Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-24 · Administracinė byla Nr. A-63-1579-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-24
Bylos Nr.
A-63-1579-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Pareiškėjas
L. V. Š.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
L. Z.
Administracinė byla Nr. A63 – 1579/2010Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. Š. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 3 – 4) ir patikslintu skundu (I tomas, b. l. 102 – 105) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) išlaidų apskaičiavimą (pažyma Nr. 4.27-2L-25) pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894-1463-A/08 nepagrįstu ir neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 21 d. pažymą Nr. 4.27-2L-25; panaikinti atsakovo 2009 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 717-1463(08)-D/09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą; pripažinti atsakovo patikslintą apskaičiavimą (patikslinta pažyma Nr. 4.27-2L-25) pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894-1463-A/08 nepagrįstu ir neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2009 m. birželio 26 d. pažymą Nr. 4.27-2L-25.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas veiksmus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimu ir išlaidų apskaičiavimu atliko vienašališkai, t. y. apie tai nieko nepranešęs, advokato darbo laiko apskaita teikiant antrinę teisinę pagalbą ir apskaitant 27 valandas yra nepagrįsta, nes atstovas jokių procesinių dokumentų neparengė, todėl išlaidų apskaičiavimas, kuriuo reikalaujama sumokėti už teiktą antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas. Be to, pažymėjo, kad jis 2009 m. kovo 17 d. raštu atsisakė advokato L. Z. paslaugų, tačiau atsakovas 2009 m. kovo 14 d. sprendimu teisinės pagalbos teikimą nutraukė ne pagal jo prašymą, tačiau visai kitais pagrindais, numatytais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktuose. Pareiškėjo manymu, tokiu neteisėtu būdu Tarnybos 2009 m. kovo 14 d. sprendimas vėliau tapo pagrindu atsakovui 2009 m. birželio 26 d. patikslinti išlaidų dydį ir jį padidinti iki 1 115,50 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 37 – 44, 187 – 191) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisinę pagalbą pavesta teikti advokatui L. Z., kuris ją teikė nagrinėjant civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme. 2009 m. kovo 25 d. advokatas pranešimu dėl teisinės pagalbos nutraukimo informavo, kad paaiškėjus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktuose nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. 2009 m. kovo 23 d. Tarnyboje buvo gautas ir pareiškėjo prašymas dėl advokato L. Z. teikiamos teisinės pagalbos atsisakymo. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepasitikėdamas paskirtuoju advokatu, pats ruošdamas procesinius dokumentus, ignoruodamas advokato patarimus, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta būtent dėl piktnaudžiavimo teikiama antrine teisine pagalba. Pažymėjo, jog advokatas L. Z. 2009 m. balandžio 20 d. pranešė, kad 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 1894-1463-A/08 vykdymui atstovaujant klientą civilinėje byloje sugaištas laikas yra 27 valandos. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintas Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles, valstybė patyrė 1 115,50 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Kadangi antrinė teisinė pagalba nutraukta dėl piktnaudžiavimo teikiama antrine teisine pagalba, 2009 m. birželio 20 d. patikslinta pažyma Nr. 4.27-2L-25 apskaičiuota, kad suteikiant antrinę teisinę pagalbą 100 proc. išlaidų suma sudaro 1 115,50 Lt ir vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi šią sumą pareiškėjui nurodyta sumokėti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 33 – 35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

L. Z. nurodė, kad jam Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu pavesta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje. Jis atliko eilę procesinių veiksmų (susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo posėdžiuose, ruošė klausimus ekspertizės paskyrimui, konsultavo teisiniais klausimais pareiškėją ir t. t.), tačiau pareiškėjas savo neapgalvotais veiksmais, nesuderintais su advokatu, rašydamas atskiruosius skundus ir prašymus dėl ekspertizių paskyrimo akivaizdžiai pablogino savo padėtį bei padarė bylą neperspektyvia. Todėl 2009 m. kovo 25 d. buvo surašytas teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, kadangi susiklosčiusi situacija įvertinta kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba sutiko su teikime išdėstytais argumentais ir 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui nutraukė. Manė, jog kadangi pavedimo vykdymui buvo sugaišta 27 valandos, nusprendus nutraukti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, visas antrinės tesinės pagalbos teikimo išlaidas – 1 115,50 Lt privalo apmokėti pareiškėjas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu (II tomas, b. l. 28 – 35) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 21 d. pažymą Nr. 4.27-2L-25 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apmokėjimo apskaičiavimo; panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. birželio 26 d. patikslintą pažymą Nr. 4.27-2L-25 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apmokėjimo apskaičiavimo; pareiškėjo skundą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 717-1463(08)-D/09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. I-358-583/2009 atsakovas įpareigotas patikslinti, kokia yra Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. 