Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui D. S., pareiškėjo atstovui Algimantui Glušauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) vadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2015-12-29 įsakymu Nr. 47 TE-611 atleido pareiškėją iš Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos Specialaus transporto ir ginkluotės centro vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2015-12-31 (b. l. 3).

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atkreipė dėmesį, kad 2015-06-25 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 1-9 pareigybių grupių pareigybėms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Pareiškėjas 2008-06-21 įgijo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, todėl negalėjo būti paskirtas eiti pareigas, kurioms eiti reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Pareiškėjui nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, 2015-12-31 jis buvo atleistas iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialaus transporto ir ginkluotės centro vyriausiojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 13 kategorijos) pareigų.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas šiuo atveju kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos vado 2015-12-29 įsakymo Nr. 47-TE-611, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialaus transporto ir ginkluotės centro vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, A lygio 13 kategorija) pareigas.

Viešojo saugumo tarnybos vado 2007-04-01 įsakymu Nr. V-2, be kita ko, buvo patvirtintas valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas (b. l. 13-14).

Viešojo saugumo tarnybos vado 2009-12-01 įsakymu Nr. 47V-516 buvo įsteigtos 3 vyriausiojo specialisto pareigybės Specialaus Transporto ir ginkluotės centre – A lygio 13 kategorija, A lygio 12 kategorija ir A lygio 10 kategorija (b. l. 15-17).

Vidaus reikalų ministras 2015-08-31 įsakymu Nr. 1V-679 nauja redakcija išdėstė ir patvirtino Viešojo saugumo tarnybos naują struktūrą, nustatė, kad įsakymas įsigalioja nuo 2016-01-01 (b. l. 27-29).

2015-10-20 įsakymu Nr. 47V-723 Viešojo saugumo tarnybos vadas pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Viešojo saugumo tarnybos vado 2007-04-01 įsakymą Nr. V-2, kuriuo patvirtino Viešojo saugumo tarnybos pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus bei nustatė, kad šis įsakymas įsigalioja 2016-01-01 (b. l. 18-20). Pagal naujai patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą Viešojo saugumo tarnybos Specialaus transporto centre liko 1 vyriausiojo specialisto pareigybė, kuri buvo priskirta 9 pareigybių grupei (statutiniams valstybės tarnautojams).

Viešojo saugumo tarnybos 2015-09-14 įspėjimu pareiškėjas buvo įspėtas, kad 2015-08-31 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-679 2016-01-01 naikinama jo užimama pareigybė. Įspėjime nurodyta, kad panaikinus užimamą pareigybę, esant galimybei, pareiškėjui bus siūloma eiti kitas lygiavertes pareigas, o tokių nesant – žemesnes pareigas. Jeigu panaikinus užimamą pareigybę pareiškėjas nebus perkeltas į kitas pareigas, pareiškėjas 2015-12-31 bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (b. l. 32).

2015-11-30 pranešimu dėl pareigybių siūlymo Nr. 47/2PM-1162 pareiškėjas informuotas, kad atsižvelgiant į tai, kad 2015-08-31 įsakymu Nr. 1V-679 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie VRM struktūros patvirtinimo“ nuo 2016-12-31 naikinama jo užimama pareigybė, pranešama, kad Viešojo saugumo tarnyboje nėra laisvų lygiaverčių pareiškėjo eitoms (A lygio 13 kategorijos) pareigoms, kurių specialiuosius reikalavimus jis atitiktų. Kartu su pranešimu pareiškėjui buvo pateiktas Tarnyboje esančių laisvų statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių sąrašas. Apie sutikimą ar nesutikimą eiti kurias nors iš sąraše nurodytų pareigų pareiškėjo paprašyta iki 2015-12-15 informuoti Viešojo saugumo tarnybos Personalo skyrių tiesiogiai. Pareiškėjas 2015-12-15 ant pranešimo pasirašė, jog nesutinka užimti siūlomas pareigas (b. l. 31).

