- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-28-366/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-01-16 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamus Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30 nutarimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimanto Vagrio 2017-12-04 nutarimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30. nutarimo panaikinimo.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas J. P. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad prokurorų priimti nutarimai yra pagrįsti, teisėti, priimti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų bei jiems suteiktų įgaliojimų.Skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Vytauto Krikščiūno 2018-01-16 nutartį atmesti pareiškėjos J. P. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30 nutarimo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimanto Vagrio 2017-12-04 nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30 nutarimo panaikinimo. Apygardos teismui pateiktu skundu J. P. kelia ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo klausimą. Ji nurodo, kad visi įtariamojo kaltę įrodantys duomenys buvo nepagrįstai atmesti, o prieštaringi įtariamojo parodymai įvertinti kaip teisingi ir atskleidžiantys tikrąsias incidento aplinkybes, todėl toks ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, jos manymu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo išvados prieštarauja viena kitai. Iš vienos pusės daroma išvada, kad įtariamasis R. D. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, gynė savo mažametės dukros interesus, t. y. veikė teisėtai. Bet vėliau, apibendrinant nurodo, kad R. D. neteisėtiems veiksmams proporcinga poveikio priemonė - patraukimas administracinėn atsakomybėn. Tokiu atveju pareiškėjai kyla klausimas kokius neteisėtus veiksmus R. D. atliko, nes tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat būtina nustatyti jo kaltę dėl konkretaus administracinio nusižengimo padarymo. Skunde nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme numatytos dvi alternatyvos: fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl pareiškėjai neaišku kokia teismų praktika remiantis buvo eliminuojama galimybė patraukti įtariamąjį baudžiamojon atsakomybėn konstatavus, kad mažamečiui buvo sukeltas „momentinis“ fizinis skausmas, dėl kurio nebuvo sukelti „ilgalaikiai“ padariniai. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek prokurorų nutarimuose, tiek teismo nutartyje pripažįstama, kad įtariamojo R. D. veiksmais mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas, ir, jos manymu, to pakanka padariniams konstatuoti. Nustačius padarinių buvimą, toliau sprendžiama ar toje konkrečioje situacijoje įtariamasis turėjo teisę atlikti veiksmus, kuriuos atliko. F. P. nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu atmesti skundo argumentą, kad įtariamasis veikė tiesiogine tyčia, remdamasis vien tik įtariamojo parodymais, kad jis nesiekė sukelti mažamečiui fizinio skausmo - tik norėjo užtikrinti dukros interesus ir kad rankos uždėjimas ant mažamečio kaklo buvo įtakotas įtariamojo noro atkreipti į save dėmesį. Pareiškėja atkreipia dėmesį į mažamečių parodymus, kad įtariamasis elgėsi agresyviai, jis pyko dėl konfliktų, kurie vyksta tarp vaikų. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30 nutarimo pateiktuose motyvuose pažymėta, kad įtariamasis R. D. demonstravo mažamečiams jėgą, galvodamas, kad tai ateityje sulaikys juos, nuo netinkamo elgesio ir tai rodo, kad R. D. veikė tiesiogine tyčia. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu kito ir jie nebuvo nuoseklūs, neatitinka kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų - medicininių dokumentų ir specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad incidentas įvyko ryte, apie 07.30 val., o apžiūrint jį apie 18.00 val. KMUK, buvo aiškiai matyti suėmimo padariniai, todėl išvada, kad kilusių padarinių nepakanka baudžiamajai atsakomybei kilti, visiškai nepagrįsti.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.Skundas atmetamas.Apygardos teismui pateiktu skundu J. P. kelia ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo klausimą. Ji nurodo, kad visi įtariamojo kaltę įrodantys duomenys buvo nepagrįstai atmesti, o prieštaringi įtariamojo parodymai įvertinti kaip teisingi ir atskleidžiantys tikrąsias incidento aplinkybes ir tai lėmė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad R. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja skunde pateikė išsamią ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų analizę bei jos pagrindu padarytas išvadas dėl R. D. veiksmų neteisėtumo ir kilusių padarinių, o taip pat dėl kaltės, kuri, jos manymu, pasireiškė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamus procesinius sprendimus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-20416-17, daro išvadą, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-01-16 nutartį nėra teisinio pagrindo. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašomas kaltinamasis aktas. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priėmimas sprendimo rašyti kaltinamąjį aktą ar nerašyti ir bylą nutraukti yra išimtinė prokuroro kompetencija. Prokuroro nepriklausomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nors BPK 214 straipsnio ir X dalies nuostatos įgalioja teisėjus patikrinti prokuroro priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau jie neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti prokurorui, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, bei, kaip minėta, sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo (BPK 170 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagal J. P. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje. Tiriant pareiškime nurodytas aplinkybes, apklaustos mažamečių atstovės pagal įstatymą J. P. ir I. J., pedagogė V. L., įtariamasis R. D., pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti mažamečiai L. J. ir T. P., apžiūrėta įvykio vieta, ištirta teismo medicinos specialisto išvada. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad būtini tyrimo veiksmai, siekiant ištirti ir išsiaiškinti J. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo atlikti ir jų pilnai pakako sprendimui priimti. Minėti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti, išanalizuoti, jų pagrindu padarytos išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos prokurorams ar ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kurios nebūtų įvertintos. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, atlikęs surinktų duomenų vertinimą bei pateikęs savo nuomonę dėl prokuroro išvados apie nusikaltimo sudėties R. D. veiksmuose nebuvimą, nesilaikė įstatymu nustatyto prokuroro nepriklausomybės principo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-01-16 nutartį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimanto Vagrio 2017-12-04 nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės K. U. 2017-10-30 nutarimo, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-01-16 nutartį.
Nutartis neskundžiama.