717-1463(08)-D/09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmimo data. Tarnybos 2009 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2739 nurodoma, kad tarnybos sprendime Nr. 717-1463(08)-D/09 padarytas rašymo apsirikimas, kuris vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka ištaisomas ir konstatuojama, kad minimas sprendimas priimtas 2009 m. balandžio 14 d., todėl šiame teismo sprendime minimo sprendimo priėmimo data nurodoma – 2009 m. balandžio 14 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydamas, kad reikalingas advokatas civilinėje byloje, jog būtų tinkamai parengiami dokumentai, atstovaujama posėdžio metu, padėti surinkti būtinus įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-707-253/2008. Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu dėl Nr. 1894-1463-A/08 antrinės teisinės pagalbos teikimo nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas L. Z.. Vykdant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, advokatas L. Z. susipažino su civiline byla, atstovaudamas pareiškėją dalyvavo Klaipėdos apygardos teismo posėdžiuose ir šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. 2-216-253/2009 bei procesiniai dokumentai, patvirtinantys atstovo dalyvavimą teisminiame procese (duomenys iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ apie Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2‑216‑253/2009 eigą). 2009 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl advokato L. Z. atstovavimo pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą atsisakymo, nurodant, kad advokatas nepatarė, jog reikia apeliacine tvarka apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį dėl įpareigojimo sumokėti piniginį užstatą ir psichiatrinės bei rašysenos ekspertizės paskyrimo, kadangi pats turėjo parašyti atskirąjį skundą, kurį teismas patenkino. Todėl manė, kad advokatas teisines paslaugas teikė netinkamai. Šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Tarnybai ir įregistruotas gautu 2009 m. kovo 25 d. 2009 m. kovo 23 d. Tarnybai pateiktas pareiškėjo prašymas dėl advokato L. Z. atsisakymo nurodant analgiškus prašymo argumentus. 2009 m. kovo 25 d. Tarnybai pateiktas advokato L. Z. pranešimas, kuriuo nurodoma, kad pareiškėjo ir atstovo siekiamybė ir tikslas buvo būtent pomirtinės psichiatrinės ir rašysenos ekspertizės paskyrimas, kurios paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi. Advokatas nurodė, kad nederinęs su paskirtu advokatu ir jam nežinant, pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl užstato sumokėjimo atidėjimo, o vėliau pateikė ir atskirąjį skundą dėl ekspertizių skyrimo ir teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikino nutartį dėl ekspertizės skyrimo. Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas savo iniciatyva, pats teikdamas procesinius dokumentus ir nederindamas procesinių veiksmų su paskirtu advokatu, komplikavo procesinę padėtį ir galimo sau palankaus sprendimo siekiamybę, nes ekspertizės išvados galimai yra vienintelė galimybė pasiekti palankų rezultatą nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs šias aplinkybes atstovas advokatas L. Z. nurodė, kad yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9, ir 10 punktus. Tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 717-1463(08)-D/09 nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894-1463-A/08, nutraukimo teisiniu pagrindu nurodant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktus. Sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas rengdamas savo iniciatyva ir nederindamas su paskirtu advokatu procesinių dokumentų ir veiksmų, dėl kurių pareiškėjo iniciatyva buvo panaikinta nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, blogino savo padėtį bylos perspektyvumo aspektu, konfrontavo su advokatu, paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą, ir tuo piktnaudžiavo teikiama antrine teisine pagalba, nebendradarbiavo su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Iš aukščiau minėtų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktais numatančiais, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (6 p.); atstovavimas byloje yra neperspektyvus (9 p.); asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (10 p.). Dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba teismas pažymėjo, jog kaip nustatyta iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. rašto, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės informacijos apie civilinės bylos Nr. 2-216-253/2009 nagrinėjimą, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas L. Z. atliko eilę procesinių veiksmų atstovaudamas pareiškėją proceso metu. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties, pareiškėjo siekiamybė prašant skirti E. L. pomirtinę psichiatrinę ir rašysenos ekspertizes užfiksuota dar iki jam paskiriant antrinę teisinę pagalbą. Būtent minimoje nutartyje pareiškėjui išaiškinta ir jo teisė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymu paskirtos minimos ekspertizės, tačiau pareiškėjas 2009 m. kovo 3 d. prašymu, parengtu ne paskirtojo advokato, paprašė teismą atidėti avansinį apmokėjimą už paskirtąją ekspertizę. 2009 m. kovo 5 d. pateiktas prašymas (surašytas ne paskirtojo atstovauti advokato) dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties panaikinimo ir bylos perdavimo spręsti iš naujo kitam teisėjui. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir panaikino 2009 m. vasario 23 d. nutartį. Šias aplinkybes, kad būtent pats savo iniciatyva teismui parengė ir pateikė nurodomus procesinius dokumentus, kurių pagrindu priimta nutartis panaikinti 2009 m. vasario 23 d. nutartį, patvirtina pačio pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. pateiktas prašymas dėl advokato atsisakymo bei 2009 m. kovo 23 d. prašymas. Teismas pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, atitinkamos teisinės elgsenos bylos nagrinėjimo metu, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, nagrinėjamos bylos apimtyje padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismo manymu, konstatavus tokią faktinę aplinkybę, Tarnyba turėjo teisę nutraukti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Atkreipė dėmesį, jog tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 558/2009). Teismas iš administracinėje byloje esančių įrodymų padarė išvadą, kad pareiškėjas, nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, savo iniciatyva ėmėsi procesinių veiksmų atlikimo, kurie nebuvo derinami su advokatu, paskirtu padėti tinkamai įgyvendinti jo teises, dėl ko buvo nukrypta nuo aptartos pozicijos nagrinėjamoje byloje ir tai sąlygojo pareiškėjo ir atstovo konfrontaciją dėl pasirinktos pozicijos, ką patvirtina ir pateikti pareiškėjo prašymai dėl nepasitikėjimo advokatu. Iš pačio pareiškėjo pateiktų prašymų akivaizdu, kad jis nepasitikėdamas paskirtuoju advokatu, tačiau nenurodydamas tokio nepasitikėjimo teisinių pagrindų, pats rengė procesinius dokumentus, apie kurių rengimą ir jų turinį neinformavo skirto antrinę teisinę pagalbą teikti advokato. Tokie veiksmai, teismo nuomone, prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismo vertinimu, išvardintos aplinkybės ir sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo dėl šio nutraukimo pagrindo pagrįstumo. Dėl atstovavimo byloje perspektyvumo teismas pažymėjo, jog pareiškėjui konfrontuojant su antrine teisinę pagalbą paskirtu teikti advokatu, pačiam imantis iniciatyvos rengiant procesinius dokumentus ir šių procesinių veiksmų nederinant su paskirtu advokatu, atstovavimas byloje, pareiškėjui manant, kad atstovavimo vizija yra dominuojanti paskirto advokato teikti antrinę teisinę pagalbą teisinės vizijos atžvilgiu, akivaizdu, kad atstovavimas byloje tampa neperspektyvus. Šias aplinkybes patvirtina ir civilinės bylos tolimesnė eiga, kurioje pareiškėjas ir be atstovo atstovavimo toliau teikia procesinius dokumentus. Be to, teismo manymu, būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas dar iki jam nusprendžiant teikti antrinę teisinę pagalbą, siekė, kad būtų paskirta E. L. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė ir rašysenos ekspertizė ir tai nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartyje. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė paskirti šias ekspertizes, tačiau paskyrus pareiškėjo prašymu ekspertizę, jis pats savo iniciatyva apskundė šią teismo nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi nutarta panaikinti 2009 m. vasario 23 d. nutartį, kuria paskirta ekspertizė. Panaikinus minimą teismo nutartį pareiškėjas teismui vėl pateikė prašymą dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d., 2009 m. rugpjūčio 17 d., 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartys). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje vėl paskirta E. L. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. Teismas vertino, kad to paties rezultato pareiškėjas vėl siekė panaikinus ankstesnę teismo nutartį, kuria buvo paskirta ekspertizė, todėl pagrįstas antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato teiginys, kad toks pareiškėjo elgesys ir savarankiškas, nederinant su paskirtu advokatu procesinių veiksmų atlikimas, iš esmės atstovavimą byloje padarė neperspektyvų, nes pareiškėjas turi susidaręs savo poziciją dėl proceso eigos ir jos nelikęs keisti. Pabrėžė, jog atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu, nes įstatymo leidėjas šiuo atveju kalba apie atstovavimo perspektyvumą, o tai yra skirtingos sąvokos. Teismo manymu, atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Dėl nebendradarbiavimo su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą teismas pažymėjo, jog pareiškėjo elgsena po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo teikiant eilę procesinių dokumentų, prašymų, parengtų ne antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Teismo nuomone, pareiškėjo kaltinimai advokatui, kad jis nepatarė apskųsti 2009 m. vasario 23 d. nutartį, kuria buvo įpareigotas sumokėti avansą už paskirtos ekspertizės atlikimą yra nepagrįsti, nes skiriant ekspertizę jos atlikimo išlaidas būtent ir apmoka ta šalis, kurios iniciatyva yra prašoma ją paskirti. Teismo manymu, iš šių ir aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su advokatu teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Kaip aplinkybę, iliustruojančią nebendradarbiavimo faktą, teismas pripažino ir pareiškėjo reiškiamas pretenzijas advokatui dėl, jo manymu, netinkamo atstovavimo. Tam, kad būtų galima įvertinti, ar pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas, teismo vertinimu, gali spręsti specialių žinių turintys tos srities specialistai ar institucija, pvz., Lietuvos advokatų taryba, o ne pareiškėjas, kuris savo vertinimą grindžia subjektyviu aplinkybių suvokimu. Teismas laikė, kad atsakovas pagrįstai ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas turėjo būti nutrauktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu – pareiškėjui pateikus prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi jis 2009 m. kovo 17 d. prašymu pateiktu Klaipėdos apygardos teismui ir 2009 m. kovo 23 d. prašymu Tarnybai atsisakė advokato L. Z. paslaugų. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš pareiškėjo 2009 m. kovo 17 d. prašymo Klaipėdos apygardos teismui turinio ir 2009 m. kovo 23 d. Tarnyboje įregistruoto prašymo, šiais prašymais buvo atsisakyta advokato L. Z. atstovavimo, o ne prašoma nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai ir nesprendė antrinės teisinės pagalbos nutraukimo šiuo pagrindu. Tarnyba vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalimi galėjo spręsti dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimui kitu advokatu, tačiau nustačius, kad yra pagrindai antrinės teisinės pagalbos nutraukimui, pagrįstai prioritetiškai svarstė šį klausimą ir nusprendė antrinės teisinės pagalbos teikimą iš vis nutraukti. Dėl reikalavimų panaikinti atsakovo 2009 m. balandžio 21 d. pažymą Nr. 4.27-2L-25 ir 2009 m. birželio 26 d. patikslintą pažymą Nr. 4.27-2L-25, pagrįstumo teismas pažymėjo, kad atsakovas 2009 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 4.27-2L-25 nurodė, jog pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894‑1463-A/08 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir prašoma apmokėti 557,75 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Tarnybos 2009 m. birželio 26 d. patikslinta pažyma Nr. 4.27-2L-25 nurodoma, kad pagal Tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894-1463-A/08 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, vadovaujantis šios įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi iš pareiškėjo pareikalauta apmokėti 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą – 1 115,50 Lt. Teismas rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo suteikta apmokant 50 pro. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas vienu iš pagrindų nurodant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pažymėjo, jog pagal minimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėtina suma turėjo būti nurodyta Tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą Nr. 717-1463-1463(08)-D/09, o ne po šio sprendimo priėmimo surašytose pažymose. Pabrėžė, jog įstatymo leidėjas tikslingai siekė, kad išlaidų atlyginimo klausimas būtų išspręstas tame pačiame sprendime, kad jis būtų pagrįstas ir argumentuotas ir kilus ginčui tiek dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų, tiek priskaičiuotų išlaidų atlyginimo asmuo galėtų tinkamai realizuoti teisę ginčyti sprendimą. Teismo manymu, šiuo atveju atsakovui nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos sprendimu išspręsti mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlygimą, dirbtinai yra skaidomas ginčas ir susidaro situacija, kad asmeniui nesutinkant su sprendimu ir apskaičiuota išlaidų suma, ginčo dalyku tampa ir sprendimas, ir išlaidų apskaičiavimas, o tai prieštarauja proceso racionalumo ir operatyvumo principams. Be to, pažymėjo, jog 2009 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 4.27-2L-25 ir 2009 m. birželio 26 d. patikslinta pažyma Nr.4.27-2L-25 neatitinka reikalavimų, keliamų Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsniu. Pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški, nustatytos formos. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą. Akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėjo, jog ginčijamose pažymose nėra pagrindžiama, kokie faktiniai duomenys yra pagrindu skaičiuoti, kad advokatas antrinei teisinei pagalbai teikti sugaišo 27 valandas, nes nėra pateikta advokato profesinio darbo valandų apskaičiavimas pagal statistinę ataskaitą, o 2009 m. balandžio 20 d. pranešimas nepagrindžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties. Ginčijamose pažymose taip pat nurodoma, kad skaičiuojamas papildomas užmokestis, kai 1,5 karto viršijamas nustatytas valandų skaičius (Taisyklių 7 punktas) ir atitinkamai taikomas koeficientas MMA padaugintas iš koeficiento 0,05 ir 23 val., kas sudaro 920 Lt. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir konsultavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 7 punktas numatė, kad jeigu advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas pusantro karto viršija šiose taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) laiką, advokatas turi teisę kreiptis į tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Prašymą skirti papildomą užmokestį advokatas turi pagrįsti. Tarnyba išnagrinėjusi advokato prašymą, gali priimti sprendimą dėl darbo užmokesčio skyrimo. Teismas laikė, jog minimos aplinkybės dėl faktiškai sugaišto laiko papildomo apmokėjimo, kai viršytas pagal minėtų taisyklių 23.3.6.2 punktą numatytas 4 valandų normatyvas atstovauti asmenį pirmosios instancijos teisme, pagal 7 punktą turėjo būti nurodytos atskirai teikiamame motyvuotame advokato prašyme tarnybai. Tik tarnybai priėmus sprendimą antrinės teisinės pagalbos teikimo 23 valandos galėjo būti apmokamas Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir konsultavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse nustatytu papildomu 0,05 MMA koeficientu. Nesilaikius šių reikalavimų papildomas apmokėjimas iš vis nėra galimas, todėl, teismo manymu, nepagrįstai yra apskaičiuota ir įvardijama 920 Lt už antrinę teisinę pagalbą mokėtina suma, pagal Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir konsultavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 7 punktą. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2009 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 4.27-2L-25 apskaičiavo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą 557,75 Lt ir 2009 m. birželio 26 d. patikslinta pažyma Nr. 4.27-2L-25 apskaičiavęs 1 115,50 Lt mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sumą, nepasisakė dėl ankstesnės pažymos teisinių pasekmių – ar ji yra keičiama ar ji yra naikinama. Todėl susiklosto tokia situacija, kad iš esmės abi pažymos yra galiojančios, tačiau jomis nustatytas skirtingas antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad Tarnybos 2009 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 4.27-2L-25 ir 2009 m. birželio 26 d. patikslinta pažyma Nr. 4.27-2L-25 tiek forma, tiek turiniu neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui – individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 1 ir 2 d.), be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas nesilaikant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimo, numatančio, kad jeigu buvo apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Teismo manymu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais pažymas pripažinti neteisėtomis ir naikinti.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 37 – 42) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 717-1463(08)-D/09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 717-1463(08)-D/09 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą; kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu į administracinę bylą įtraukti Klaipėdos apygardos teismą ir liudytoju apklausti teisėją A. P.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino advokato profesinės veiklos paskirtį ir pernelyg susiaurino pareiškėjo, kaip piliečio ir bylos proceso dalyvio, teisių apimtį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso prasme. Advokato pozicija byloje nebūtinai gali būti teisinga, todėl šalies nuomonė bet kokiu klausimu byloje yra svarbi ir netgi svarbesnė nei advokato pozicija. Jeigu advokato pozicija buvo priešinga nei jo, advokatas privalėjo pats nusišalinti nuo atstovavimo. Jo paties parengtas atskirasis skundas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi buvo patenkintas pačios teisėjos A. P., o tai reiškia, kad skundas dėl 2009 m. vasario 23 d. nutarties buvo pagrįstas, todėl advokato L. Z. pozicija neskųsti tokios teismo nutarties buvo iš esmės klaidinga. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų primygtinai reikalavęs iš advokato L. Z. formuluoti vienokio ar kitokio turinio skundą, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.

