- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-01
- Bylos Nr.
- A-39-1074-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Trakų rajono apylinkės teismui
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Trakų rajono apylinkės teismui dėl neleidimo dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Trakų rajono apylinkės teismo atsisakymą leisti jam dalyvauti konkurse teisėjo padėjėjo pareigoms užimti, įpareigoti atsakovą pašalinti konkurso organizavimo tvarkos pažeidimus, atnaujinant ar skelbiant pakartotinį konkursą ir leidžiant jam dalyvauti šiame konkurse bei ištirti, ar Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 daliai ir 3 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui prašymą bei visus dokumentus dėl dalyvavimo konkurse karjeros valstybės tarnautojo – teisėjo padėjėjo – pareigoms užimti. 2005 m. rugsėjo 17 d. gavo atsakovo pranešimą, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse, kadangi jis neturi teisėjo padėjėjo pareigoms užimti būtino teisinio išsilavinimo, nes yra baigęs tik magistrantūros – antros pakopos nuosekliąsias universitetines studijas. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai neleido jam dalyvauti konkurse teisėjo padėjėjo pareigoms užimti, kadangi jis atitinka visas konkurso sąlygas ir specialiuosius reikalavimus, kurie buvo paskelbti 2005 m. rugpjūčio 31 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vytauto Didžiojo universitetas 2005 m. birželio 23 d. išduotu diplomu M Nr. 003079 jam yra suteikęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį. Šis dokumentas, kurio kopiją pateikė atsakovui, patvirtina, jog jis atitinka konkurso specialųjį reikalavimą, kad teisėjo padėjėjas turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pažymėjo, kad Teismų taryba 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 patvirtino teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymą, pagal kurį teisėjo padėjėjo pareigybė priskirta ,,A“ lygiui. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1punktu, pareiškėjas padarė išvadą, kad Teismų taryba teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme pirmu specialiuoju reikalavimu nustatė, kad šioms pareigoms būtinas aukštasis teisinis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, kuriuo pareiškėjui suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, turi būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir atitinka specialųjį reikalavimą teisėjo padėjėjo pareigoms užimti. Pareiškėjas nurodė, kad Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais (toliau – Rekomendacijos), nustato, kad asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, reiškia asmenis, baigusius vientisąsias universitetines teisės krypties studijas arba pagrindines – pirmosios pakopos nuosekliąsias universitetines teisės krypties studijas. Mano, kad toks reikalavimas veda prie absurdiškų išvadų, kadangi reiškia, jog asmenys, turintys Vytauto Didžiojo universiteto diplomą, suteikiantį teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, neturi teisinio išsilavinimo arba neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo. Taip pat mano, kad Teismų taryba savo Rekomendacijomis, kurios yra poįstatyminis aktas, nepagrįstai daro išimtis tam tikrai asmenų kategorijai ir tuo pažeidžia Valstybes tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą valstybės tarnybos lygiateisiškumo ir įstatymo viršenybės principą. Be to, Rekomendacijos nepagrįstai draudžia tapti teisėjo padėjėju asmenims, turintiems aukštąjį teisinį išsilavinimą – universiteto diplomą, suteikiantį teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, tuo darydamos išimtį iš Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad A lygio valstybės tarnybos pareigybei būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Tuo Teismų taryba pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
Be to, pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas Rekomendacijomis nesivadovavo, kadangi jų nuostatos nebuvo įtrauktos į skundžiamo konkurso specialiuosius reikalavimus, nurodytus 2005 m. rugpjūčio 31 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Specialaus išsilavinimo konkretizavimas turėjo būti įrašytas į nustatyta tvarka paskelbtas konkurso sąlygas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismo skelbto konkurso specialieji reikalavimai atitinka Teismų tarybos 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 patvirtinto teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus. Todėl Trakų rajono apylinkės teismas negalėjo individualiu 2005 m. rugsėjo 14 d. pranešimu Nr. III-281 uždrausti jam dalyvauti konkurse.
