- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-24
- Bylos Nr.
- AS-438-789-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ir prašė pripažinti neteisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. „Išmokų, nuo 2008 10 01 mokėtų Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojams, patarėjai ir tarybos sekretoriui už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas mokėjimo teisėtumo" patikrinimo aktą Nr. 7 ir jį panaikinti.
Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas argumentais, kad skundžiamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant finansinio arba veiklos audito įforminimą reglamentuojančias procedūras bei neteisėtas iš esmės, nes Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normas, reglamentuojančias išmokų tarybos nariams mokėjimo teisimus santykius, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos aiškinant teisės normas, reglamentuojančias išmokų tarybos nariams mokėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Atsakovo nuomone, patikrinimo aktas buvo surašytas tarnybai vykdant įstatymu jai priskirtas kontrolės bei priežiūros funkcijas. Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimo nevykdymas, neskaičiavimas kiek Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojai, patarėja ir tarybos sekretorius turėjo faktinių kanceliarijos, pašto, telefono, internetinio ryšio, transporto išlaidų ir kiek šių paslaugų jiems suteikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, pažeidė savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ekonomiškumo principą, todėl buvo pripažinta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidų išmokos mero pavaduotojai, patarėjai ir tarybos sekretoriui buvo mokamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas konstatavo, jog administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, o ABTĮ 88 straipsnis nustato pažeistų teisių gynimo būdus. Sistemiškai vertinant ABTĮ normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų (skundų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybai 2008 m. gruodžio 12 d. buvo persiųstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2008 m. gruodžio 10 d. gautas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Naglio Puteikio pranešimas dėl įstatymo pažeidimo neteisėtai pervedant išmokas už nepatirtas sąnaudas Klaipėdos miesto vicemerei, tarybos sekretoriui ir mero patarėjui. Kadangi prašymas buvo susijęs su savivaldybės biudžetui priskirtų lėšų išmokėjimo teisėtumu, Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybai prašymas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto „Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo" 27 punkto pagrindu, atsižvelgiant į nuostatą, jog savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija, prižiūrintis (-i), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei kaip vykdomas savivaldybės biudžetas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 3 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas teismui pateiktu prašymu prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išmokų, nuo 2008 m. spalio 1 d. mokėtų Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojams, patarėjai ir tarybos sekretoriui už kanceriarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, mokėjimo teisėtumo 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktą, kaip neteisėtą esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams bei neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismas akcentavo, jog Viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 27 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) yra savivaldybės kontrolės ir audito institucija, jos kompetencija reglamentuota VSĮ 27 straipsnio 9 dalyje. VSĮ 27 straipsnio 9 dalies 13 punkte nurodyta, kad savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolieriaus tarnyba) priima sprendimus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) gaunamų gyventojų skundų ir pareiškimų nagrinėjimo. Teismo nuomone, kadangi nustatyta, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas buvo priimtas tiriant Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai persiųstame nagrinėti asmens pranešime nurodytas aplinkybes, laikytina, jog priimdama administracinį sprendimą, atsakovas vykdė su viešuoju administravimu susijusias funkcijas.
Teismas pabrėžė, kad iš ginčijamo 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto turinio matyti, jog jame išreikšta Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito institucijos pozicija dėl savivaldybės administravimo subjekto priimtų teisės aktų, kuriais konkretizuota tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarka, nustatyta siekiant įgyvendinti atitinkamus santykius reglamentuojančias VSĮ 26 straipsnio nuostatas. Patikrinimo akto išvadose nėra suformuluotos konkrečiam subjektui nustatomos pareigos. Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. K12-(3.6)-81 negali būti laikytinas ginčijamo administracinio akto sudedamąja dalimi, nes nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas buvo priimtas atliekant jo kompetencijai priskirtą veiksmą - tiriant asmens pranešime nurodytas aplinkybes. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas administracinis aktas pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių, kurias paprastai sukelia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) sprendimai, priimami jiems atliekant finansinius ar veiklos auditus savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. Todėl tokio pobūdžio dokumentas galėtų būti vertinamas tik kaip įrodymas, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti turtinius ar neturtinius reikalavimus, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Teismo nuomone, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas nėra laikytinas teisės aktu, ginčytinu ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla nutrauktina.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.
Atskirajame skunde nurodo, jog iš byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad skundžiamas aktas sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, kurių išvengti pareiškėja gali tik nuginčijusi šį administracinį aktą. Todėl skundžiamas patikrinimo aktas neabejotinai laikytinas teisės aktu, ginčytinu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, bet kuriuo atveju atsakovas atliko veiksmus, kurie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ABTĮ 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų ar viešojo administravimo subjektų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sistemiškai vertinant nurodytas ABTĮ normas darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų (skundų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė pripažinti neteisėtu Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. „Išmokų, nuo 2008 10 01 mokėtų Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojams, patarėjai ir tarybos sekretoriui už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas mokėjimo teisėtumo" patikrinimo aktą Nr. 7 ir jį panaikinti. Iš ginčijamo 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto turinio matyti, jog jame išreikšta Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito institucijos pozicija dėl savivaldybės administravimo subjekto priimtų teisės aktų, kuriais konkretizuota savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarka, nustatyta siekiant įgyvendinti atitinkamus santykius reglamentuojančias Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio nuostatas. Patikrinimo akte taip pat aprašytos Kontrolės ir audito tarnybos nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su išmokų už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas mokėjimu Klaipėdos miesto savivaldybėje (b. l. 9 – 13).
Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant ar šis patikrinimo aktas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Tuo tarpu minėtas Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 7 negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, kadangi jis nesukėlė pareiškėjui konkrečių teisinių pasekmių (neįtakojo pareiškėjo teisių ir pareigų). Nurodytame patikrinimo akte tik buvo konstatuotos Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės atlikus patikrinimą dėl išmokų, nuo 2008 m. spalio 1 d. mokėtų Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojams, patarėjai ir Tarybos sekretoriui už kanceliarijos, pašto, telefono, Interneto ryšio, transporto paslaugas teisėtumo. Tačiau patikrinimo akte pareiškėjo atžvilgiu nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų patikrinimo aktą surašiusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas, t. y. jame tik išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos pozicija dėl jų vertinimo.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2009 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto Nr. 7 panaikinimo yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, kadangi minėtas patikrinimo aktas nėra administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis) ir negali būti ginčo objektu šioje administracinėje byloje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti tik minėtą konkretų patikrinimo aktą ir ginčo dėl kitų Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiksmų ir/ar sprendimų susijusių su šios institucijos atliktu patikrinimu, nekėlė (b. l. 7, 138 – 143, 144 - 147).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.