūnų) D. D. , R. V. ir J. K. parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto pateikta įvykio versija, t.y. kad automobilį vairavo trečias asmuo, o R. D. priėjus pareigūnui sėdėjo vairuotojo vietoje, nes bandė sustabdyti riedantį automobilį. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų bei kitos bylos medžiagos (tarnybinių pranešimų) nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t.y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo R. D. parodymais apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą, R. D. net 6 kartus buvo baustas už KET pažeidimus vairuojant tą patį automibilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15), todėl jo teiginys, jog automobilis priklauso kitam asmeniui ir jį vairuoti galėjo trečias nenustatytas asmuo, pagrįstai vertintinas kaip jo gynybinė taktika. Be to, iš jį sulaikiusių pareigūnų parodymų analizės matyti, kad jiems siekiant sustabdyti minėtą automobilį, nes šis ketino išvažiuoti iš degalinės, automobilyje buvo tik du asmenys: R. D. , kuris vairavo šį automobilį, ir automobilio keleivis. Tai, kad automobilį galėjo vairuoti trečias asmuo, kad jis prieš prisistatant pareigūnams pasišalino iš automobilio, kad R. D. išlipo iš automobilio ir persėdo į riedančio automobilio vairuotojo vietą, pareigūnai kategoriškai paneigė teisme, patvirtindami tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, t.y. kad R. D. automobilis ne riedėjo, o važiavo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neginčytinai įrodyta, kad R. D. vairavo automobilį Mercedes Benz ML320, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, nepateikė jokių automobilio dokumentų.

Šalies argumentai

Apelianto prašymas iš naujo atlikti įrodymų tyrimą bei iškviesti į teismo posėdį jo nurodytus liudytojus yra atmestinas, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. D. dalyvavo bylos nagrinėjime, jam buvo išaiškinta teisė atsivesti į bylos nagrinėjimą savo liudytojus, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo (b.l. 24, 36). Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių R. D. kaltę, laikyti, jog bylą išnagrinėjus be liudytojų, kurie duotų jam palankius parodymus, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, pagrindo nėra.

Apeliacinius skundu R. D. prašo teismą taikyti ATPK 30¹ str. ir sušvelninti jam paskirtą galutinę nuobaudą.

Skirdamas R. D. ATPK 129 str. ir 124¹ str. 7 d. sankcijoje numatytas nuobaudas ir nustatydamas jų dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nėra, anksčiau 7 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavim1 esant neblaiviam (b.l. 11-15). Ankstesni baustumai labai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Taip pat buvo atsižvelgta ir į pažeidimų pobūdį, kad R. D. tokiu neatsakingu elgesiu ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (2009-06-10 nutarimu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, duomenų apie tai, kad R. D. būtų gavęs naują vairuotojo pažymėjimą pasibaigus nuobaudos terminui, byloje nėra) ir vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus (iš policijos pareigūnų parodymų R. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš medicininės apžiūros akto matyti, kad R. D. neneigė prieš įvykį vartojęs alkoholį), jis kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas R. D. pagrįstai paskyrė ATPK 129 str. ir 124¹ str. 7 d. sankcijoje numatytas vidutinio dydžio nuobaudas. Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių paskirta galutinė nuobauda, t.y. 4500 Lt bauda, turėtų būti laikoma neteisinga. Apeliacinio skundo argumentai, kad jokios žalos nepadaryta, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą.

Konstatuotina, kad R. D. skirta galutinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl švelnesnes nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Šumskas