2015-12-15 pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos vadui pateikė prašymą atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą 2015-12-31, pažymėjo, kad nesutiks eiti jam pasiūlytų pareigų Viešojo saugumo tarnyboje (b. l 30).

2015-12-29 įsakymu Nr. 47TE-611 Viešojo saugumo tarnybos vadas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. ir atsižvelgdamas į 2015-11-30 pranešimą dėl pareigybių siūlymo Nr. 47/2PM-1162 atleido iš pareigų 2015-12-31 pareiškėją, Viešojo saugumo tarnybos specialaus transporto ir ginkluotės centro vyriausiąjį specialistą (statutinį valstybės tarnautoją, A lygio 13 kategorijos) (b. l. 23).

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimą, argumentuoja, kad jokio įsakymo apie Viešojo saugumo tarnyboje dėl vykdomos reorganizacijos ar struktūrinių pakeitimų, kokių nors pareigybių naikinimą ir kitų steigimą iš viso nėra. Be to, iš gauto pranešimo suprato, kad jo pareigybė bus naikinama tik nuo 2016-12-31.

Tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose: Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010).

Kaip ne kartą nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, viešojo administravimo subjekto struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek paties viešojo administravimo subjekto. <...>. Viešojo administravimo subjektas, būdamas atsakingas už įgyvendinimą valstybės politikos atitinkamoje jam pavestoje srityje, nustatydamas administracijos struktūrą, turi teisę veikti savo nuožiūra, jei tai nėra padaryta viešojo administravimo subjekto steigėjo. Priešingu atveju vykdomosios valdžios institucijai priskirtos valstybės politikos dalies įgyvendinimas būtų ribojamas arba apskritai pasidarytų negalimas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-904/2008, Nr. A662-684/2010).

Viešojo saugumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 (2011-01-12 redakcija), 13 punkte nustatyta, kad Tarnybos struktūrą nustato vidaus reikalų ministras Tarnybos vado teikimu, 14.7 punkte – Tarnybos vadas tvirtina Tarnybos administracijos padalinių nuostatus, veiklos planus ir kitus vidaus dokumentus, taip pat Tarnybos statutinių valstybės tarnautojų (toliau vadinama – pareigūnai), karjeros valstybės tarnautojų (toliau vadinama – valstybės tarnautojai) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus ir aprašymus, teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl Tarnybos struktūros pakeitimo: struktūrinių teritorinių padalinių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2015-03-26 redakcija), 53 straipsnyje yra nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Be kitų nustatytų pagrindų, pagal Statuto 1 dalies 11 punktą pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnyje nustatyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>. Įspėjimas apie galimą atleidimą netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko (2 dalis); atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas (5 dalis).

Taigi, atleidimas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuris buvo taikytas pareiškėjui, yra galimas tik tuomet, kai dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų pareigybė yra naikinama, o pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.

Kaip minėta, Viešojo saugumo tarnybos vado 2009-12-01 įsakymu Nr. 47V-516 buvo įsteigtos 3 vyriausiojo specialisto pareigybės Specialaus transporto ir ginkluotės centre – A lygio 13 kategorija, A lygio 12 kategorija ir A lygio 10 kategorija (b. l. 15-17). Pareiškėjas ėjo A lygio 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Pagal vidaus reikalų ministro 2015-08-31 įsakymu Nr. 1V-679 nauja redakcija išdėstytą ir patvirtintą Viešojo saugumo tarnybos struktūrą, 2015-10-20 Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-723 naujai patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą Viešojo saugumo tarnybos Specialaus transporto centre liko 1 vyriausiojo specialisto pareigybė, kuri buvo priskirta 9 pareigybių grupei (statutiniams valstybės tarnautojams) (b. l. 18-20). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2016-01-01 Specialaus transporto centre nebeliko ir kitų prieš tai buvusių pareigybių, pvz. Centro viršininko pavaduotojo.

Ginčo atveju aktualu tai, kad nuo 2016-01-01 įsigaliojusioje nauja redakcija išdėstytoje Vidaus tarnybos statuto (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato vidaus reikalų įstaigų vadovai.

