Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: be nuolatinės gyvenamosios vietos, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 15 val., tikslus laikas nenustatytas, išgertuvių R. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, pavogė R. Ž. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 170 Eur, su apsauginiu ekrano stikliuku ir dėklu, kurių bendra vertė 30 Eur, ir banko „Swedbank“ išduotą mokėjimo kortelę, tokiais veiksmais pavogė svetimą R. Ž. 200 Eur vertės turtą ir neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. L. neteisėtai atliko finansines operacijas su AB „Swedbank“ banko R. Ž. išduota mokėjimo kortele, t. y. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022-09-18 16.10 val. iš R. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 700 Eur, 2022-09-19 2.39 val. ir 5.40 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 300 Eur ir 500 Eur, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - R. Ž. priklausančius 1 500 Eur.

Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad R. Ž. gaisrinėje dirba, o jis pas jį sode gyveno, padėjo remontuoti. Pakvietė išgerti į namus, jis su dviračiu nuvažiavo pas jį. Pas jį dar vienas žmogus buvo, jis davė savo kortelę, pasakė pin kodą ir paprašė degtinės nupirkti. Jis nupirko degtinės, visi pasigėrė. Paskui jis pats jau neatsimena kaip ir kur atsidūrė, bet sutinka, kad padarė viską, kuo yra kaltinamas. Iš parduotuvės pavogdavo kelis butelius ir išmainydavo ant maisto, cigarečių. Pragyvenimo šaltinis tada toks buvo. Dabar jau seniai taip nebedaro, gana ir taip įklimpęs iki ausų, per daug jau visko teko ant jo galvos. Dėl civilinio ieškinio 1 700 eurų sutinka, žalos neatlygino. Sutiko, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. pas R. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), su juo ir S. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu R. Ž. paprašė jo nupirkti degtinės ir jis už ją atsiskaitė jo duota kortele. Grįžęs iš parduotuvės, banko kortelę grąžino R. Ž. ir jis ją įsidėjo į mobiliojo telefono dėklą. Begeriant R. Ž. užmigo. Jis paėmė ant stalo buvusį R. Ž. telefoną ir su S. R. išėjo iš buto. Atsibudo ryte R. Ž. sodo namelyje. Nei kaip bankomate per tris kartus išgrynino iš R. Ž. sąskaitos pinigus, nei kaip lošė kazino dėl girtumo neprisimena, bet neneigia, kad tai padarė. Taip pat nežino kur galėjo padėti pavogtąjį telefoną. Dieną su R. Ž. ir S. R. buvo nuvažiavę į prekybos centrą „Norfa“, peržiūrėjo apsaugos darbuotojų parodytus vaizdo kamerų įrašus ir matė naktį prie bankomato buvusį vyrą, kuris jam atrodė labai panašus į jį. Dėl to, kad pavogė R. Ž. telefoną ir banko kortelę, pasisavino iš jo sąskaitos pinigus, prisipažįsta ir gailisi (t. 1, b. l. 115-116, 122-123).

