Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-294/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-02
Bylos Nr.
1A-294/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-294/2010Procesinio sprendimo kategorija:1.2.23.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Daivai Skorupskaitei Lisauskienei,gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 10 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 19 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, 2009 m. lapkričio 19 d. neteisėtai įgijo 47,857 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 24,790 g - narkotinės medžiagos – heroino, ir šią medžiagą laikė su savimi, paslėpęs apatinėse kelnaitėse, ir gabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. P277NKO, vairuojamu S. B. , magistrale Vilnius – Kaunas, kol 19-ame šios magistralės kilometre, tos pačios dienos, 13 val. 50 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikinti ir A. S. išteisinti; arba Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirti A. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę; arba Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. S. švelnesnę bausmę.

Apelianto manymu, šioje byloje A. S. ar kitam asmeniui neteisėtai, t. y. provokuojant, buvo taikomas nusikalstamos veikos imitacijos modelis, todėl jis (A. S. ) ir buvo sulaikytas. Gynėjo teigimu, tam, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, yra būtina išreikalauti reikiamus duomenis iš prokuratūros ar kitų ikiteisminio tyrimo ar operatyvinės veiklos subjektų. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms dėl neteisėtai taikyto nusikalstamos veikos imitacijos modelio, D. Svirinavičius nurodo, kad nuteistasis A. S. turėtų būti išteisintas.

Jeigu šioje baudžiamojoje byloje nebūtų galimybės priimti dėl A. S. išteisinamojo nuosprendžio, apeliantas mano, kad nuteistajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Šios galimybės pirmosios instancijos teismas nesvarstė, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. S. turi mažametę dukrą, gimusią 2009 m. liepos 9 d., kurios išlaikymas ir auginimas, paskyrus pastarajam laisvės atėmimo bausmę, taptų labai sudėtingas.

Nesant galimybės taikyti minėtas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nuteistajam, gynėjo teigimu, turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Apeliantas pažymi, kad paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties. Gynėjas advokatas D. Svirinavičius nurodo, kad A. S. praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, vedęs, turi mažametį vaiką, baigęs mokslus. Be to, nuteistojo sveikata yra silpna – jis neseniai yra gydytas nuo gana sunkios ligos – chroninio pobūdžio hepatito C.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, ginčydamas A. S. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad šioje byloje nepagrįstai, t. y. provokuojant buvo taikytas nusikalstamos veikos imitacijos modelis. Toks argumentas nėra pagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymą. Pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai parodė, kad A. S. buvo sulaikytas turint informacijos, kad jis disponuoja narkotinėmis medžiagomis (b. l. 38-39, t. 2). Pats nuteistasis nieko neparodė apie tai, kad jis būtų skatinamas ar provokuojamas įgyti, gabenti ar kitaip disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Priešingai, pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad narkotinių medžiagų nusipirko Vilniuje, „tabore“, asmeniniam vartojimui (b. l. 38, t. 2). Todėl remiantis paminėtu apeliacinio skundo argumentu išteisinti A. S. nėra pagrindo.

Apeliantas nesutinka ir su paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio sankcija nusikaltimo padarymo metu numatė ir šiuo metu numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Už šį nusikaltimą A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad A. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, yra 3 kartus teistas Vokietijoje, niekur nedirba, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, skirdamas minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad A. S. neseniai sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką.

Apeliantas nurodo manantis, kad paskirta bausmė yra per griežta, ir kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu arba 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kurį prašo taikyti apeliantas, nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, o kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl įstatyme numatytos paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2010). Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas). Taigi nuteistojo A. S. baudžiamojoje byloje nėra būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas nuteistajam netaikytinas. Kartu pažymėtina, kad net ir nustačius dvi A. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, byloje esantys dokumentai apie mergaitės gyvenamąją vietą bei paties nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 38, t. 2), neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę jo mažametės dukros nebūtų kam prižiūrėti (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mergaitė gyvena su pilnamete savo motina bei seneliais, kurie ją prižiūri.

A. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde kaip tokios išimtinės aplinkybės nurodyta tai, kad A. S. neteistas, yra jauno amžiaus, silpnos sveikatos, vedęs, turi mažametį vaiką, baigęs mokslus. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. S. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu, kas kelia didelį pavojų visuomenei. Be to, pas jį rastų miltelių sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis – 24,790 g - narkotinės medžiagos – heroino (b. l. 8-9, t. 1). Šis kiekis daugiau nei du kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą kiekį (daugiau nei 10 g.), kuriam esant narkotinės medžiagos kiekis laikomas labai dideliu. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, praeityje A. S. buvo teistas Vokietijoje (b. l. 25-32; 38, t. 2). Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė, kad nuteistasis neseniai sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – A. S. amžius, išsilavinimas bei liga, kuri nelaikytina sunkia nepagydoma, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku – taip pat nelaikytinos prioritetinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą.

Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra minimali Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė, yra neteisinga. Ši laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas Kruopys Valdimaras BavėjanasLinas Žukauskas