2. Neaišku, iš kokių duomenų teismas padarė išvadą, kad advokatas L. Z. siūlė užimti vienokią ar kitokią poziciją byloje, nes administracinėje byloje nebuvo prijungta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla, o taip pat Klaipėdos apygardos teismas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisėja A. P. nebuvo apklausta liudytoja. Advokatas teismui nepateikė nei vieno prašymo, skundo ar pareiškimo dėl bylos, todėl jo veiksmų vertinimas tik pagal paties advokato paaiškinimus yra klaidingas.

3. Dėl atstovavimo perspektyvumo teismo išvados taip pat nepagristos, nes jos yra iš esmės grindžiamos piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas pasisakydamas dėl atstovavimo perspektyvumo neišvengiamai pasisakė ir dėl civilinės bylos perspektyvos, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundus įvertino neigiamai, pareiškėjo savarankiški veiksmai, teismo vertinimu, atsakovui buvo pagrindu atstovavimą pripažinti neperspektyviu. Tokie atsakovo vertinimai ir teismo vertinimai yra kišimasis į kitą civilinės bylos procesą ir poveikis Klaipėdos apygardos teismui.

4. Atstovavimo sutarties nutraukimas buvo atliktas vienašališkai apie tai pranešant tik po sprendimo priėmimo, atsakovas nebendradarbiavo ir neinformavo apie ketinimus nutraukti sutartį arba pakeisti advokatą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje nustatytas tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi be pagrindo atsisakė byloje pripažinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Klaipėdos apygardos teismą, kurio civilinėje byloje pareiškėją atstovavo advokatas L. Z. bei apklausti liudytoju teisėją A. P..

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 55 – 56) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad išsamiai ir objektyviai įvertinęs visą turimą informaciją ir medžiagą, remdamasis jau suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustatęs, jog pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei nebendradarbiavo su Tarnyba ir advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 6 ir 10 p.) Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog advokatas L. Z. antrinę teisinę pagalbą teikė netinkamai, yra nepagrįsti ir paremti tik subjektyviu paties pareiškėjo vertinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 51 – 53) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

L. Z. mano, kad teismas sprendime teisingai vertino bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir procesinėmis teisėmis, nebendradarbiavo su paskirtuoju advokatu, dėl ko atstovavimas civilinėje byloje tapo neperspektyvus. Pažymi, kad pareiškėjui apie Tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 717-1463(08)-D/09 ir jo turinį tapo žinoma tą pačią dieną, tačiau Klaipėdos apygardos administraciniam teismui šį sprendimą pareiškėjas apskundė tik 2009 m. rugpjūčio 24 d. išsiųsdamas paštu patikslintą skundą. Tokiu būdu, jis praleido skundo padavimo terminą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 26 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (I tomas, b. l. 45 – 48). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1894-1463-A/08 nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą L. Z. (I tomas, b. l. 59 – 60). Tarnyboje 2009 m. kovo 23 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis pareiškė atsisakantis advokato L. Z. teisinės pagalbos (I tomas, b. l. 61). 2009 m. kovo 25 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, persiųstas iš Klaipėdos apygardos teismo, kuriuo pareiškėjas taip pat nurodė atsisakantis advokato L. Z. teisinių paslaugų teikimo (I tomas, b. l. 63 – 64). Tarnyboje 2010 m. kovo 25 d. gautas ir advokato L. Z. pranešimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 6, 9 ir 10 punktuose numatytų aplinkybių, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo, paaiškėjimo (I tomas, b. l. 65 – 67). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 717‑1463(08)‑D/09 nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1894-1463/A/08 (I tomas, b. l. 70 – 75). Tarnybos 2009 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 4.27‑2L-25 apskaičiuota, kad pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 proc. išlaidų suma sudaro 557,75 Lt (I tomas, b. l. 78), o 2009 m. birželio 26 d. pažyma Nr. (4.27)-2L-25 Tarnyba patikslino apskaičiuotą išlaidų dalį ir nustatė, kad iš pareiškėjo turi būti išieškoma 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 1 115,50 Lt (b. l. 82).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo skundas dalyje, kurioje jis prašė teismo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 717-1463(08)-D/09. Tarnyba šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktais.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėti atvejai, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (Įstatymo 23 str. 1 d. 6 p.), atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 23 str. 1 d. 9 p.) ir asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 23 str. 1 d. 10 p.). Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.