Nukentėjusysis R. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. savo bute girtavo su V. L. ir S. R.. Jis buvo davęs V. L. savo banko kortelę, šis ja atsiskaitė pirkdamas degtinę ir kortelę jam grąžino. Jis kortelę įsidėjo į savo mobiliojo telefono dėklą. Tos pačios dienos vakare prabudęs bute neberado savo mobiliojo ryšio telefono ir jo dėkle buvusios banko kortelės. Nuėjęs pas S. R. sužinojo, kad jam užmigus jie su V. L. išėjo iš jo buto. Einant laiptine V. L. vienas buvo trumpam grįžęs į jo butą, bet ką jis jame veikė S. R. nežinojo. Vėliau nuvažiavęs į banką pasikeisti prarastos banko kortelės sužinojo, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. 16.10 val. iš jo sąskaitos paimti 700 Eur, 2022 m. rugsėjo 19 d. 2.39 val. - 300 Eur, 5.40 val. - 500 Eur, iš viso - 1 500 Eur. Girtą V. L. rado savo sodo namelyje. Jis neigė pavogęs jo telefoną bei banko kortelę ir išgryninęs iš jo sąskaitos pinigus. Kartu su juo ir S. R. buvo nuvažiavę į prekybos centrą „Norfa“, apsaugos darbuotojas parodė vaizdo kamerų įrašus ir juose aiškiai matėsi, kad V. L. bankomate nuiminėjo pinigus, tačiau jis vis tiek melavo ir tvirtino, kad nieko nevogė. Pavogtą mobiliojo ryšio telefoną su dėkliuku ir apsauginiu ekrano stikliuku vertina 200 Eur (t. 1, b. l. 17-27, 28-40).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. girtavo pas R. Ž. su juo ir V. L.. Degtinę pirko V. L., už ją atsiskaitė R. Ž. jam duota banko kortele. Ar grįžęs iš parduotuvės jis R. Ž. banko kortelę grąžino, jis nematė. Išgertuvių metu R. Ž. užmigo, o jis su V. L. išėjo iš jo buto. Laiptinėje V. L. pasakė, kad jam reikia grįžti į R. Ž. butą, tačiau ko, nesakė. Bute jis užtruko labai trumpai. Mano, kad būtent tuo metu jis galėjo pavogti R. Ž. telefoną. Kitą dieną R. Ž. jam pasakė, kad neberanda savo mobiliojo ryšio telefono ir banko kortelės. Jie abu nuvažiavo į jo sodo namelį ir jame rado V. L., kuris neigė apvogęs R. Ž.. Nuvažiavę į prekybos centrą „Norfa“ peržiūrėjo apsaugos darbuotojo parodytus vaizdo kameros įrašus ir aiškiai matė, kad V. L. iš bankomato ėmė pinigus, tačiau jis vis tiek melavo ir viską neigė (t. 1, b. l. 55-58).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Z. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., po pietų, kiek buvo valandų nepamena, atėjęs kaimynas R. Ž. paprašė iš savo telefono paskambinti į jo telefoną. Nors girdėjosi šaukimo signalas, niekas neatsiliepė, nei bute, nei automobilyje R. Ž. savo telefono nerado. 2022 m. rugsėjo 19 d. R. Ž. paprašyta ji vėl skambino į jo telefoną. Pirmą kartą jis rodė užėmimą, tačiau paskambinus dar kartą, telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 68-69).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., jai dirbat lošimų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini), jame buvo jai matytas apie 50 metų amžiaus vyras. Vėliau prisiminė, kad jo pavardė V. L., nes jis prieš pradėdamas žaisti, kaip ir visi kiti, turėjo parodyti savo asmens dokumentą. V. L. salone buvo visą naktį, kelis kartus buvo išėjęs į lauką, ne vieną kartą pinigus keitė į žetonus. Iš salono jis išėjo apie 6-7 val. Kiek V. L. tą naktį pralošė pinigų pasakyti negali, nes salonas tokios apskaitos neveda (t. 1, b. l. 60-62).

Iš R. Ž. pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., 16.10 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jo sąskaitos išgryninti 700 Eur, 2022 m. rugsėjo 19 d., 2.39 val., bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), - 300 Eur, 5.40 val. - 500 Eur (t. 1, b. l. 28).

Iš 2022-10-21 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. AB „Swedbank“ pateikė 2022 m. rugsėjo 18-19 d. bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (bankomato Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (bankomato Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktų operacijų nuotraukas. Nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotas V. L., kuris 2022 m. rugsėjo 18 d., 16.08 val., išgrynina pinigus bankomate (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 19 d., 2.39 val. ir 5.40 val. - bankomate (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82-84).

Iš 2022-10-03 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lošimų automatų salono, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo kamerų įrašus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. 2.30 val. iki 2.50 val. ir nuo 5.30 val. iki 5.50 val. Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., 2.30 val., salone matomas V. L., kuris išeina į lauką, netrukus grįžęs paduoda darbuotojai 100 Eur kupiūrą. Darbuotoja jam paduoda lošimų automatų žetonus ir 50 Eur. V. L. nueina ir atsisėda prie lošimų automato. Dar kartą į lauką V. L. išeina 5.30 val. Netrukus grįžta, eina prie kasos aparato, paduoda darbuotojai 100 Eur kupiūrą. Pasiėmęs lošimų žetonus ir 50 Eur V. L. vėl atsisėda prie lošimo automato (t. 1, b. l. 75-76).

Iš 2022-10-21 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. spalio 17 d. AB „Swedbank“ pateikė 2022 m. rugsėjo 18-19 d. bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (bankomato Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (bankomato Nr. (duomenys neskelbtini)), atliktų operacijų nuotraukas. Nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotas V. L., kuris 2022 m. rugsėjo 18 d. 16.08 val. išgrynina pinigus bankomate (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 19 d. 2.39 val. ir 5.40 val. - bankomate (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82-84).

