Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Iš T. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma skirti švelnesnę bausmę, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi ir argumentai dėl tyčios padaryti BK 242 straipsnyje numatytą nusikaltimą nebuvimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako ir dėl to, ar T. Č. pagrįstai nuteistas dėl BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl BK 242 straipsnio taikymo

5. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu T. Č. buvo nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku, t. y. 2024 m. gegužės 18 d. iki 19 val., negrįžo į įkalinimo vietą.

6. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. T. Č. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininką dėl išvykimo į (duomenys neskelbtini) nuo 7.30 val. iki 19.00 val. T. Č. išduotas vienkartinis leidimas išvykti prašomu adresu nurodytu laiku (b. l. 15-16). Išleistas iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis į ją nustatytu laiku negrįžo. Liudytojų R. M. ir R. R. parodymais, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo T. Č. negrįžimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam nustatytu laiku negrįžus į kalinimo įstaigą, kelios minutės po 19 val. liudytojas R. M., gavęs pranešimą apie nuteistojo T. Č. negrįžimą, šiam skambino pastarojo telefono numeriu. R. M. aiškino, kad nuteistasis atsiliepęs nurodė, kad vėluos grįžti apie 25 minutes. Praėjus dar pusvalandžiui, skambino T. Č., pastarasis neatsiliepė, tačiau po kelių minučių perskambino ir pasakė, kad vėluos grįžti dar 20 minučių, nurodė, kad jo parvežti nereikia, grįš pats. Praėjus 20 minučių dar kelis kartus skambino, bet niekas nebeatsiliepė. Nuteistasis T. Č. sulaikytas 2024 m. gegužės 18 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). Jam nustatytas 1.55 promilių girtumas (b. l. 22).

7. Nuteistasis iš esmės neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos nustatytu laiku į ją negrįžo, tačiau aiškina, kad tai darė neturėdamas tyčios, dėl to, kad pavėlavo į autobusą ir niekas jo negalėjo parvežti į įkalinimo įstaigą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės pagal BK 242 straipsnį, šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalaujama, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą, teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to, negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

8. Nagrinėjamos bylos kontekste jokių svarbių negrįžimo į įkalinimo vietą priežasčių nėra. Nuteistojo deklaruojamas pavėlavimas į autobusą ir nebeturėjimas galimybės kuo grįžti į įkalinimo įstaigą, negali būti traktuojama kaip pateisinama priežastis negrįžti tolimesniam bausmės atlikimui. Nuteistasis T. Č. žinojo, kad turi grįžti į įkalinimo vietą 2024 m. gegužės 18 d. iki 19.00 val., tačiau sąmoningai pasirinko kitą savo elgesio variantą. Būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos, vartojo alkoholį, dėl ko, kaip pats nurodo, prarado laiko nuovoką. Bendraudamas su laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigūnu R. M., šiam nenurodė, kad pavėlavo į autobusą ir neturi, kaip grįžti. Priešingai, aiškino, kad vėluos, nors puikiai žinojo, kad autobusai į (duomenys neskelbtini) nebevažiuoja. Be to, pareigūnui pasiteiravus, ar nereikia jo parvežti, atsisakė, o vėliau į skambučius nebeatsiliepė, ir kaip pats pripažino, toliau vartojo alkoholį. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. Č. sąmoningai, tyčia negrįžo į įkalinimo įstaigą. Abejonių tuo, jog T. Č. suvokė pažeidęs jam skirto trumpalaikio išvykimo tvarką, negrįždamas atlikti bausmę suvokė, jog taip jis pažeidžia nustatytą tvarką, pats griauna pasitikėjimą juo, tačiau sąmoningai siekė negrįžti į bausmės atlikimo vietą, teisėjų kolegijai nekyla. Esant šių duomenų visumai, abejoti nuteistojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 242 straipsnį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl bausmės

9. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. Č. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Č. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo nuteistajam skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek į nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

10. Už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam T. Č. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką T. Č. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bet ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau teistas tris kartus. Pastebėtina, kad yra atlikęs ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Duomenys apie jo teistumus patvirtina, kad po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nepraėjus nei metams vėl nusikalto. Jo atžvilgiu taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl probacijos sąlygų ir teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymo panaikintas. Atlikus arešto bausmę, praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams nusikalto, dėl ko jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Aptariamas nusikaltimas įvykdytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. T. Č. taip pat yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Tad akivaizdu, jog dabartinis nusikaltimas nėra padarytas atsitiktiniai, o yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Jis yra nelinkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, yra nekritiškas savo neteisėtam elgesiui, linkęs elgtis neatsakingai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. Č. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, nelaikytina aiškiai per griežta. Be to, kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

12. T. Č. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis teisiamas ketvirtą kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, kad anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė probacijos sąlygų ir teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kad naują nusikalstamą veiką įvykdė bausmės atlikimo metu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti T. Č. paskirtos bausmės vykdymo.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (169,73 Eur) išieškoti iš nuteistojo.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). T. Č. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Jis niekur nedirba, neturi jokio turto. Tad jo finansinė padėtis nėra gera. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. Č. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo T. Č. netenkinti.