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo – teisėjo padėjėjo pareigybei užimti buvo paskelbti Trakų rajono apylinkės teismo skelbime 2005 m. rugpjūčio 31 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šiame skelbime vienu iš specialiųjų reikalavimų buvo nurodytas aukštasis teisinis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Skelbiant minėtą konkursą, reikalavimai pretenduojantiems buvo nustatyti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi bei 9 straipsnio5 dalimi. Teismų tarybos 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų valstybės tarnautojų tipinio pareigybių sąrašo ir aprašymų patvirtinimo“ trečiojoje dalyje yra nustatyti specialieji reikalavimai teisėjo padėjėjo pareigas užimančiam valstybės tarnautojui. Vienas iš tokių reikalavimų – aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas. Atsakovas, remdamasis Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3, 8, 16, 26 dalimis, Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.240 „Dėl rekomendacijų dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais“, Teismų tarybos 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 ir Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsniu, nurodė, kad teisėjo padėjėjo pareigas einančiam asmeniui būtinas aukštasis universitetinis teisinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, laikomi asmenimis, baigusiais vientisąsias universitetines teisės krypties studijas (turinčius teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį) arba pagrindines – pirmosios pakopos nuosekliąsias universitetines teisės krypties studijas (turinčius teisės bakalauro kvalifikacini laipsnį). Kadangi pareiškėjas pateikė tik Vytauto Didžiojo universiteto 2005 m. birželio 23 d. diplomo M Nr. 003079, kuriuo jam yra suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, kopiją, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, todėl remiantis minėtais teisės aktais buvo padaryta pagrįsta išvada, kad jis neturi reikiamo teisinio išsilavinimo, suteikiančio teisę dalyvauti konkurse į teisėjo padėjėjo pareigybę.
Atsakovas remdamasis Teismų įstatymo preambulės nuostatomis, 113 straipsniu, 120 straipsnio 14 ir 20 punktais, pažymėjo, kad Teismų taryba, kaip viena iš teismų savivaldos institucijų, įgyvendindama teismų organizacinio savarankiškumo bei teismų savivaldos principą, turi teisę detalizuoti specialius reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse į teisėjo padėjėjo pareigybę. Teismų tarybos patvirtintos Rekomendacijos detalizuoja Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad valstybės tarnautojų A lygio pareigybėms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jau 1993 m. gruodžio 14 d. Seimo patvirtintų Teisinės sistemos reformos metmenų IV dalyje buvo nurodyta, kad teisės bakalauro studijos – tai nespecializuotos teisės studijos. Jas pabaigę asmenys gali dirbti visose teisinėse pareigybėse, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai tam tikrai pareigybei užimti įsakmiai reikalauja teisės bakalauro ir magistro kvalifikacijos. Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigybes tvarkos 8 punkte nurodyta, kad konkurso skelbime nurodoma: įstaigos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, lygis, kategorija, specialieji reikalavimai, nustatyti pareigybės aprašyme, kur ir kokius dokumentus būtina pateikti, iki kada priimami asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, dokumentai. Taip pat nurodoma, kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą. Specialieji reikalavimai skelbiant konkursą buvo suformuoti vadovaujantis Teismų tarybos 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 patvirtintais teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo specialiaisiais reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas bendruosius reikalavimus, būdus bei priėmimo tvarkos pagrindines nuostatas numato Valstybės tarnybos įstatymas (VTĮ 9-14 str.), priėmimo tvarką detalizuoja Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarka.
Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. IX-992 „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėliu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmenims, pretenduojantiems užimti karjeros valstybės tarnautojo A lygio valstybės tarnautojo – teisėjo padėjėjo pareigybę, būtina turėti arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, arba jam prilygintą išsilavinimą. Kadangi pareiškėjas mokėsi Lietuvos Respublikos aukštojoje mokykloje, todėl nagrinėjamu atveju išsilavinimo prilyginimo klausimas nekyla. Remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 9 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Metodika, 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 patvirtintu Tipiniu teismų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašu ir aprašymais bei 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais, teismas konstatavo, kad Trakų rajono teismo pirmininkės 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme Nr. 7, kuriuo patvirtintas teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas, yra nustatytas specialusis reikalavimas, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas turi būti konkrečios krypties, t. y. aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos 8 punktu, pažymėjo, kad atsakovas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbdamas konkursą teisėjo padėjėjo pareigybei užimti, konkurso skelbimo dalies „Specialieji reikalavimai" l punkte nurodė specialųjį reikalavimą dėl išsilavinimo (aukštasis teisinis universitetinis arba jam prilygintas), kuris pažodžiui atitinka Trakų rajono teismo pirmininkės 2004-08-24 įsakymu Nr.7 patvirtinto teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo (b.1.39) III dalies l punkte nurodytą specialųjį reikalavimą dėl išsilavinimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad konkurso skelbime atsakovo pateikta informacija dėl pretendentams į teisėjo padėjėjus nustatyto specialaus reikalavimo turėti aukštąjį teisinį. universitetini išsilavinimą, neatitinka Tvarkos 8 punkto reikalavimų. Teisės aktai nereikalauja, kad konkurso skelbime būtų konkretizuotas specialusis reikalavimas pagal kokius studijų tipus, pakopas, formas įgytą aukštąjį išsilavinimą turi turėti pretendentai.
