- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-385-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08172-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Karoliniškių būstas“
- Ieškovas
- O. R. P.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. papildomos nutarties, priimtos bylinėjimosi išlaidų klausimu, civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. P. ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - AB „Baltic Underwriting Agency“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. R. P. 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“ 3 265,87 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Baltic Underwriting Agency“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. Ieškovės prašymu 2018 m. liepos 19 d. byla buvo perduota nagrinėti teismo mediacijos būdu. Bylos šalys kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti taikos sutartį, sudarytą 2018 m. rugsėjo 14 d. tarp bylos šalių. Nurodė, kad šalys kilusį ginčą išsprendė taikos sutartimi abipusių kompromisų būdu ir pateikė taikos sutartį tvirtinti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, jog atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ sumoka ieškovei O. R. P. 1 900 EUR sumą (1 punktas). Įsigaliojus teismo nutarčiai, kuria patvirtinama taikos sutartis, šalys nebeturės viena kitos atžvilgiu visų bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su nagrinėta byla, ir nereikš jų ateityje dėl ieškovės butui 2016-2017 metais padarytos žalos adresu L. Asanavičiūtės g. 8-91, Vilniuje (4 punktas). Kiekviena šalis savo lėšomis padengia nagrinėjamoje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminio mokesčio, advokato teisinės pagalbos išlaidas ir pan., o teismo (valstybės) išlaidas, jeigu tokių būtų, įsipareigoja apmokėti atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ (5 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės O. R. P. ieškinį atsakovui UAB „Karoliniškių būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - AB „Baltic Underwriting Agency“, nutraukė, taip pat nurodė, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo klausimas byloje nesprendžiamas. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,52 EUR, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo.
Šalies argumentai
7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovei teikimo paskirstymo. Kartu su prašymu pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 630,50 EUR advokato užmokestis. Pažymėjo, kad apie teismo 2018-09-18 nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pareiškėjas sužinojo 2018-09-27.
Atsiliepimas
8. Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo nesutiko, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Advokatas turėjo galimybę nedelsiant pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šalių pasirašytoje taikos sutartyje šalys sutarė pačios padengti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, tikėjosi, kad ieškovė pati padengs turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jis papildomų išlaidų nepatirs. Prašoma priteisti 630,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma neproporcingai didelė palyginus su byloje atliktais veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. papildoma nutartimi tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisė iš atsakovo „UAB „Karoliniškių būstas“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 365,69 EUR bylinėjimosi išlaidų už ieškovei O. R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei O. R. P. 2018 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, paskirtas advokatas Gintaras Algirdas Perednis, ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos turinio teismas nustatė, kad advokatas Gintaras Algirdas Perednis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo kreipėsi iki teismui išnagrinėjant bylą ir priimant 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartį, kuria byla nutraukta ir patvirtinta taikos sutartis, o prašymą dėl ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo suformulavo dar ieškinyje.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, organizuojanti teisinės pagalbos teikimą, nebuvo nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos eiga, o taip pat iki kada turėjo būti pateikti duomenys apie valstybės patirtas išlaidas už O. R. P. suteiktą teisinę pagalbą. Nei ieškovė, nei jai paskirtas atstovas neturėjo jokių įgalinimų taikos sutartimi atsisakyti valstybės teisės reikalauti valstybės patirtų išlaidų atlyginimo. Tai, kad iki taikos sutarties patvirtinimo nebuvo pateikti duomenys apie valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas, negali paneigti valstybės teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.
12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškinyje buvo suformuluotas prašymas bylinėjimosi išlaidas priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti teismo (valstybės) patirtas išlaidas. Teismas sprendė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neviršija įstatymų nustatytos maksimalios sumos ir, įvertinant bylos specifiką bei atstovo atliktus procesinius veiksmus, yra adekvačios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. papildomą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Apelianto teigimu, pareiškėja turėjo žinoti apie nagrinėjamą bylą, kadangi pati savo 2018-01-19 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-199-1266 ieškovei paskyrė advokatą. Be to, pareiškėjos paskirtas advokatas privalėjo elgtis rūpestingai ir laiku informuoti tarnybą apie bylos eigą, sudaromą taikos sutartį. Atsakovas neturi prisiimti atsakomybės dėl advokato nerūpestingo elgesio, neprivalo atlyginti išlaidas, dėl kurių jam nebuvo žinoma, prieš sudarant taikos sutartį. Be to, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad taikos sutarties sudarymas iš esmės nereiškia, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovas nepatvirtino, jog prisiėmė atsakomybę dėl buto užliejimo. Be to, taikos sutartimi šalys sulygo, jog pačios padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, tikėjosi, kad ieškovė pati padengs savo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jis papildomų išlaidų nebepatirs. Ieškovės advokatas, žinodamas, kad pareiškėja gali reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėjo apie tai informuoti šalis dar prieš pasirašant taikos sutartį.
16. Apeliantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės advokatas byloje pateikė tik du procesinius dokumentus - ieškinį ir dubliką, kurių turinys iš esmės yra analogiškas, todėl jų apimtis ir pobūdis neatitinka prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Parengto procesinio dokumento apimtis apima tik kelis puslapius, remiamasi tik vieno teisės akto - CPK normomis, jame nėra sisteminės teisės aktų analizės, nepateikta teismų praktikos pavyzdžių. Atsakovo įsitikinimu, paruošti procesiniai dokumentai nereikalauja didelių teisinių žinių, jų paruošimas neužima daug laiko ir nėra laikytini sudėtingais. Be to, nors ieškovės atstovas ir dalyvavo teismo posėdyje, tačiau byla nebuvo nagrinėjama iš esmės - bylos nagrinėjimas užtruko vos kelias minutes. Apeliantas laiko, kad bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Atsiliepimas
17. Pareiškėjas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, kurį parengia Tarnyba, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-11 įsakymu Nr. IR-176 patvirtinta Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacija pagal advokato pateikiamus duomenis apie jo sugaištą antrinės teisinės pagalbos teikimui laiką konkrečioje byloje. Toks atvejis, kai byloje sudaroma taikos sutartis, nėra numatytas tarp Rekomendacijoje įvardintų išlygų, kuomet prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo teikti nereikia ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebūtų priteisiamos. Advokatai ar juridinį asmenį atstovaujantys teisininkai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, negali patys nuspręsti, ar susitarti su atstovaujamuoju, kad valstybės patirtos išlaidos neturi būti priteistos.
18. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta teisė ir proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad, sudarant taikos sutartį, šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 str. įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas. Tokia teisė yra suteikta tik teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakovo UAB „Karoliniškių būstas“ atskirojo skundo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstąją teismo nutartį panaikinti arba pakeisti. Absoliučių apskųstosios teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
21. Nagrinėjamos bylos aplinkybės tvirtina ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei O. R. P. 2018 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, paskirtas advokatas Gintaras Algirdas Perednis, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta ir paminėtų aplinkybių byloje niekas neginčija.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje patvirtino tarp šalių 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje, be kita ko, buvo sutarta, kad kiekviena šalis savo lėšomis padengia nagrinėjamoje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, žyminio mokesčio, advokato teisinės pagalbos išlaidas ir pan., o teismo (valstybės) išlaidas, jeigu tokių būtų, įsipareigoja apmokėti atsakovas UAB „Karoliniškių būstas“ (taikos sutarties 5 punktas).
23. Kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teisme 2018 m. birželio 27 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 26 d. pirminė pažyma Nr. (2.16)NTP-7-4017, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamoje byloje sudaro 503,75 EUR advokato užmokestis, o 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 17 d. patikslinta pažyma Nr. (2.16)NTP-7-5411, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamoje byloje sudaro 630,50 EUR advokato užmokestis. Prašymas priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas jau buvo pareikštas ieškinyje.
24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
25. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 11 d. prašymą ir turėdamas jau aukščiau paminėtas šios institucijos pažymas, pagrįstai ex officio išsprendė šių išlaidų priteisimo klausimą, priimdamas papildomą nutartį, kurią atskiruoju skundu ir skundžia atsakovas.
26. Dėl atskirojo skundo argumento, kad nagrinėjamas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai šiuo atveju buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, pažymėtina, kad tokia tvarka iš esmės yra įtvirtinta jau minėtoje CPK 99 straipsnio 2 dalies normoje, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje yra numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, prašymas dėl išlaidų dydžio apskaičiavimo gali būti pateiktas tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, t. y., kai visi procesiniai veiksmai yra atlikti. Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
27. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010 ir kt.).
28. Taigi, nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negalėjo bylinėjimosi išlaidų pateikti anksčiau nei po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, juo labiau, ji negalėjo žinoti, kad byla bus užbaigta, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau buvo minėta, prašymas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pareikštas ieškinyje, o pirminė pažyma dėl šių išlaidų dydžio teismui pateikta 2018 m. birželio 27 d., t. y. dar iki taikos sutarties patvirtinimo.
29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas - juridinis asmuo, buvo atstovaujamas teisininko, todėl jis negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių, kad nereikės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė dėl teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, teikimo. Juo labiau, kad šalių taikos sutarties 5 punkte atsakovas įsipareigojo teismo (valstybės) išlaidas, jeigu tokių būtų, apmokėti. Šiuo atveju ieškovė neprašo atlyginti jai advokato teisinės pagalbos išlaidas, tokias išlaidas prašo atlyginti institucija, nes išlaidas patyrė valstybė, kurios turi būti atlyginamos CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka bei kurias įsipareigojo atlyginti atsakovas.
30. Taigi, šiuo atveju, nors ir sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad byloje patvirtinta taikos sutartis savaime nereiškia ieškinio pripažinimo, tačiau konkrečiu atveju tai neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas taikos sutartyje įsipareigojo teismo (valstybės) išlaidas, jeigu tokių būtų, apmokėti.
31. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, pateikti tik du procesiniai dokumentai iš esmės identiško turinio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi ieškovę atstovavęs advokatas ne tik surašė procesinius dokumentus – ieškinį, dubliką, bet ir teikė konsultacijas, rengėsi ir atstovavo teismo posėdyje, teikė prašymus ir pan. Be to, valstybei turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos.
32. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyta, kad už ieškinį mokamas užmokestis, kuris nustatomas taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, už ieškinį galimas maksimalus priteistinas atlyginimas yra 2 127 EUR. Už dubliką mokamas užmokestis, kuris nustatomas taikant 1,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi, už dubliką galimas maksimalus priteistinas atlyginimas yra 1 327,20 EUR.
34. Todėl, nors konkrečiu atveju nagrinėta civilinė byla ir nėra labai sudėtinga, ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose neanalizuojama teismų praktika ar pasisakoma sudėtingais teisės taikymo klausimais, tačiau pagrįstai ir nebuvo priteista maksimali suma už teisines paslaugas. atsižvelgiant į tai, kad be ieškinio ir dubliko pateikimo, advokatas teikė konsultacijas, ruošėsi ir vyko į teismo posėdžius. Tokiu būdu prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis - 630,50 EUR nėra nei neprotingas, nei nepagrįstas.
35. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomos nutarties (sprendimo) ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.