Pagal Įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Įstatymo 2 str. 7 d.) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 8 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas jau 2008 m. prašė teismo civilinėje byloje skirti pomirtinę psichiatrinę ir rašysenos ekspertizes (I tomas, b. l. 209 – 210). 2009 m. vasario 23 d. nutartimi teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir byloje paskyrė jo prašomas ekspertizes (II tomas, b. l. 6 – 8). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savarankiškai, nepranešęs apie atliekamus veiksmus byloje jį atstovaujančiam advokatui, pateikė prašymą dėl užstato sumokėjimo atidėjimo (II tomas, b. l. 9 – 10), taip pat atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarties, kuria buvo paskirtos ekspertizės (II tomas, b. l. 12 – 13). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi minėtą pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartį (I tomas, b. l. 211). Vėliau pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį (II tomas, b. l. 14 – 15), tačiau jo atskirąjį skundą atsisakyta priimti (I tomas, b. l. 216). 2009 m. kovo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė tenkinti dar kartą pareikštą pareiškėjo prašymą skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę (I tomas, b. l. 213 – 215, II tomas, b. l. 16 – 17).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta teise, nesąžiningai naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, tuo pažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-565/2007 pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba.

Įvertinusi minėtas nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tokia situacija, kai pareiškėjas nuosekliai siekė ekspertizių paskyrimo civilinėje byloje, o patenkinus jo prašymus, jis nebendradarbiavo su teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, veikė nenuosekliai, savo iniciatyva teikė teismui prašymus ir skundus, kuriais siekė panaikinti pasiektą rezultatą, vėliau teikė pakartotinius prašymus dėl ekspertizių skyrimo, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas siekė, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas dėl ekspertizių skyrimo byloje suformuluotų tokią poziciją, kokią laikė tikslinga pats pareiškėjas, visiškai neatsižvelgdamas į teisinius argumentus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, bei paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Kaip minėta, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog ši nuostata suponuoja, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas turėjo savo poziciją civilinėje byloje, kurios laikėsi ir nebuvo linkęs keisti, nepasitikėjo jam teisinę pagalbą teikusiu advokatu, su juo nebendradarbiavo, todėl atstovavimas byloje tapo neperspektyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo veiksmai sudarė pagrindą Tarnybai atsisakyti teikti teisinę pagalbą ir vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 bei 10 punktais. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė civilinės bylos perspektyvumo, o priešingai pažymėjo, jog šiuo atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo kišimosi į civilinės bylos procesą.

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai nutraukė teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, nustačiusi aplinkybių, kurios pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 ir 10 punktus yra pagrindas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, buvimą ir nesvarsčiusi jo prašymo dėl advokato atsisakymo. Vertinant šią situaciją priešingai, teismo nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui, ar tiesiog atsisakyti teisinės pagalbos ir išvengti dėl to kylančių pasekmių. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašymų dėl advokato L. Z. atsisakymo turinys tik patvirtina aplinkybes dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo su advokatu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. 4.27‑2L-25 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apmokėjimo apskaičiavimo bei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. birželio 26 d. patikslintos pažymos Nr. 4.27-2L-25 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo apmokėjimo apskaičiavimo panaikinimo ir, šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neskundžiant, plačiau dėl jos nepasisako.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė Klaipėdos apygardos teismo, liudytoja neapklausė teisėjos A. P., neišreikalavo civilinės bylos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį trečiaisiais suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nagrinėjamos bylos išsprendimas neturi įtakos Klaipėdos apygardos teismo, kuris nagrinėjo civilinę bylą, kurioje pareiškėjui buvo teikiama teisinė pagalba, teisėms ir pareigoms, todėl jo įtraukimas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo būtinas. Procesinės teisės normų pažeidimų ar jų netinkamo taikymo renkant ir vertinant įrodymus administracinėje byloje, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat nenustatyta.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos nutraukimą, sprendimas pagrįstas teisės normomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas