Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mindaugo Šimonio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K. ir atsakovo R. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog ieškovės skundas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimo, kad apeliacinį skundą surašytų ir pasirašytų advokatas. Šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi elektronine forma nagrinėjamoje byloje ieškovės pasirašytą apeliacinį skundą elektroniniu parašu pasirašė ir naudodamasi EPP sistema teismui pateikė ieškovei atstovavusi advokatė. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo dalies, kuria išspręstas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Šalys nesutaria dėl dalintinų piniginių lėšų, taip pat dėl transporto priemonių verčių bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., padalijimo tvarkos.

Dėl piniginių lėšų padalijimo

Ginčijamu sprendimu konstatavęs, jog šalių sąskaitose buvusios piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.), pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 1 541,98 Eur už ieškovei likusią didesnę bendrų lėšų dalį. Šią sprendimo dalį apskundė tik ieškovė ir tik tuo aspektu, jog buvo neteisingai nustatytos šalių valdytų lėšų sumos.Pirmosios instancijos teismas piniginių lėšų dydžius nustatinėjo faktinio santuokos iširimo dieną (2016 m. kovo 14 d.). Ieškovė nurodė, jog turi būti dalijamos bylos iškėlimo metu šalių turėtos lėšos, kadangi atsakovas neprašė taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies. Šis argumentas atmetamas kaip prieštaraujantis bylos medžiagai. Atsakovas, siekdamas parengti priešieškinį, 2016 m. lapkričio 9 d. posėdyje nurodė 2016 m. kovo 14 d., kaip datą, kurios duomenys apie ieškovės sąskaitoje buvusias lėšas turi būti pateikiami (2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 30 sek. – 4 min. 00 sek.). Ieškovės atstovė su tokiu prašymu sutiko, pareiškė reikalavimą dėl tokių pačių atsakovo sąskaitos duomenų išreikalavimo (2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 25 sek. – 7 min. 00 sek.). Priešieškinyje taip pat nurodytos 2016 m. kovo 14 d. šalių sąskaitose buvusios sumos. Taip atsakovas išreiškė valią taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.Iš kitos pusės, ieškovės pozicija dėl jos teisių pažeidimo siejama su netinkamos ieškinio pateikimo datos nurodymu. Ieškinys buvo pateiktas ne 2016 m. liepos 28 d., kaip nurodo ieškovė, bet 2016 m. rugpjūčio 8 d. Ieškinys priimtas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovės sąskaitos duomenys (2 t., e. b. l. 28–29) atskleidžia, jog abiem nurodytomis datomis ieškovės sąskaitoje buvo didesnė pinigų suma, nei santuokos iširimo dieną (2016 m. kovo 14 d. buvo 2 993,96 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 3 229,11 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 3 103,88 Eur). Nurodyti duomenys parodo, jog CK 3.67 straipsnio 1 dalies taikymas neužtikrintų didesnės ieškovės interesų apsaugos. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas teismo posėdžio metu pripažino 1 000 Eur turėjęs grynaisiais. Šį argumentą teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Skirtingai, nei nurodė ieškovė, atsakovas apklausiamas teisme patvirtino 1 000 Eur turėjęs tuo metu, kai vyko apklausa. Kartu jis nurodė, jog 2016 m. kovo 14 d. jokių santaupų neturėjo (2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 30 sek. – 1 val. 2 min. 30 sek.). Liudytojų parodymai, kad atsakovas atskirais laikotarpiais gaudavo nelegalių pajamų, ieškovės teiginiai, jog jis negalėjo išgyventi iš deklaruotų itin mažų pajamų, taip pat paties atsakovo tvirtinimai apie gyvenimą iš santaupų nelaikytini reikšmingais nagrinėjamoje byloje. Šie įrodymai tiesiogiai nei pagrindžia, nei paneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kiek piniginių lėšų atsakovas turėjo 2016 m. kovo 14 d. Nebuvus objektyvių duomenų apie lėšas ne banko sąskaitoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į dalintiną turtą gali būti įtrauktos tik bankų sąskaitose buvusios lėšos. Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalių turėtas pinigines lėšas pirmosios instancijos teismas paskirstė netinkamai. Ieškovės banko sąskaitoje buvo 2 993,96 Eur, atsakovo – 89,99 Eur, bendra dalintina suma sudarė 3 083,95 Eur (po 1 541,98 Eur kiekvienam). Pusę šios sumos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės. Taip atsakovui atiteko 1 631,97 Eur (89,99 Eur + 1 541,98 Eur), o ieškovei liko 1 451,98 Eur (2 993,96 Eur – 1 541,98 Eur). Be to, teismas nesilaikė CK 3.118 straipsnio reikalavimų. Teismas turėjo šalių faktiškai valdytas lėšas įtraukti į turto balansą, o kartu ir į kompensacijų mechanizmą. Dėl to tenkinamas ieškovės reikalavimas panaikinti sprendimo dalį dėl piniginių lėšų priteisimo. Šalių turėtos lėšos įtraukiamos į turto balansą.

