Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Švenčionių rajono teismo 1992 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 8 punktą, 272 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnį laisvės atėmimu 15 metų;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 15 metų 3 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį areštu 60 parų;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis Ž. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), nakvojo lauke. Susitiko su keliais pažįstamais. Apie 9 val. susitiko prie stoties su J., yra pažįstami. Kiek žino, jis taip pat benamis, kurį laiką gyveno „(duomenys neskelbtini)“. Susitikę su juo jie vaikščiojo, tada įsėdo į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), nes J. turi kortelę ir norėjo nueiti į paštą pasiimti išmoką, tačiau pinigų negavo. Jis jo palaukė lauke. Jis išėjęs pasakė, kad pinigų dar jam neperdavė ar tai, kad tik kitą mėnesį gaus, tiksliai neprisimena. Kadangi buvo netoli „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val. nusprendė užeiti ten ir pasivaikščioti, pasižvalgyti. Netyčia užsuko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Užėjęs į parduotuvę neturėjo tikslo kažko vogti. Pamatė gražią striukę ir užsimanė jos, todėl nusprendė ją pavogti. J. nežinojo, kad ruošiasi ją pavogti. J. pasiėmė kažkokį megztinį ir nuėjo jį pasimatuoti, bet grąžino jį darbuotojai. Jis, paėmęs striukę, laukė, kol išeis J., o tada jie išėjo link išėjimo. Striukės jis niekur neslėpė, tiesiog laikė rankoje kartu su pakaba ir išėjo iš parduotuvės. Nežino, ar J. matė, kad laiko rankoje striukę ir su ja išeina. Mano, jis neatkreipė dėmesio. Jiems išėjus pro parduotuvės apsaugos vartelius, varteliai suveikė, skleidė signalą ir prie jų iškart priėjo du apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai juos kartu su J. nuvedė į kažkokį kambariuką ir iškvietė policiją. Tada policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Striukė buvo grąžinta parduotuvei. Dėl įvykio gailisi. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena ir nakvoja lauke. Kartais jį priima pernakvoti draugai ir pažįstami.

(duomenys neskelbtini) pareiškime dėl įvykdytos vagystės iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 10.04 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogta vyriška striukė „(duomenys neskelbtini)“, kurios kaina 159 Eur. Buvo nustatyta, kad vagyste įtariamas vyras užėjęs į parduotuvę paėmė vyrišką striukę „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs. Vagystę įvykdžiusį vyrą, išėjusį iš parduotuvės, sulaikė apsaugos darbuotojai ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams, kurie ir rado pas įtariamąjį pavogtą striukę. Vyro pavogta striukė buvo grąžinta į parduotuvę. Ji nesugadinta ir bus grąžinta į prekybą. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuostolių nepatyrė. Dėl šios vagystės fakto prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti numatytus tyrimo veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbo nuo 7 val. Apie 10 val. matė, kai į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ užėjo du asmenys (du vyrai). Vyras Nr. 1 buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių plaukų, tamsiai apsirengęs, su kepure, vyras Nr. 2 buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukais, su pilkos spalvos megztiniu. Kadangi vyrai atrodė įtartinai, ji iškart nusprendė paspausti pagalbos mygtuką, kad atvyktų apsauga. Du vyrai prekybos salėje žiūrėjo prekes. Vienu momentu vyras Nr. 2 paėmė megztinį ir atėjo į persirengimo kambarį, sakė, kad nori pamatuoti. Kol vyras Nr. 2 buvo persirengimo kambaryje, vyras Nr. 1 stovėjo prekybos salėje su striuke „(duomenys neskelbtini)“, laukė vyro. Į prekybos salę atvyko prekybos centro apsauga. Vyras Nr. 2 išėjo iš persirengimo kambario, atidavė megztinį vienai iš parduotuvės darbuotojų, bei abu vyrai pradėjo eiti link išėjimo. Vyras Nr. 1 turėjo striukę „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie praėjo apsaugos vartelius, varteliai iškart supypsėjo ir apie 10.05 val. apsauga sulaikė vyrus. Striukė buvo grąžinta į prekybą. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. (J. G.) parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 9 val., stotyje sutiko Ž. S., kurį pažįsta apie mėnesį laiko. Jie nusprendė važiuoti į centrą. Jam reikėjo pasiimti pašalpą pašte, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Ž. S. važiavo su juo. (duomenys neskelbtini) užėjo į paštą, tačiau pašalpos nebuvo. Ž. S. pasiūlė užeiti į parduotuvę. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje jis pradėjo žiūrėti aprangą, drabužius. Ką darė Ž. S., net nepastebėjo. Kad jis paėmė striukę, jis net nepastebėjo. Kai ėjo iš parduotuvės prekybos salės, suveikė apsaugos aparatūra, apsaugos varteliai, varteliai pradėjo pipsėti. Juos sulaikė apsaugos darbuotojai. Kad Ž. S. paėmė striukę ir nešė ją, jis net nepastebėjo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymo faktas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo Ž. S. kaltė pasikėsinus pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą visiškai įrodyta. Kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), susitiko su keliais pažįstamais. Apie 9 val. susitiko prie stoties su J., yra pažįstami. Susitikę su juo jie vaikščiojo, tada įsėdo į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), nes J. turi kortelę ir norėjo nueiti į paštą pasiimti išmoką, tačiau pinigų negavo. Jis jo palaukė lauke. Jis išėjęs pasakė, kad pinigų dar jam neperdavė ar tai, kad tik kitą mėnesį gaus, tiksliai neprisimena. Kadangi buvo netoli „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), apie 10 val. nusprendė užeiti ten ir pasivaikščioti, pasižvalgyti. Netyčia užsuko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Užėjęs į parduotuvę neturėjo tikslo kažko vogti. Pamatė gražią striukę ir užsimanė jos, todėl nusprendė ją pavogti. J. nežinojo, kad ruošiasi ją pavogti. J. pasiėmė kažkokį megztinį ir nuėjo jį pasimatuoti, bet grąžino jį darbuotojai. Jis, paėmęs striukę, laukė, kol išeis J., o tada jie išėjo link išėjimo. Striukės jis niekur neslėpė, tiesiog laikė rankoje kartu su pakaba ir išėjo iš parduotuvės. Nežino, ar J. matė, kad laiko rankoje striukę ir su ja išeina. Mano, jis neatkreipė dėmesio. Jiems išėjus pro parduotuvės apsaugos vartelius, varteliai suveikė, skleidė signalą ir prie jų iškart priėjo du apsaugos darbuotojai. Apsaugos darbuotojai juos kartu su J. nuvedė į kažkokį kambariuką ir iškvietė policiją.

Teismas, įvertinęs visumą surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, t. y. paties kaltinamojo Ž. S., liudytojų K. K., J. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimą, apžiūros protokolus, kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. S. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Ž. S. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 11 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 18.59 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai, įkelti ir saugomi integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. S. galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. 11 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 18.59 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius vaizdo įrašus, įkeltus ir saugomus integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, laisvės atėmimo vietų įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.