Remdamasis Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1, 16, 26 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 15 ir 25 dalimis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pretenduodamas dalyvauti konkurse teisėjo padėjėjo pareigoms užimti, atsakovui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis 1998-2002 metais Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete įgijo filosofijos bakalauro kvalifikaciją. 2002-2005 metais studijavo šio Universiteto teisės magistratūroje. Vytauto Didžiojo universiteto 2005 m. birželio 23 d. diplome M Nr. 003079 nurodyta, kad V. B. yra suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. Remdamasis Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 3, 8, 9 dalimis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra baigęs pagrindines (pirmosios pakopos) nuosekliąsias universitetines teisės krypties studijas ir įgijęs teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba kad yra baigęs vientisąsias universitetines teisės krypties studijas, t. y. magistro ir (arba) teisininko profesinei kvalifikacijai įgyti skirtas studijas, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės teisės krypties studijos. Vytauto Didžiojo universiteto diplomas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui šiame Universitete yra suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis, nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu, jog pareiškėjas turi aukštąjį universitetini teisini išsilavinimą, įgytą baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje (AMĮ 2 str. 1 d.).
Remdamasis minėtos Tvarkos 14 ir 15 punktais, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai per Tvarkos 15 punkte nustatytą terminą išsiuntė pareiškėjui informaciją apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse.
Bylą dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 daliai ir 3 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, teismas nutraukė, kadangi teikdamas šį prašymą, pareiškėjas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu, kuriame nustatyta prašymų ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, tvarka. Remdamasis LR ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad apygardos administracinis teismas nėra kompetentingas tirti, ar Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais atitinka Valstybės tarnybos įstatymą. Minėtos Rekomendacijos nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Administracinis teismas gali kreiptis į Konstitucini Teismą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai, tačiau Teismų tarybos Rekomendacijos nepriskirtinos prie teisės aktų, dėl kurių atitikties Konstitucijai gali būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ABTĮ 4 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, teismas netenkino ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Bylą dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. 240 „Dėl rekomendacijų dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais“ neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 daliai ir 3 straipsnio 1 daliai bei Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai prašo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat apeliantas prašo atlyginti sumokėtą žyminį mokestį.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad minėtos Rekomendacijos nepriskirtinos prie teisės aktų, dėl kurių atitikties Konstitucijai gali būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, Vilniaus apygardos administracinis teismas šio Teismų tarybos nutarimo atitikties Konstitucijai klausimą turėjo nagrinėti pats, kadangi tokio teisės akto teisėtumo tyrimas nepriskiriamas jokių kitų teismų kompetencijai (LR ABTĮ 15 str. 1 d. ir 110 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad minėtas Teismų tarybos nutarimas nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Apelianto teigimu, tik šio skundžiamo akto pagrindu jam neleista dalyvauti konkurse. Pretendento anketoje nurodyta, kad pareiškėjas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus. Pretendento anketos pastaboje, kad pareiškėjas neatitinka specialiųjų reikalavimų nenurodytas joks teisinis pagrindas. Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, kad pretendentai turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimas (Rekomendacijos) Nr. 240, nurodytas atsakovo 2005 m. rugsėjo 14 d. pranešime Nr. III-281 nėra pareigybės aprašymas, kuriame nustatyti specialieji reikalavimai, todėl atsakovas vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsniu, neturėjo teisės vadovautis Rekomendacijomis vertindamas specialiuosius reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu.
Taip pat apeliantas pažymi, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Aukštojo mokslo įstatymu, todėl teismas šiuo teisės aktu rėmėsi nepagrįstai.
