- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 1-200-674/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- S. P.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje Raseinių rajono apylinkės prokurorės Raimondos Klimienės pareiškimą dėl kaltinamosios
S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-09-25 Šilalės r., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, turinčios vidurinį išsilavinimą, nedirbančios, susituokusios, gyv. Raseinių r., k., anksčiau teistos, bet duomenys apie teistumą perkelti į įtariamų, kaltinamų, teistų asmenų žinybinio registro archyvą,
kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2010 m. rugsėjo 19 d. Raseinių m. Daugirdo g. 8, Kauno apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato patalpose, 18 val. 20 min. - 19 val. 30 min. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00430-10, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, žinodama, jog 2010-08-07 R. G. nekonfliktavo su E. Z. bei prieš jį fizinio smurto nenaudojo, davė melagingus parodymus, nurodydama, kad Raseinių rajone, Šiluvos sen., Padubysio kaime, Paulauskui priklausančiame name, kuriame S. P. gyveno su E. Z. ir R. G., 2010-08-07 apie 23 val. R. G. tarpusavio konflikto su E. Z. metu suduodamas E. Z. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, sumušė E. Z., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė, bei grasindamas liepė jai sunaikinti kruviną Z. maikutę ją sudeginant.
Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos LR BK 235 str. 1 d.
Be to ji, 2010 m. rugsėjo 21 d. Raseinių m. Tiesos g. 2, Raseinių rajono apylinkės teismo patalpose, 14 val. 30 min. - 16 val. 00 min. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00430-10, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, žinodama, kad 2010-08-07 R. G. nekonfliktavo su E. Z. bei prieš jį fizinio smurto nenaudojo, davė melagingus parodymus, nurodydama, kad 2010-08-07 Raseinių rajone, Šiluvos sen., Padubysio kaime Paulauskui priklausančiame name, kuriame ji gyveno su E. Z. ir R. G., tarpusavio konflikto metu, R. G., suduodamas E.Z. į galvą ne mažiau kaip tris smūgius į galvą sumušė E. Z., kuris dėl patirtų sužalojimų mirė.
Šiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
K. S. P. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad E. Z. ji pažinojo apie 5 metus. Su juo kartu gyveno susidėjusi, Raseinių r., kaime P. priklausančiame name. Nuo 2010-06-09 į namus priėmė gyventi R. G.. Su R. G., ji ir E. Z. susipažino būdami pas L. M.. Pasitarę su Z. priėmė G. gyventi kartu savo namuose. Gyveno labai gerai, pykčių nebuvo. Ji miegodavo su Z didžiajame kambaryje, o R. G. virtuvėje. Jokių santykių tarp jos ir R. G. nebuvo. Z. ir G. eidavo uždarbiauti pas žmones, o ji likdavo namuose ir virdavo valgyti, tvarkydavosi namuose. Vyrai kiekvieną vakarą išgerdavo alaus, išgerdavo ir ji. E. Z. ją dažnai mušdavo, dėl ko mušdavo nežino. Mušdavosi kai būdavo išgėręs, blaivus niekada nėra rankos prikišęs prie jos. Į policiją niekada nesikreipė, kadangi labai mylėjo E. Z.. Vyrai namuose niekada nekonfliktavo. Nuo birželio 25 d. ji nusprendė nebūti kartu su E. Z., kadangi jis prieš ją smurtavo. Nuo tada ji pradėjo gyventi kartu su G. Z. jai dėl tokio sprendimo neprieštaravo. Ir toliau visi trise gyveno draugiškai kaime P. name. Nuo 2010-08-03 iki 2010-08-11 ji su R. G. gyveno pas L. M. gyv. Raseinių r. k. L. M. leido pas jį pagyventi ir padirbėti ūkio darbuose. 