Dėl transporto priemonių vertės

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atiteks automobilis „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – automobilis „Mazda Millenia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria nuspręsta, jog ieškovei tenkančio automobilio vertė – 1 941 Eur, atsakovui tenkančio automobilio vertė – 2 025 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.Skirtingai, nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas transporto priemonių vertes nustatinėjo bylos iškėlimo dieną. Į bylą buvo pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines transporto priemonių vertes ieškinio rengimo metu (2016 m. liepos mėn.) (1 t., e. b. l. 26–27), taip pat automobilių pirkimo–pardavimo sutartys (1 t., e. b. l. 161 – 162). Teismas nustatė, jog VšĮ „Emprekis“ nurodomos vertės yra didesnės už sutartyse nurodytas jų kainas. Ieškovė neįrodinėjo fakto, kad sutartyse nurodytos neteisingos (sumažintos) automobilių kainos, ar aplinkybės, jog automobiliai po jų įsigijimo buvo iš esmės pagerinti. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių automobilių verčių padidėjimą, teismas pagrįstai konstatavo, jog pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytos kainos tiksliau apibrėžia automobilių rinkos vertę santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nei vieši duomenys apie vidutinę tokių automobilių rinkos vertę.Kaip nepagrįstas atmetamas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad automobilių vertė turėjo būti nustatinėjama pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis neįskaitant PVM. Aplinkybė, jog šalys nėra PVM mokėtojai, negali būti vertinama kaip turinti įtakos automobilių rinkos vertei. Automobilio vertė priklauso nuo rinkos sąlygų (paklausos ir pasiūlos) ir negali skirtis penktadaliu (21 proc.) vien dėl to, turi ar neturi pareigą pardavėjas sumokėti PVM. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti aptariamą sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl kompensacijos už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., priteisimo

