Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo Š. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtos 35 (trisdešimt penkios) nemokamų viešųjų darbų valandos pakeistos į 700 (septynių šimtų) litų didžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio teikimas, kuriuo, vadovaujantis ATPK 334 str. nuostatomis, buvo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Š. B. paskirtus nemokamus viešuosius darbus pakeisti 700 (septynių šimtų) litų bauda, motyvuojant tuo, kad Š. B. buvo kviečiamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį dėl viešųjų darbų atlikimo, tačiau neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio teikimą, 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutarė Š. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtus 35 (trisdešimt penkias) valandas nemokamų viešųjų darbų pakeisti į 700 (septynių šimtų) litų baudą.

Motyvuojamoji dalis

R. M. atskirasis skundas atmestinas.

Pagal ATPK 302² str. nuostatas, apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui.

ATPK 291 str. įtvirtinta, kad organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą.

Administracinio teisės pažeidimo teisenoje galimas dviejų rūšių atstovavimas: įstatyminis - kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis yra nepilnamečiai arba dėl savo fizinių ar psichinių trūkumų negali patys pasinaudoti savo teisėmis, jų interesams turi teisę atstovauti jų įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globotojai, rūpintojai) (ATPK 274 str.), bei pagal įgaliojimą - įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, o kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą,– notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. Tokiu būdu įstatymas numato konkrečius reikalavimus tiems atvejams, kai skundas paduodamas ne paties nubaustojo asmens, o jo atstovo: toks skundas gali būti paduodamas tik advokato, veikiančio pagal advokatų kontoros išduotą orderį, ar aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turinčio asmens, veikiančio pagal notaro patvirtintą įgaliojimą arba pavedimo sutartį (ATPK 275 str.), kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai (ATPK 291 str.).

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo Š. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtos 35 (trisdešimt penkios) nemokamų viešųjų darbų valandos pakeistos į 700 (septynis šimtus) litų dydžio baudą pateikė Š. B. mama R. M., kuri kartu su skundu pateikė ir notaro patvirtintą 2013 m. kovo 22 d. įgaliojimą, kuriuo Š. B. įgalino R. M. atstovauti jo interesams, įgaliojime nurodytose institucijose bei nurodytais klausimais. Sutinkamai su ATPK 275 str. nuostatomis, įgaliotas atstovas kartu su notaro patvirtintu įgaliojimu turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju šis reikalavimas nebuvo išpildytas, skundą apylinkės teismui pateikusi R. M. nepateikė duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, kad R. M. nebuvo tinkamas subjektas apeliacinio skundo pateikimui.

Nors atskirajame skunde nurodoma, kad Š. B. notaro patvirtintu įgaliojimu įgalino savo motiną R. M. atstovauti jo teises ir interesus įgaliojime nurodytose institucijose bei nurodytais klausimais, todėl aukštasis teisinis išsilavinimas nėra būtinas, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendro pobūdžio atstovavimo dokumentai, nepriklausomai nuo jų turinio (suteiktų įgaliojimų apimties), negali pakeisti įstatyme numatytos specialios nuostatos, kad įgaliotas atstovas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi turėti aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog Š. B. dėl kokių nors fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti apeliacinio skundo, byloje nėra, todėl jo motina R. M., paduodama apeliacinį skundą, turėjo įrodyti, kad apeliacinio skundo padavimas neprieštarauja jos atstovaujamojo – Š. B., valiai, tačiau šios pareigos ji taip pat neįvykdė. Nors pateikdama skundą apylinkės teismui ji pateikė ir Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V. S. - Malcienės 2013 m. kovo 22 d. patvirtintą įgaliojimą, tačiau pagal teismų praktiką asmens teisė į gynybą užtikrinama ne tik išankstiniais (paprastai sudaromais dar nežinant teismo priimtų sprendimų bei jų motyvų) įgaliojimais atstovams atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir atstovaujamojo teise susipažinus su teismo priimtais dokumentais nuspręsti ar juos reikia apskritai skųsti (tame tarpe ir ar tai gali daryti atstovas turintis bendro pobūdžio įgaliojimą dėl skundų rašymo), o skundžiant konkrečiai nustatyti tokių veiksmų apimtis, turinį, motyvus, pateikiamų skundų ribas, juose dėstomus reikalavimus ir kt., todėl ir tais atvejais, kai įgaliojime yra numatyta skundo padavimo galimybė, būtina atstovaujamo asmens pozicija dėl konkretaus skundo padavimo.

Sutinkant su apylinkės teismo išvada, kad konkrečių įstatymo reikalavimų nesilaikymas yra akivaizdus skundo trūkumas, pabrėžtina, kad šie trūkumai gali būti pašalinami ir pritaikant skundų trūkumų pašalinimo institutą sprendžiant skundų priėmimo klausimus apylinkės teisme, todėl R. M. skundo padavimas ir apylinkės teismo atsisakymas jį priimti, neužkerta kelio pateikti skundą tam teisę turinčiam asmeniui, atitinkančiam ATPK atstovams keliamus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. M. atskirojo skundą netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.