2010-08-07 apie 17 valandą ji E. Z. matė paskutinį kartą, kai šis buvo atėjęs pas L. M.. Dėl ko jis buvo atėjęs, ji nežino. P. M. į kiemą buvo atėjęs ir A. Č.. E. Z. buvo blaivus ir tikrai nesumuštas. Jis priėjo prie jos pasiaiškinti, kodėl negrįžta į P kaimą. Ji pasakė, kad su juo nebegyvens, kadangi jau gyvena su G. E. Z. norėjo jai ranka suduoti į veidą. T. Č. puolė Z. ir jį pervertė ant žemės. Č. ir Z. kieme apsistumdė. Z. atsikėlė nuo žemės ir puolė bėgti iš kiemo. Č. pasivijo Z. ir dar jie stumdėsi, matė kaip Č. gulintį Z. spardė kojomis. Z, vėl pabėgo nuo Č. Matė kaip Z nubėgo K kaimo link. Daugiau Z nematė. A. Č. buvo girtas, svirduliavo ir buvo agresyvus. A. Č. iš Markauskų namo kiemo išvažiavo su dviračiu namo. 2010-08-08 sužinojo, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę. Sakė, kad Z, išvežė iš Č. namų. Sužinoję, kad sumuštas Z ėjo į P kaimą. Z. namie nebuvo. Ant grindų matė truputį kraujo ir maikutę, kuri buvo sukruvinta. Dėmės buvo jau sudžiūvusios, matėsi, kad jos senos. Kruviną maikę sudegino, nes bijo kraujo. Jokių grumtynių pėdsakų namie nebuvo. Suprato, kad maikutė jau guli keletą dienų. Liko nakvoti namie. Kitą dieną nuėjo pas A. A., kuri paaiškino, kad 2010-08-07 naktį pas ją į namus atėjo sumuštas Z., kuris prašė pernakvoti, o ryte jam pasidarė blogai ir išvietė greitąją pagalbą. Apie vykusias muštynes ji nepasakojo. Kas galėjo sumušti Z. nesakė, nes nežinojo. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad Z. mirė. Apie tai, kad muštynės vyko Č. namuose, kurių metu A. Č. sumušė E. Z., ji sužinojo iš D. G., nes jis pats matė. Apie tai, kad ji sužinojo, kas mušė Z., sužinojo ir A. A.. A. A. norėjo gelbėti Č., kad jis nebūtų už tai nubaustas. Abi su A.vartodamos alų sugalvojo istoriją kaip G. sumušė Z.. Ji norėjo padėti pažįstamai A. A.. Tuomet ji pakeitė parodymus ir policijoje apklausiama liudytoja melagingai liudijo, o paskui po kelių dienų melagingai liudijo ir teisme, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją apie E. Z. sumušimą. R. G. E. Z. nemušė ir jokių grumtynių bei kraujo pėdsakų Padubysio kaime tikrai nebuvo, o maikutę sudegino, tačiau, matėsi, kad ji tikrai ne šio nusikalimo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 59-60).
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad jis, E. Z. ir S. P. gyveno Raseinių r. k. Visi miegojo atskirose lovose. Prieš jiems susipažįstant su P., ji palaikė ryšius ir artimai gyveno su E. Z.. Nuo 2010-08-03 iki 2010-08-11 jis su S. P. gyveno pas L. M. gyv. Raseinių r. Katauskių k. L. M. leido pas jį pagyventi ir padirbėti ūkio darbuose. Su S. P. gyveno susidėjęs kaip vyras ir žmona. 2010-08-07 apie 18 valandą jis E. Z. matė paskutinį kartą, kai šis buvo atėjęs pas L. M.. Dėl ko jis buvo atėjęs nežino. E. Z. buvo tikrai nesumuštas, kadangi jį matė iš arti. Pats su juo nekalbėjo. P. M. į kiemą buvo atėjęs ir A. Č.. Č. ir E. Z. konfliktavo, matė kaip jie stumdėsi. Po dešimt minučių Z. išėjo, nuėjo Katauskių link. Jis su P. liko nakvoti pas L. M.. 2010-08-08 pas M. į namus atėjo pažįstamas, kuris pasakė, kad E. Z. sumuštas ir išvežtas į ligoninę. Sakė, kad Z. išvežė iš Č. namų. Sužinoję, kad sumuštas Z. ėjo į P. kaimą, kur jis, P. ir Z. gyveno. Ant grindų matė truputį kraujo ir maikutę, kuri buvo sukruvinta. Dėmės buvo jau sudžiūvusios. P. kruviną maikę sudegino, nes bijo kraujo. Jokių grumtynių pėdsakų namie nebuvo. Liko nakvoti namie. Kitą dieną P. nuėjo pas A. A., kuri jai papasakojo, kad 2010-08-07 naktį pas ją į namus atėjo sumuštas Z., kuris prašė pernakvoti, o ryte jam pasidarė blogai ir išvietė greitąją pagalbą. Apie vykusias muštynes ji nepasakojo. Kas galėjo sumušti Z. nesakė. Iš policijos pareigūnų jis sužinojo, kad Z. mirė. Su Z. jis turėjo konfliktą tik birželio mėnesį, kadangi Z. buvo girtas ir puolė ant jo, o jis vieną sykį ranka jam trenkė. Jis Z. nesužalojo, jie susitaikė ir toliau bendravo. Apie tai, kad Z. sumušė Č. savo namuose sužinojo iš P.. Jis pats Z. nemušė, o P. jį buvo apkalbėjusi, sakė, kad jis konfliktavo su E. Z. ir šį sumušė. Kodėl ji jį apkalbėjo net du kartus, tai yra pas tyrėją ir teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis tuo metu nežinojo. Jis iš karto suprato, kad ji meluoja, tik tuo metu nesuprato kodėl ji taip pasielgė, tačiau ji dabar viską jau paaiškino, sakė, kad buvo taip sugalvojusios su A. A.. S. P. dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia (b.l. 50-51).