Be to, apeliantas pabrėžia, kad teismas nevertino to, kad jis baigė trejų metų, aštuonerių semestrų trukmės universitetinę teisės magistrantūros studijų programą, kurios metu surinko virš 150 kreditų, kas praktiškai prilygsta universitetinių pagrindinių studijų apimčiai (Aukštojo mokslo įstatymo 41 str. 2 d.).
Taip pat apeliantas nurodo, kad nutraukdamas bylą dėl reikalavimo ištirti norminio akto teisėtumą, teismas pažeidė pareiškėjo teisę apskųsti tokią nutartį atskiruoju skundu nemokant žyminio mokesčio ir kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Be to, teismas nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (LR ABTĮ 102 str. 1, 2 ir 3 d., 40 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono apylinkės teismas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.
Be motyvų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime, atsakovas remdamasis Aukštojo mokslo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad negalima pareiškėjo magistrantūros studijų metu įgytų kreditų skaičiaus prilyginti, bakalauro studijų metu gaunamų kreditų skaičiui, ir taip sulyginti bakalauro ir magistrantūros studijų programas, nes kiekviena studijų programa išsiskiria studijų turinio, metodų ir priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialių galimybių visuma. Taip pat nurodo, kad byla pagal pareiškėjo skundą buvo išnagrinėta iš esmės, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą byloje. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl ištyrimo ar 2004 m. birželio 11 d. Teismų tarybos nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo bei Konstitucijos nuostatoms, nepriskirtas nagrinėti administraciniams teismams, byla toje dalyje buvo nutraukta, o visa byla išspręsta iš esmės vienu teismo priimtu procesiniu dokumentu – sprendimu, todėl teismas jokių įstatymo pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administraciniai teismai sprendžia tik šių teismų kompetencijai priskirtas bylas. Tokių bylų sąrašas yra išvardintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Apygardų teismų administraciniams teismams įstatymu nepriskirta spręsti bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Be to, Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais, nėra norminis teisės aktas, nes jose nesuformuluotos privalomo elgesio taisyklės. Šios Rekomendacijos nesukelia teisių ir pareigų asmenims ir jų nėra privaloma laikytis priimant į tarnybą teisėjų padėjėjus. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad paminėtos Rekomendacijos pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Jų, kaip norminio administracinio teisės akto, atitikimas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka teismo nenagrinėtinas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl pareiškėjo reikalavimo ištirti, ar Teismų tarybos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintos Rekomendacijos dėl reikalavimų pretendentams, siekiantiems tapti teisėjų padėjėjais, neprieštarauja atitinkamoms Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms (LR ABTĮ 101 str. 1 p.). Kadangi dėl kito pareiškėjo reikalavimo teismas priėmė sprendimą iš esmės išnagrinėjęs bylą, todėl pagrįstai tuo pačiu sprendimu nutraukė bylą dėl reikalavimo, kurio iš esmės teismas nenagrinėjo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vytauto Didžiojo universitete yra įgijęs filosofijos bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius.
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. IX-992 teisėjo padėjėjo pareigybė yra priskirta A lygio valstybės tarnautojo pareigybei. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus A lygio valstybės tarnautojo pareigybei yra būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Be to, asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus turi atitikti šiame įstatyme numatytus bendruosius reikalavimus ir specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
Teismų tarybos 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 38 patvirtintame teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme kaip specialus reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui yra aukštasis teisinis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Toks pats reikalavimas yra numatytas ir Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 7 patvirtintame teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme.
Pirmosios instancijos administracinis teismas, vadovaudamasis Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra baigęs pagrindinių (pirmosios pakopos nuosekliųjų universitetinių) teisės krypties studijų ir įgijęs teisės bakalauro kvalifikacinio laipsnio arba vientisųjų universitetinių teisės krypties studijų. Todėl teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas neatitinka specialiųjų reikalavimų teisėjo padėjėjo pareigybei užimti ir pagal Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos 14 ir 15 punktų nuostatas jam pagrįstai buvo neleista dalyvauti konkurse.
Ta aplinkybė, kad, neleisdamas pareiškėjui dalyvauti konkurse, atsakovas nenurodė Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų, nėra kliūtis šiuo įstatymu vadovautis teismui.
Pirmosios instancijos administracinis teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jam turėtas išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.