Vadovaudamasis CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta teisine prezumpcija, įvertinęs 2008 m. kovo 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (1 t., e. b. l. 66–68, 165–168) ir viešojo registro duomenis (1 t., e. b. l. 19), pirmosios instancijos teismas sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, įtraukė į dalintino turto sąrašą ir padalino natūra po ½ dalį. Taip pat teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie sklypo rinkos vertę santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu (1 t., e. b. l. 171), ieškovei neprieštaraujant, nustatė, kad sklypo rinkos vertė – 23 000 Eur. Šių išvadų šalys neginčija. Skunduose keliamas klausimas dėl to, ar teismas teisingai išsprendė kompensacijos atsakovui už jo įsigyjant žemės sklypą panaudotas asmenines lėšas priteisimo klausimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog padalijus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą natūra lygiomis dalimis, kompensacijų klausimas negali būti sprendžiamas. Tokia ieškovės pozicija nesuderinama su CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią natūra dalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą sutuoktiniui, kurio asmeninės lėšos panaudotos turtui įsigyti, priteisiama kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, taikydamas CK 3.98 straipsnio 2 dalį, viršijo priešieškinio ribas. Nors priešieškiniu atsakovas prašė visą žemės sklypą priteisti jam nuosavybės teise, atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl sklypo padalijimo natūra, jam turi būti priteista pusės žemės sklypo vertės kompensacija (2017 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 28 min. 00 sek. – 2 val. 30 min. 20 sek.). Tokią poziciją atsakovas siejo būtent su tuo, jog dalis sklypo kainos buvo sumokėta jo asmeninėmis lėšomis. Teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, pažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatas. CK 3.119 straipsnis taikytinas dalintino turto vertei nustatyti, bet ne kompensacijos sumai apskaičiuoti. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo vertės šalys neginčija. Be to, automatinį, nuo faktinių bylos aplinkybių atsietą, CK 3.119 straipsnio taikymą kompensacijos dydžiui apskaičiuoti paneigia kasacinio teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo esant duomenims, jog turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, yra pasisakęs, jog tokiu atveju vertintinos ne tik aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo lygių dalių principo, bet ir tai, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti įstatymo saugomus atsakovo interesus, kiek jis pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Kitoje nutartyje kasacinis teismas sprendė, jog turto padalijimo būdas, pagal kurį sutuoktiniui, kurio asmeninės lėšos buvo naudojamos turtui įsigyti, priteisiamas didesnės vertės turtas, paneigia kompensacijos priteisimo galimybę net ir tokiu atveju, jeigu turto verčių skirtumas yra mažesnis už panaudotų asmeninių lėšų sumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Be to, 2010 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog sklypą įsigijus lengvatinėmis sąlygomis už rinkos vertės neatitinkančią kainą, priteistinos kompensacijos už panaudotas asmenines lėšas nustatymas vadovaujantis sklypo rinkos kaina bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, neatsižvelgiant į sklypo įsigijimui įdėtų lėšų dydį, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).Pirmosios instancijos teismas kompensacijos sumą susiejo su sklypui įsigyti panaudotomis asmeninėmis atsakovo lėšomis. Teismas teisingai apskaičiavo atsakovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą sklypo kainos dalį. 2008 m. kovo 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje (1 t., e. b. l. 66–68, 165–168) nurodyta žemės sklypo kaina buvo 4 523 Lt. Sutartyje taip pat nurodoma, jog kaina buvo sumokėta tokiu būdu: 28,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 11,30 Lt grynaisiais. Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai (1 t., e. b. l. 154–155) atskleidžia, jog 2 815 rublių už sklypą buvo sumokėta atsakovo investiciniais čekiais iki santuokos sudarymo, o 11,30 Lt šalių bendromis lėšomis santuokos metu. Asmeninėmis atsakovo lėšomis buvo sumokėtas sklypo kainos (4 523 Lt) ir sudarant sutartį sumokėtos 11,30 Lt sumos skirtumas, t. y. 4 511,70 Lt, arba 1 306,68 Eur. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad kompensacijos suma turi būti siejama su sklypui įsigyti panaudotomis atsakovo asmeninėmis lėšomis, o ne su sklypo verte, pagrįstumą patvirtina bylos medžiaga. Žemės sklypas buvo įsigytas lengvatinėmis sąlygomis. Prieš sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį buvo atlikti jos vertės apskaičiavimai (1 t., e. b. l. 152), pagal kuriuos sklypo vertė – 2 827 Lt arba 819 Eur, indeksuota vertė – 4 523 Lt, arba 1 310 Eur. Būtent su indeksuota verte buvo susieta sklypo kaina. Šios sklypo vertės nurodytos ir viešo registro duomenyse (1 t., e. b. l. 19). Ten pat nurodyta, jog vidutinė sklypo rinkos vertė 2008 m. kovo 12 d. buvo 22 487 Eur. Sklypo kaina įsigijimo metu buvo daugiau nei 17 kartų mažesnė už jo rinkos vertę. Atsakovo asmeninės lėšos tesudarė 5,8 proc. (1 306,68 Eur / 22 487 Eur * 100 proc.) sklypo vertės. Teisę reikalauti susieti kompensacijos sumą su sklypo rinkos verte paneigia ir atsakovo elgesys sudarant sklypo įsigijimo sutartį. Atsakovas aiškiai išreiškė valią sklypą įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi sklypas buvo skirtas asmeniškai atsakovui (1 t., e. b. l. 58, 62–63, 156–157)) ir jis asmeninėmis lėšomis buvo apmokėjęs didžiąją kainos dalį, atsakovas turėjo teisę įsigyti sklypą asmeninėn nuosavybėn, tačiau priėmė valinį sprendimą suteikti nuosavybės teises į turtą ir ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta reikšminga aplinkybę, jog šalys turėjo patirties įsigydami žemės sklypus: sudarydami sandorius 2007 m. ieškovė ir atsakovas nenurodė juos įsigyjantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 13–14, 21–22). Pripažinus atsakovo poziciją pagrįsta būtų paneigtas ieškovės, kaip sklypo bendraturtės, statusas. Tokiu atveju, būdama sklypo bendraturte, ieškovė iš esmės būtų įpareigota nusipirkti iš atsakovo jai atitenkančią sklypo dalį. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nutartyje paminėta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas kompensacijos atsakovui sumą, taikydamas CK 3.98 straipsnio dalį, pagrįstai susiejo ne su žemės sklypo rinkos verte santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, bet su atsakovo panaudotų asmeninių lėšų įsigyjant sklypą suma. Be to, nustatydamas kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės ne pusės jo asmeninėmis lėšomis apmokėtos sklypo kainos dalį, bet visą sklypo kainą, iš jos atėmus šalių bendromis lėšomis sumokėtą 11,30 Lt sumą. Toks teisinis rezultatas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi kompensacijos suma buvo ne tik išlyginti šalių įnašai į sklypo įsigijimo kainą, bet ir atsakovui papildomai kompensuota už tai, jog bendroji jungtinė nuosavybė buvo įgyta panaudojant jo asmenines lėšas. Spręsti, jog tokiu prievolių paskirstymu buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, jog kompensacijos suma laikytina neproporcinga, nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių atmetami atsakovo apeliacinis skundas ir ieškovės apeliacinio skundo dalis, susijusi su kompensacijos už ginčo žemės sklypą priteisimu.