Liudytojas L. M. parodė, kad apie tai, kad E. Z. sumuštas ir guli ligoninėje jis sužinojo iš kaimo gyventojų. Tuo metu R. G. ir S. P. šalia nebuvo (b.l. 26).
Liudytoja A. Š. parodė, kad ji yra L. M. sugyventinė, ir kad 2010 m. rugpjūčio mėn., dienos neprisimena, pas juos į kiemą atėjo A. Č.. Po kiek tai laiko atėjo E. Z., kuris klausė, ar yra S. P.. S. P. su R. G. buvo apsigyvenusi pas ją sandėliuke. S. P. ir R. G. išėjo į kiemą. E. Z. griebė S. P. už rankos, liepė eiti su juo namo. S. P. sakė, kad laukiasi nuo R. G. vaiko ir daugiau su Z. negyvens. Z. vėl griebė S. P. už rankos ir ją patempė. S. P. pradėjo šaukti, kad A. Č. ją gelbėtų. R. G. stovėjo ir žiūrėjo. A. Č. mušė E. Z. rankomis, kiek kartų sudavė, nežino, po to nustūmė Z. nuo dviračio, tas nuvirto, po to atsikėlė, ir jį A. Č. dar mušė. Po to abu ėjo link prūdo, kiek paėję nuvirto ant žolės. Maždaug po 20 min. grįžęs A. Č. pradėjo stumdyti R. G., leido į jį kirviu, bet nepataikė, bet ji priežasties dėl ko A. Č. kibo prie R. G., nežino. Paskui A. Č. su R. G. susitaikė. Ji G. D. paprašė parvežti A. Č. su dviračiu namo, o po kiek laiko Gražvydas pasakojo, ką matė pas A. Č. namuose, kad tik grįžęs A. Č. pradėjo mušti namuose buvusį E. Z.. R. G. ir S. P. po to buvo jos namuose, o į Padubysio kaimą išėjo po to, kai sužinojo, kad E. Z. išvežtas į ligoninę (b.1. 27).
Liudytojas G. D. parodė, kad 2010-08-07 jis buvo namuose, nes buvo šeštadienis ir nereikėjo eiti į darbą. Jis gyvena K.k., , tame pačiame name kur gyvena L. M.. Apie 18 val. pas jį atėjo dėdė A. Č.. Jis buvo išgėręs. Kas iki to vyko kieme jis nežino. Dėdė pasiūlė važiuoti pas jį į namus. Jis sutiko ir jie abu dviračiais nuvažiavo. A. Č. namuose jis pamatė E. Z., E. A., O. A.. Z. sėdėjo ant fotelio, jokių sumušimo žymių ant jo nesimatė. A. Č. labai supyko ant Z. ir pradėjo rankomis smūgiuoti Z. į veidą. Smūgių buvo daug, Z. su visu foteliu nuvirto ant žemės. A. Č. spardė gulintį Z.. Jis išsigando ir išvažiavo iš Č. namų. Kraujo nematė, kokius sužalojimus A. Č. padarė Z., jis nežino. 2010-09-20 dėdė A. Č. atvažiavo pas jį į namus, bet jo namuose nerado. Jo tėvui K. D. A. Č. išsakė kažkokį grasinimą jo, t.y. G. D., atžvilgiu, nes jis matė kaip buvo mušamas E. Z.. Žino kad pas L. M. kažkurį laikotarpį gyveno G. su P. (b.l. 28).