Iš 2022-10-03 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikti prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Juose matyti kaip 2022 m. rugsėjo 19 d., 2.37 val., prie „Swedbank“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prieina V. L.. 2.38 val. jis dedasi kažką į piniginę ir nueina link lošimų automatų salono. Dar kartą prie bankomato V. L. prieina 5.38 val. 5.39 val. jis kažką dedasi į piniginę ir nueina link lošimų aparatų salono (t. 1, b. l. 75-77).

Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad atlikus dingusio mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ IMEI kontrolę nustatyta, kad nuo 2022-09-19 iki 2022-11-21 į telefoną jokia SIM kortelė įdėta nebuvo (t. 1, b. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad R. Ž. paprašytas, šiam davus savo banko mokėjimo kortelę bei pasakius kortelės pin kodą, ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Vėliau kartu vartojo alkoholį, dėl ko ne visai atsimena savo veiksmus. Tačiau kaltinamasis V. L. sutinka, kad išeidamas iš nukentėjusiojo R. Ž. namų galėjo pavogti jo mobilųjį telefoną, kurio vertė 200 Eur, ir į kurio dėklą buvo įdėta banko mokėjimo kortelė, bei per kelis kartus bankomatuose išgryninti 1 500 Eur. Nukentėjusiojo R. Ž. pareikštą civilinį ieškinį 1 700 Eur sumai pripažįsta. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo R. Ž., liudytojų S. R., R. P., V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo V. L. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo V. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) kvalifikuotos teisingai, pasikeitusi šių straipsnio redakcija nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį veikų padarymo metu kilo tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Kaltinamojo pagrobto turto vertė yra 4 MGL (200 Eur). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 190 straipsnio redakcija, kurioje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Analogiška situacija su BK 182 straipsnio 1 dalimi, kadangi kaltinamojo apgaulės būdu užvaldytas turtas viršija 10 MGL dydžio sumą (yra 30 MGL, t. y. 1 500 Eur), bet neviršija 400 MGL dydžio sumos pagal nuosprendžio priėmimo metu aktualią BK 190 straipsnio 2 dalies redakciją.

Dėl bausmių skyrimo

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes V. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia), padarytos keturios nusikalstamos veikos, dėl telefono vagystės ir mokėjimo kortelės vagystės – baudžiamasis nusižengimas nuosavybei ir apysunkis nusikaltimas finansų sistemai, dėl mokėjimo kortelės bei jos duomenų neteisėto panaudojimo ir dėl apgaule pasisavintų 1 500 Eur – apysunkis nusikaltimas finansų sistemai ir nesunkus nusikaltimas nuosavybei. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. L. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl šiuo atveju ypatingai svarbi yra kaltinamojo asmenybė, į kurią atsižvelgiant teismas ir parenka bausmės rūšį. Kaltinamasis V. L. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nes pragyvena vagiliaudamas iš parduotuvių, paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus nemoka (t. 2, b. l. 6-21), neturi stiprių socialinių ryšių, yra išsiskyręs. Todėl kaltinamajam V. L. paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nepasiektų reikiamų bausmės tikslų, nes kaltinamasis neturi jokių realių galimybių įvykdyti tokią bausmę. Atsižvelgiant į aptartą, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. L. vieną iš alternatyvių bausmių – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skiriamos už BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje bei už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. L. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai 1 700 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 51). Nurodė, jog dėl nusikalstamos veikos jam padaryta bendra 1 700 Eur turtinė žala (200 Eur už mobiliojo ryšio telefoną su dėkliuku ir apsauginiu stiklu, ir iš sąskaitos išgrynintų 1 500 Eur). Kadangi padaryta žala neatlyginta, prašo iš kaltinamojo priteisti 1 700 Eur patirtą turtinę žalą.

Kaltinamasis V. L. civilinį ieškinį pripažino.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. L. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. Ž. patyrė 1 700 Eur turtinę žalą. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamojo civilinei deliktinei atsakomybei. Teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl nukentėjusiajam R. Ž. iš kaltinamojo V. L. priteistina 1 700 Eur suma nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (t. 2, b. l. 124-125, 127-129).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam arešto bausmę 20 parų.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę 40 parų.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmę 40 parų.

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam arešto bausmę 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 14 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir V. L. skirti subendrintą arešto bausmę 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir V. L. skirti subendrintą arešto bausmę 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti V. L. galutinę subendrintą arešto bausmę 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. L. galutinę arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų, nustatant, kad arešto bausmė atliekama Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

Nuteistasis V. L. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis tel. 8 37 452371 arba el. paštu info@kaunoti.lt.

Nuteistasis V. L. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam V. L. baudžiamojoje byloje paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam R. Ž. 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.