Viešojo saugumo tarnybos vado 2015-10-20 įsakymu Nr. 47V-723 patvirtintame Viešojo saugumo tarnybos Pajėgų tiesioginės paramos valdybos Specialaus transporto centro vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, kuri priskirta prie 9 pareigybės grupės, nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą (6 punktas). Tam, kad pareiškėjas būtų atrinktas į šias pareigas, pirmiausia jis turėjo atitikti šios pareigybės aprašyme nurodytus specialiuosius reikalavimus.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas D. S. 2008 m. baigė Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje aukštųjų neuniversitetinių vadybos ir verslo administravimo studijų krypties verslo vadybos studijų programą ir įgijo vadybininko profesinę kvalifikaciją (b. l. 26). Taigi, pareiškėjas neatitinka Viešojo saugumo tarnybos Pajėgų tiesioginės paramos valdybos Specialaus transporto centro vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme keliamo reikalavimo turėti aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą.

Nuo 2016-01-01 įsigalioję struktūriniai pakeitimai, kai Viešojo saugumo tarnybos Specialaus transporto ir ginkluotės centre vietoje 3 vyriausiojo specialisto pareigybių liko 1, priskirta 9 pareigybių grupei, kuriai užimti būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, lėmė, kad pareiškėjas neatitiko šiai pareigybei keliamų reikalavimų, todėl į šią pareigybę negalėjo būti perkeltas. Tokio pobūdžio struktūriniai pakeitimai iš esmės reiškia, kad pareiškėjo eita pareigybė buvo panaikinta.

Nebuvus galimybės pareiškėjo perkelti į lygiavertes pareigas, atsakovas kartu su 2015-11-30 pranešimu dėl pareigų siūlymo pareiškėjui pateikė Viešojo saugumo tarnybos neužimtų pareigybių sąrašą (b. l. 24-25). Iš šio sąrašo matyti, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinyje buvo laisvų pareigybių Specialiosios paskirties kuopoje, Mobiliojoje kuopoje, 1-ojoje apsaugos kuopoje (C lygio, 5 kategorija), Specialaus transporto centro 2-ame specialios technikos priežiūros būryje (B lygio, 6 kategorija), tačiau pareiškėjas šias pareigas eiti atsisakė (b. l. 31) ir 2015-12-15 prašymu prašė jį atleisti pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą 2015-12-31 (b. l. 30).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas įgyvendino pareigą nustatyta tvarka ir terminais pareiškėją įspėti apie galimą jo atleidimą (Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 2 dalis), pateikti pasiūlymą dėl galimybės užimti žemesnes pareigas ir nepažeidė Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalies normos nustatytos taisyklės – atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11punktą, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu į žemesnes pareigas. Pareiškėjui atsisakius užimti žemesnes pareigas ir egzistavus kitoms Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoms sąlygoms, pareiškėjas tinkamai buvo atleistas pagal šią normą.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad iš pranešimo buvo galima suprasti, kad jo pareigybė bus naikinama nuo 2016-12-31. Vis dėlto, 2015-09-14 įspėjime buvo nurodyta, kad jo pareigybė yra naikinama nuo 2016-01-01. Be to, pats pareiškėjas 2015-12-15 prašymu prašė jį atleisti nuo 2015-12-31, todėl darytina išvada, kad suprato, jog jo pareigybė yra naikinama nuo 2016-01-01. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjas netinkamai buvo informuotas apie datą, nuo kurios jo pareigybė panaikinama. Pranešime per klaidą neteisingai nurodyta pareigybės panaikinimo data laikytina ne esmine atsakovo klaida, neturėjusia įtakos pareiškėjo atleidimo procedūroje.

Remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovas laikėsi atleidimo iš pareigų tvarkos, pareiškėjas buvo tinkamai įspėtas, jam pasiūlytos kitos pareigos, todėl pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasirinkti kitas pareigas toje pačioje darbovietėje iš esančių laisvų pareigų. Atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė vadovaudamasis ir pareiškėjo prašymu, t. y. iš esmės priėmė pareiškėjo valią atitinkantį įsakymą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo D. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.