Liudytoja O. A. parodė, kad ji su mama A. A. ir mamos sugyventiniu A. Č. gyvena A. Č. priklausančiame name Raseinių raj., k., 2010-08-07 ji buvo su mama namuose, o A. Č. buvo kažkur išėjęs. Apie 18 val. atėjo E. A. ir mama su E. gėrė alų. Apie 19 val. atėjo E. Z., kuris atsinešė 1 „pūslę" alaus. Matėsi, kad jis išgėręs. Ji jų pokalbių nesiklausė. Į namus grįžo A. Č., ir matėsi, kad jis taip pat išgėręs. A. Č. labai susinervino pamatęs E. Z., liepė šiam eiti į savo namus. Z. nekreipė dėmesio. A. Č. sėdinčiam Z. trenkė į krūtinę, bet šis vis tiek neišėjo. Tuomet A. Č. kumščiu tris kartus sudavė į galvą, kliuvo ties smilkiniu. Iš miegamojo jie perėjo į virtuvę ir ten pradėjo stumdytis. Matė kaip A. Č. 2-3 kartus sudavė Z. į galvą. Ji išsigando ir išėjo į kiemą. Kai grįžo į kambarį, Z. gulėjo jau kitoje namo pusėje. Apie 22 val. ji pasižiūrėjo kaip Z.. Jis gulėjo ant dešinio šono, jokių garsų negirdėjo. Kitą dieną apie 12 val. išgirdo dūsavimą, aimanas Mama iškvietė greitąją, ir Z. išvežė į ligoninę. Kiek jai žinoma, E. Z. mirė. Mano, kad Z. galėjo mirti nuo patirtų sumušimų, kuriuos padarė A. Č. (b.l. 29-30).
Įtariamasis baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00430-10 A. Č. parodė, kad jis E. Z. mušė 2010-08-07 apie 17 val. Raseinių raj., Šiluvos sen., namo kieme, nes gynė S. P.. Tuomet jis sudavė kumščiu į galvą, kliuvo į kaktą. Z. nuvirto nuo dviračio, jis pakėlė Z. Jie dar susistumdė ir jis dar kartą trenkė kumščiu Z. į veidą. Prie šulinio jie dar kartą susikibo, abu buvo nuvirtę. Jis grįžo į kiemą, o Z. nuėjo link parduotuvės. R. G. Z. nemušė. Jau po 18 val. jis ir G. D. grįžo namo. Namuose rado E. Z., E. A., A. A., O. A., kurie girtavo. Jis susinervino pamatęs Z. ir ėmė jį varyti namo. Šis nekreipė dėmesio. Jis sėdinčiam Z. trenkė į krūtinę, bet šis vis vien neišėjo. Tada jis 3-4 kartus davė į galvą, kliuvo ties smilkiniu. Z. su foteliu nuvirto ant grindų. Jis pakėlė fotelį, o Z. atsikėlė pats. Tada jie iš miegamojo perėjo į virtuvę. Jis dar trenkė Z. į krūtinę, Z. nuvirto. Gulintį spardė kojomis į šonus ir į krūtinę. Kliuvo 4-5 spyriai. Po jo smūgių Z. nebeatsikėlė, aimanavo. E. A. spyrė 3-4 kartus Z. į šonus, dėl ko ji spyrė, jis nežino. Kraujo nesimatė, Z. veidas buvo sutinęs. Jis Z. ištempė į kitą namo pusę ir paliko gulintį ant grindų. E. A. išėjo namo, o jis, sugyventinė ir jos dukra O. A. nuėjo miegoti. Kitos dienos rytą A. buvo nuėjusi pasižiūrėti Z. Jis pats nėjo. A. sakė, kad Z aimanuoja. Apie 11 val. atėjo E. A., kuri pasakė, kad reikia kviesti medikus. Jis pats nematė kaip atrodė Z. Mano, kad E. Z. mirčiai turėjo įtakos jo suduoti smūgiai. E. Z. iš jo namų nebuvo išėjęs (b.l. 32-33).
