- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2769-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18479-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. K., D. J.
- Atsakovas
- „BTA Insurance Company SE“
- Kategorijos
- 73.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir D. J. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company SE“, veikiančiao per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai A. K. ir D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „BTA Insurance Company SE“, veikiančiam per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, ir prašė pripažinti A. K., mirusio 2012-01-02, gydymą nuo 2011-11-26 iki 2012-01-02 Sorokos Universiteto medicinos centre draudžiamuoju įvykiu pagal Kelionės rizikų draudimo liudijimą (polisą) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką yra Kelionės rizikų draudimo taisyklės Nr. 20, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties Nr. KRD 0786236 dalis. Iš bylos aplinkybių atsakovas darė išvadą, jog A. K. žinojo apie sunkią savo būseną, dėl ko atsakovas teisėtai ir pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad A. K. apdraudė bagažo draudimo riziką ir būtinosios medicininės pagalbos draudimo riziką. Draudimo apsauga galiojo laikotarpiu nuo 2011-10-23 iki 2011-12-20. Kaip numato Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 020 (įvykio metu galiojusi redakcija) 2.1 punktas, asmens sveikatos draudimo atveju draudimo objektas yra apdraustojo gydymo užsienyje išlaidos ir su gydymu susijusios papildomos išlaidos, atsiradusios draudimo laikotarpiu dėl ūmios, paūmėjusios ligos ar traumos. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjas A. K. išvyko į kelionę į Izraelio valstybę pas ten gyvenančią dukrą, ieškovę D. J.. Pablogėjus sveikatai, draudėjas buvo paguldytas į ligoninę ir nuo 2011-11-26 hospitalizuotas, o 2012-01-02 mirė. Draudėjui patekus į ligoninę, buvo kreiptasi į atsakovą dėl medicininių išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas 2011-12-28 raštu Nr. T00084706, bylos Nr. KRD/11/00647, atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir sumokėti draudimo išmoką. Draudimo poliso sudėtine dalimi esančių taisyklių 4.1.1 punkte nustatyta kad asmens sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimo atveju draudikas neapmoka išlaidų, susijusių su sveikatos būsena, kai apdraustajam iki jo kelionės pradžios buvo žinoma, kad kelionės metu jam gali prireikti medicininės pagalbos gydymui ir diagnostikai ligų, prasidėjusių prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai (nesvarbu ar jos buvo gydomos, ar ne). Tuo pagrindu atsakovas informavo, kad šio įvykio draudžiamuoju pripažinti neturi pagrindo, todėl draudimo išmoka už apdraustojo A. K. gydymą mokama nebus. A. K. gydymas, pagal Sorokos Universiteto medicinos centro 2011-01-29 pažymą, kainavo 227 203 Izraelio naujųjų šeikelių. Ieškovai, kurie yra mirusio tėvo paveldėtojai ir teisių bei pareigų perėmėjai, pareiškė šį ieškinį, reikalaudami pripažinti įvykį draudžiamuoju.
Atsakovas, 2011-12-28 atsisakyme pripažinti įvykį draudžiamuoju, cituoja draudimo taisyklių 4.1.1. punktą ir atsisakyme pripažinti įvykį draudžiamuoju atsakovas aprašo A. K. ambulatorinės kortelės medicininius įrašus ir nurodo, kad A. K., žinodamas apie savo sveikatos būklę, būdamas ypač neatsargus, neįvertino jos sudėtingumo bei galimo sveikto būklės pablogėjimo ir rizikuodamas savo gyvybe pasiryžo vienas savarankiškai keliauti į Izraelį. A. K. anamnezėje iki jo kelionės yra užfiksuota: koronarinė širdies liga, 2 persirgti miokardo infarktai, III klasės krūtinės angina, III ? pirminė arterinė hipertenzija, kairio skilvelio hipertrofija, hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas - C stadija 4 klasė pagal NYHĄ. P. B. indeksą širdies ir kraujagyslių funkcija yra sutrikusi 50 %. Be to, Lietuvoje iki kelionės į Izraelį besigydžiusiam pacientui buvo diagnozuotas išeminis insultas su dešinės pusės hemiparezė, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė polineuropatija, prostatos karcinoma, lėtinis kalkuliozinis cholescistitas, podagra, nutukimas.
Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kelionės rizikų draudimo taisykles Nr. 020, kurios yra draudimo sutarties neatskiriama dalis, draudėjas gavo, ką patvirtino savo parašu. Šių taisyklių 4.1.1 punkte nurodytas nedraudiminių įvykių sąrašas. Pagal jas draudikas neapmoka išlaidų, susijusių su sveikatos būsena, kai Apdraustajam iki jo kelionės pradžios buvo žinoma, kad kelionės metu jam gali prireikti medicininės pagalbos; gydymu ir diagnostika ligų, prasidėjusių prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai (nesvarbu, ar jos buvo gydomos ar ne). Į bylą yra pateikta A. K. ligų sąrašas iš jo ambulatorinės kortelės. Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad A. K. prieš išvykdamas į kelionę Izraelyje nesikreipė į kardiologus konsultacijai, nors jam buvo diagnozuota 12 ligų, jo būklė palaipsniui blogėjo, dėl dviejų miokardo infarktų jis galėjo save aptarnauti 50 proc., vartojo 13 rūšių medikamentus. Dėl skrydžio į Izraelį jam galėjo susiformuoti trombai, užsikimšti kraujagyslės, tai galėjo sukelti skilvelio virpėjimą. A. K. smegenų mirtis galėjo įvykti dėl širdies skilvelio virpėjimo, oro temperatūrų kaita taip pat turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Pateiktame A. K. mirties liudijime nurodytas mirties priežasties kodas – I24. Pagal TLK – 10 diagnozių klasifikatorių, tai yra kitos ūminės išeminės (koronarinės) širdies ligos formos. Pažymima būtent tai, kad A. K. mirtį lėmė skilvelių virpėjimas. Skilvelių virpėjimas gali įvykti dėl struktūrinės širdies ligos. Šiuo atveju, po 2 miokardo infarktų susiformavus randui širdies raumenyje, buvo pakitusios raumens struktūros, hipertenzinės kardiomiopatijos. Visa tai rodo, kad A. K. veiksmuose aiškiai pasireiškė didelis neatsargumas, dėl kurio ir įvyko draudžiamasis įvykis. Konstatuotina, kad atsakovo veiksmai, atsisakant įvykį pripažinti draudžiamuoju, neprieštaravo Draudimo įstatymo bei CK 6.1014 straipsnio nuostatoms. Darė išvadą, kad ieškovų reikalavimas šioje byloje negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai A. K. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LR draudimo įstatymo 90 str., nustatančiu, kad priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančioms vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles, ir padarė neteisingą išvadą, kad draudimo taisyklių teisėtumą tikrina Draudimo priežiūros komisija. Vadovaujantis LR draudimo įstatymu, Draudimo priežiūros komisija netikrina draudimo įmonių draudimo taisyklių teisėtumo, taip pat nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl ieškovai, paaiškėjus žemiau nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kreipėsi tiesiogiai į teismą, siekiant teisminiu keliu išspręsti tarp šalių kilusį draudiminį ginčą.
Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad prieš sudarant kelionės rizikų draudimo liudijimo sutartį (polisą) Nr. KRD 0786236 A. K. (draudėjas) buvo supažindintas su Kelionės rizikų draudimo taisyklių sąlygomis, jų turinį suprato bei taisyklių kopiją gavo. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu atsakovas atskleidė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant priklausomam draudimo agentui, t.y. asmeniui, vykdančiam draudimo tarpininkavimo veiklą „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (draudiko) vardu ir dėl jo interesų. Tarpininkavimo veikla laikomi įvairūs veiksmai, kuriais yra siekiama sudaryti draudimo sutartį. LR Draudimo įstatymo 168 str. 1 d. nustato, kad kiekviena draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas Priežiūros komisijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jos vardu ir dėl jų interesu veikiančių priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą. Atsakovas negali įvardinti asmens (draudimo agento), kuris tarpininkavo sudarant kelionės rizikų draudimo liudijimą su A. K.. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad draudikas negalėjo prižiūrėti ir kontroliuoti draudimo agento veiksmų, šiam vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą, ir užtikrinti, kad draudimo agentas tinkamai vykdys CK 6. 991 str. 1 d. 10 p. bei 6.992 str. 2 d. nustatytus reikalavimus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog tinkamai įvykdė savo pareigą tinkamai ir išsamiai atskleisti draudimo sutarties sąlygas draudėjui. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant draudimo sutartį A. K. buvo pateikta taisyklių kopija ir kad jis buvo tinkamai supažindintas su šių taisyklių sąlygomis. Kadangi draudėjas nebuvo supažindintas su draudimo taisyklių sąlygomis, tarp kurių yra atsakovo cituojamas taisyklių 4.1.1. punktas, draudėjas, nebūdamas šios srities ekspertas, negalėjo numatyti, kad asmens ligos istorija yra reikšminga siekiant sudaryti kelionės draudimo polisą. Neįvykdžius pareigos draudėją supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis, taip pat nepaprašius draudėjo pateikti rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį su draudimo rizikai reikšmingų aplinkybių nurodymu, draudikas neturi teisės remtis draudimo taisyklių nedraudiminių įvykių sąrašo 4.1.1. punktu, t.y. aplinkybe, kad A. K. neatskleidė informacijos apie savo sveikatos būklę ir nevykdyti iš sutarties kylančių pareigų išmokėti draudimo išmoką.
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl draudiko veiksmų, susijusių su draudimo rizikai reikšmingų aplinkybių neįvertinimu. Neįgyvendinus teisės aktuose nustatytų draudiko teisių draudimo rizikai įvertinti ir sudarius draudimo sutartį su draudėju, draudikas privalo vykdyti draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. įvykus nelaimingam atsitikimui, išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad kelionės rizikų draudimo sutartis priskiriama sveikatos draudimo sutarčių grupei, todėl yra taikomi CK 6.994 str. nustatyti reikalavimai, t.y. jeigu draudimo interesas yra susijęs su fizinio asmens gyvybe ir sveikata, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo dokumentų, patvirtinančių draudėjo (apdraudžiamo asmens) amžių, sveikatos būklę, profesiją bei kitas draudimo rizikai turinčias reikšmės aplinkybes. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju draudikas savo teise nesinaudojo ir dėl to privalo pats prisiimti kilusią riziką. Draudiko teisė reikalauti iš draudėjo visos draudimo sutarčiai sudaryti reikšmingos informacijos turi tiesioginės įtakos draudiko apsisprendimui prisiimti draudimo riziką bei sudaryti pačią draudimo sutartį. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį su senyvo amžiaus asmeniu, nepakankamai įvertino draudimo riziką bei draudiminio įvykio tikimybę. Draudimo taisyklių 4.1.1. punktas vertintinas kaip nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, todėl jis negali būti taikomas draudėjui.
Pirmosios instancijos teismas ne tik neatsižvelgė į aplinkybę, jog draudikas draudimo sutartį sudarė nevertindamas draudimo rizikos, bet ir neteisingai aiškino bylos faktines aplinkybes. Todėl vadovaudamasis Kelionės rizikų draudimo taisyklių 4.1.1. punktu, nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu, taip paneigiant pačios draudimo sutarties sudarymo tikslus.
Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką neprieštarauja Draudimo įstatymo bei CK 6.1014 straipsnio nuostatoms, taip pažeisdamas minėtų teisės aktų nustatytą reglamentavimą, kas nulėmė ieškovų pateikto ieškinio atmetimą. Pagal LR CK 6.1014 str. 1 d. draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjos tyčios (kaip vienos iš kaltės formų). Pagal minėto straipsnio 2 d. įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo (kita kaltės forma). Sutarties sudarymo metu nė viename įstatyme nebuvo numatytas didelis neatsargumas kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Taigi, remiantis tuo, kad teisės aktai nenustato atvejų, kada draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl draudėjo didelio neatsargumo, bei vadovaujantis faktu, kad draudėjas ir draudikas individualiai nesusitarė dėl didelio neatsargumo, kaip pagrindo nemokėti draudimo išmokos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai neprieštarauja draudimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su Ieškovų apeliaciniu skundu ir atsiliepime nurodė, kad apeliantai neteisingai nurodo, jog atsakovas neatskleidė A. K. draudimo taisyklių sąlygų. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Apeliantai nekėlė klausimo dėl draudiko ir jo priklausomo tarpininko santykių. Apeliantų atstovas savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo sąžiningai, todėl turi priimti visas su tuo susijusias pasekmes. Juo labiau, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, esant draudėjo rašytiniam patvirtinimui, jog draudimo taisyklių kopiją jis gavo, jam tenka pareiga įrodyti, jog draudimo taisyklių kopija jam įteikta nebuvo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio apeliantų atstovo prielaidas, dėl neįteiktų draudimo taisyklių kopijų. LR CK 6.994 str. 2 d. numatyta draudiko teisė reikalauti draudėjo duomenų apie jo sveikatos būklę yra skirta įgyvendinti LR draudimo įstatymo 114 str. 1 d. nuostatas, t.y. draudikas, turi teisę atsižvelgti į sveikatos būklę, siekdamas nustatyti draudimo įmokos dydį. Šiuo atveju, atsakovo kainodaroje draudėjo sveikatos būklė nėra faktorius, į kurį atsižvelgiama nustatant draudimo įmokos dydį, todėl atsakovai yra visiškai nesuprantama, kaip draudėjo anamnezės surinkimas prieš sudarant draudimo sutartį, galėjo įtakoti įvykio atsitikimo riziką. Draudikui nėra suteikta teisė atsisakyti sudaryti draudimo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. K. anamnezėje: koronarinė širdies liga, 2 persirgti miokardo infarktas, III klasės krūtinės angina, 111° pirminė arterinė hipertenzija, kairio skilvelio hipertrofija, hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas - C stadija 4 klasė pagal NYHĄ. P. B. indeksą širdies ir kraujagyslių funkcija yra sutrikusi 50 %. Be to, Lietuvoje iki kelionės į Izraelį besigydžiusiam pacientui buvo diagnozuotas išeminis insultas su dešinės pusės hemiparezė, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė polineuropatija, prostatos karcinoma, lėtinis kalkuliozinis cholescistitas, podagra, nutukimas. Pastebėjo, jog dar 2009 metais apdraustajam Gydytojų konsultacinė komisija dėl persirgtų lėtinių ligų ir jų įtakotos bendros sveikatos būklės (infarktu, progresuojančio širdies funkcijos nepakankamumo, negalėjimo savęs apsitarnauti, riboto ėjimo, sutrikusios mažojo dubens funkcijos) buvo paskirtas socialinis darbuotojas priežiūrai namuose. 70 m. amžiaus asmuo su daugybe širdies bei kraujagyslių ligų, 2 miokardo infarktais ir visa kita, kas išvardinta aukščiau, puikiai suprato, jog keliaujant jam gali prireikti gydytojų pagalbos. Ieškovų prie ieškinio pateiktame A. K. mirties liudijime nurodytas mirties priežasties kodas - 124. Pagal TLK - 10 diagnozių klasifikatorių, tai yra kitos ūminės išeminės (koronarinės) širdies ligos formos. Pažymėtina ir tai, jog A. K. išeitį lėmė skilvelių virpėjimas. Skilvelių virpėjimas gali įvykti dėl struktūrinės širdies ligos. Šiuo atveju, po 2 miokardo infarktu susiformavus randui širdies raumenyje, pakitusios raumens struktūros, hipertenzinės kardiomiopatijos. Prieš leisdamasis į tokią sunkią kelionę, A. K. net nesikreipė į gydymo įstaigą, todėl ne atsakovas, o pats A. K. yra atsakingas už liūdną savo išeitį. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas. Kelionės rizikų draudimo taisyklių Nr. 020 4 dalyje nurodytas nedraudiminių įvykių sąrašas. Atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, neprisiėmė draudimo rizikos ir Asmens sveikatos draudimo atveju Draudikas neapmoka išlaidų, susijusių su sveikatos būsena, kai Apdraustajam iki jo kelionės pradžios buvo žinoma, kad kelionės metu jam gali prireikti medicininės pagalbos; gydymu ir diagnostika ligų, prasidėjusių prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai (nesvarbu, ar jos buvo gydomos ar ne).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų nenustatyta.
CPK 327 str. 1 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl dėl šio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.) ir pažeidė materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tuo remiantis yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Ieškovai ieškinio reikalavimu prašo pripažinti A. K., mirusio 2012-01-02 gydymą nuo 2011-11-26 iki 2012-01-02 Sorokos Universiteto medicinos centre draudžiamuoju įvykiu pagal Kelionės rizikų draudimo liudijimą. Kitaip tariant ieškinys byloje yra pareikštas faktiškai ne dėl draudimo išmokų priteisimo (sutarties pagrindu), o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad įvyko draudiminis įvykis. Tačiau toks reikalavimo pareiškimas teismui yra ydingas. Pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tuo tarpu pagal CK 6.1012 str. draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Vertinant 2011-12-28 atsakovo „BTA Insurance Company SE“, veikiančiam per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje rašto Nr. 00084706 turinį, kuriame pranešama, kad įvykis nepripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka mokama nebus, laikytina, kad mirusiojo draudėjo paveldėtojai pareigą pranešti apie įvykį draudikui įvykdė. Atsakovas dėl nurodyto įvykio minėtu pranešimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Draudėjas ir/ar naudos gavėjas, norėdamas gauti draudimo išmoką, turi reikšti ieškinį dėl išmokų išmokėjimo, nes draudiminis įvykis nėra atskiras įvykis, kurį nustačius laikoma, kad besąlygiškai dėl šio įvykio buvo padaryta žala. Patirta žala atlyginama arba neatlyginama vertinant įvykį ir jo sukeltas pasekmes tomis pačiomis draudimo taisyklėmis ir tomis pat įstatymo normomis, todėl skaidyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo į įvykio pripažinimą ir žalos atlyginimą atskirai, nenumato įstatymas, tokiam skaidymui nėra suformuota ir teisminės praktikos. Šiuo atveju pagal CPK 135 str. kiekvienas asmuo, kreipdamasis į teismą, jo pažeistų teisių gynybos, turi laikytis nustatytų ieškinio turiniui reikalavimų (CPK 135 str.) ir ieškinyje įvardinti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Teismas, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tame tarpe ir neaiškus (ir/ar netikslus) ieškinio dalykas, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir išsiaiškinti kokį teisių gynimo būdą ieškovas turi pasirinkti, todėl naujai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui būtina šalinant ieškinio trūkumus (CPK 115 str.) išsiaiškinti, ar draudėjo paveldėtojai siekia žalos atlyginimo, jei siekia, ar reiškia reikalavimą dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo, kurį nagrinėjant vertinamas ir įvykio pobūdis, kurį draudėjo paveldėtojai (ieškovai) nurodė kaip draudiminį, ir šio įvykio sukeltos pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.