Dėl galutinio kompensacijos dydžio

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovei atiteko 18 051,98 Eur vertės turtas, atsakovui atiteko 16 269,32 Eur vertės turtas. Nutarties 21 pastraipoje buvo pripažinta, jog sudarant dalintino turto balansą turi būti nurodomos faktiškai šalių turėtos piniginės sumos, kurios vėliau paskirstomos priteisiant kompensaciją. Tokiu būdu dalintino turto balanse nurodytina ne 1 541,98 Eur kiekvienai iš šalių tenkanti piniginių lėšų suma, bet 2 993,96 Eur suma, tenkanti ieškovei, ir 89,99 Eur suma, tenkanti atsakovui. Iš viso ieškovei tenka turto už 19 503,96 Eur (18 051,98 Eur – 1 541,98 Eur + 2 993,96 Eur), atsakovui – už 14 817,33 Eur (16 269,32 Eur – 1 541,98 Eur + 89,99 Eur). Šių sumų skirtumas sudaro 4 686,63 Eur (19 503,96 Eur – 14 817,33 Eur). Pusė šios sumos – 2 343,32 Eur (4 686,63 Eur / 2) – priteisiama atsakovui iš ieškovės kaip kompensacija. Mažesnę sumą, lyginant su priteistąja ginčijamu sprendimu, nulėmė pirmosios instancijos teismo apskaičiuojant kompensacijos dydį padarytas netikslumas, iš ieškovės atsakovui priteisiant ne pusę turto verčių skirtumo, bet visą skirtumą, taip ne išlyginant turto verčių balansą, bet iš esmės sukeičiant ieškovę su atsakovu vietomis. Prie kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (2 343,32 Eur) pridėjus kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant žemės sklypą (1 306,68 Eur) gaunama bendra 3 650 Eur kompensacijos suma, kuri priteisiama atsakovui iš ieškovės pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi patenkinus ieškovės apeliacinio skundo dalį pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, iš naujo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio padavimo metu galiojusios redakcijos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 7 dalyje buvo numatytas 31 Eur žyminis mokestis už elektroninėje byloje pareikštą neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Reikalavimai nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo pareikšti tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje, todėl teikiant šiuos dokumentus sumokėtos 31 Eur žyminių mokesčių sumos neskirstomos. Dalintino turto vertė nustatoma tik priimant byloje sprendimą. Ieškinio (priešieškinio) padavimo stadijoje reikalavimo suma ir mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojami preliminariai. Sprendimu nustatyta bendra turto vertė – 34 321,29 Eur (19 503,96 Eur + 14 817,33 Eur). Ieškovė pageidavo gauti pusę turto (34 321,29 Eur / 2 = 17 160,65 Eur). Už tokį reikalavimą turėjo būti sumokėtas 386 Eur (17 160,65 Eur * 3 proc. * 75 proc.) žyminis mokestis. Bendra ieškovės mokėtino žyminio mokesčio suma – 417 Eur (386 Eur + 31 Eur). Būtent tiek paduodama ieškinį ji ir sumokėjo (1 t., e. b. l. 30). Turtą padalinus lygiomis dalimis, už turtinį reikalavimą sumokėtas 386 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei (CPK 93 str.).Kadangi atsakovas priešieškiniu papildomai prašė pripažinti jo nuosavybe 11 500 Eur vertės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., dalį, priešieškinio suma sudarė 28 660,65 Eur (17 160,65 Eur + 11 500 Eur). Už tokį reikalavimą mokėtinas 645 Eur (28 660,65 Eur * 3 proc. * 75 proc.) žyminis mokestis. Bendra už priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 676 Eur (645 Eur + 31 Eur). Atsakovas sumokėjo 150 Eur (1 t., e. b. l. 159), kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 186). Patenkinta ieškinio dalis – 18 467,33 Eur (priteista 14 817,33 Eur vertės turtas ir 3 650 Eur kompensacija), už šį reikalavimą mokėtinas 416 Eur žyminis mokestis (18 467,33 Eur * 3 proc. * 75 proc.). Iš ieškovės atsakovui priteistina atsakovo sumokėta žyminio mokesčio dalis – 119 Eur (150 Eur – 31 Eur) (CPK 93 str.), kita 297 Eur (416 Eur – 119 Eur) už patenkintą reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio dalis priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 84 str., 96 str.). Iš atsakovo valstybei priteistina už atmestą priešieškinio dalį mokėtina žyminio mokesčio suma – 229 Eur (645 Eur – 416 Eur) (CPK 84 str., 96 str.). Priešpriešines žyminio mokesčio sumas įskaičius tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteistina 267 Eur (386 Eur – 119 Eur) žyminio mokesčio. Kartu teismas sprendžia, jog byla išnagrinėta santykiu 50/50. Iš vienos pusės, buvo pripažinta nepagrįsta atsakovo pozicija, jog jam turi atitekti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., neišmokant ieškovei jokios kompensacijos. Iš kitos pusės, atsakovo iniciatyva į dalintiną turtą įtrauktos šalių turėtos piniginės lėšos, iš ieškovės priteista kompensacija atsakovui už įsigyjant žemės sklypą panaudotas asmenines lėšas, atmestas ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių verčių. Dėl nurodytos priežasties kiekvienai šaliai priteistina po ½ dalį turėtų išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.). Ieškovė advokatui sumokėjo 1 000 Eur (2 t., e. b. l. 81–83), todėl jai iš atsakovo priteisiama 500 Eur. Atsakovas advokatui sumokėjo 750 Eur (1 t., e. b. l. 174; 2 t., e. b. l. 99–100), dar 120 Eur išleido turto vertinimui (1 t., e. b. l. 170) ir 5,50 Eur duomenų gavimui (1 t., e. b. l. 158), iš viso – 875,50 Eur, todėl jam iš ieškovės priteisiama 437,75 Eur. Šias sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiama 62,25 Eur (500 Eur – 437,75 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimo. Be to, pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 3,18 Eur. Vadovaujantis aukščiau nurodyta proporcija, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteisiama po 1,59 Eur išlaidų atlyginimo (CPK 96 str.). Teismas sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, be to, buvo patenkinta ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl 981,32 Eur (iš ieškovės atsakovui priteistų išmokų suma sumažinta nuo 4 631,32 Eur iki 3 650 Eur). Už šią sumą mokėtina žyminio mokesčio suma – 22 Eur (981,32 Eur * 3 proc. * 75 proc.) priteisiama ieškovei iš atsakovo. Kitos už apeliacinius skundus sumokėtos žyminių mokesčių sumos (2 t., e. b. l. 181, 193) neskirstomos. Kadangi buvo iš dalies patenkintas ieškovės apeliacinis skundas, be to, nepagrįsto atsakovo apeliacinio skundo suma buvo žymiai didesnė, teismas vertina, jog apeliacinis procesas baigėsi ieškovės naudai santykiu 60/40. Ieškovė advokatui apeliaciniame procese išleido 800 Eur (2 t., e. b. l. 195 – 196), atsakovas – 700 Eur (3 t., e. b. l. 8–9). Vadovaujantis nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovo priteisiama 480 Eur (800 Eur * 60 proc.), atsakovui iš ieškovės – 280 Eur (700 Eur * 40 proc.) (CPK 93 str.). Priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteisiama 200 Eur (480 Eur – 280 Eur) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Bendra iš atsakovo ieškovei priteisiama žyminio mokesčio suma – 289 Eur (267 Eur + 22 Eur), bendra atstovavimo išlaidų atlyginimo suma – 262,25 Eur (62,25 Eur + 200 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti.

„Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio kompensaciją.“

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šį klausimą išspręsti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 262,25 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 25 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 1,59 Eur (vieną eurą 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 1,59 Eur (vieną eurą 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.