Įtariamoji baudžiamojoje byloje Nr.82-1-00430-10 E. A. parodė, kad 2010-08-07 apie 19 val. ji atėjo pas A. A. Raseinių raj., k., 9 ir abi gėrė alų. Apie 19.30 val. atėjo E. Z., kuris buvo išgėręs. Z. sėdėjo fotelyje, jie visi gėrė alų. Z. nesiskundė, nesimatė, kad būtų sumuštas. Netrukus į namus grįžo A. Č., kuris pradėjo Z. varyti namo. Č. buvo piktas. Z. namo nėjo. Č. patampė Z. su foteliu, šis nuvirto ant grindų. Tada Č. nutempė Z. į virtuvę ir pradėjo spardyti. Matė kaip rankomis smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus Z. į galvą. Smūgiai kliuvo ties smilkiniais, lūpomis. Matė kaip Č. spyrė Z. į kairį šoną, bet kiek kartų tiksliai nežino. Ji galėjo ne viską matyti, nes vis išeidavo į kitą kambarį. Vienu momentu, negali paaiškinti dėl ko, smūgiavo Z. į apatinę kūno dalį, į kojas. A. Č. savo darbo medine kėdute kelis kartus davė Z. į galvą. Z. prašė baigti, dejavo. Veidas buvo ištinęs. Kai ji išėjo namo, Z. gulėjo virtuvėje ant grindų. Rytą ji atėjo pas A., nes norėjo dar išgerti alaus. Jai, A. ir Č. begeriant alų, šie pasakė, kad ji pažiūrėtų kaip dejuoja Z.. Ji iškvietė medicininę pagalbą. Č. išsigando, nenorėjo kviesti medikų, sakė kai sutems, nuvilks į krūmus ir paliks. Ji matė ant Z. veido sudžiūvusį kraują, veidas buvo labai sutinęs (b.1.43-44).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios S. P. prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ir įtariamųjų parodymais bei kita bylos medžiaga:
Iš 2010-09-19 liudytojos S. P. apklausos protokolo matosi S. P. duotų parodymų Raseinių raj. PK baudžiamojoje byloje Nr. esmė, kad E. Z. P. kaime, name, kuriame gyveno S. P., R. G. ir E. Z., sumušė R. G., kad R. G. jai grasino, liepė sudeginti kruviną Z. maikutę, o ji, bijodamas R. G. keršto, maikutę sudegino bei išvalė ant grindų rastą kraują (b.l. 20-21).
Iš 2010-09-21 Raseinių r. apylinkės teismo posėdžio, kurio metu S. P. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolo matosi S. P. duotų parodymų esmė, kad R. G. sudavė 3 smūgius Z. šeštadienį vakare (prokurorės pastaba : 2010-08-07 - šeštadienis), po to kai E. Z. L. M. kieme buvo sumušęs A. Č.. E. Z. grįžo apie 22 val. namo, jo veide buvo mėlynė, praskeltas antakis, kitų sumušimų ji nematė, nes E. Z. buvo su rūbais. Edgaras pradėjo pulti ją, R. G. puolė ant E. Z., sudavė jam kumščiu į dešinį smilkinį, kairį smilkinį, po to į kaktą, E. Z. bėgo kraujas, jis nugriuvo, o ji išėjo pas L. M.. Markauskui ji sakė, kad G. sumušė Z. Sekmadienį (2010-08-08) po pietų ji grįžo namo, R. G. pasakė, kad E. Z. išėjo, o sekmadienį po pietų sužinojo apie tai, kad Z. išvežtas į ligoninę (b.l. 22-25).
Iš pranešimo apie įtarimą matosi, kad R. G. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d., t.y. nužudžius E. Z. (b.l. 35). Ikiteisminis tyrimas R. G. atžvilgiu nutrauktas 2010-12-07 LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (b.l. 38-39).
Įrodyta, kad S. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., nes ji davė melagingus parodymus, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariato patalpose bei teisme.
Prokuroras siūlo S. P. pagal LR BK 235 str. 1 d. skirti 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą, o pagal LR BK 235 str. 1 d. skirti 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. siūlo skirti 4 MGL (520 Lt) subendrintą bausmę. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su tokiu baudos dydžiu.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubausti ją 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda, pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubausti ją 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir paskirti S. P. galutinę bausmę – 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajai S. P., jog ji, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
520,00 Lt baudą S. P. privalo sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800) ir pateikti teismui kvitą.