Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą atstovei advokatei Daivai Rocevičienei, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. tuo, kad 2006 m. rugpjūčio 14 d., apie l val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, turėdamas tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu ir išžaginti mažametę R. K., gim. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusivežė ją į nuošalią vietą ir liepė nusimauti apatines kelnaites. Mažametei bandant pabėgti, pagavęs tempė ją į automobilį už plaukų, bandant pabėgti antrą kartą, pavijęs vieną kartą įspyrė į veidą ir tempė už rankų. Bandydama pabėgti trečią kartą, mažametė užkliuvo už spygliuotos vielos ir suklupo. Kaltinamasis R. K. sučiupo, parsivedė iki automobilio, smogė kumščiu jai į veidą ir jėga įsodino į automobilį „Seat Toledo“. Automobilyje V. Ž. nusimovė sportines kelnes ir, ištraukęs varpą, palenkęs R. K. galvą ir laikydamas ją už plaukų, liepė varpą čiulpti, taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to liepė R. K. nusimauti apatines kelnaites, jėga praskėtė jos kojas, užgulęs laikė jos rankas virš galvos, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, kairiajame rieše, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės dešinėje su linijiniu odos įdrėskimu-nubrozdinimu, poodinę kraujosruvą už dešinės ausies - ant dešinės speninės ataugos, kairiajame žaste, odos nubrozdinimus-įdrėskimus pilvo kairėje pusėje, kairiajame klube, dešinės kojos kelyje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas šlaunų vidiniuose paviršiuose. Tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusiosios sveikatą, atėmęs galimybę priešintis, kaltinamasis savo varpą įvedė mažametei R. K. į makštį ir taip lytiškai santykiavo su R. K. prieš jos valią.

Kaltinamasis V. Ž. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad, draugui A. B. pakvietus, 2006 m. rugpjūčio 13 d., apie 10 val., atvyko iš Šilutės į Tauragę, prie Jūros upės. Ten susitiko su A. B., D. B., vaikinu pravarde Foma, nukentėjusiąja R. K., mergina vardu I.. Savo automobilį kaltinamasis paliko prie A. B. namų. Prie upės kaltinamasis gėrė sidrą, o kiti gėrė degtinę. Kaltinamasis, A. B., R. maudėsi. R. buvo išgėrusi ir maudėsi su rūbais. A. B. R. davė savo rūbus, kad ši persirengtų. A. B. su R. K. trumpam buvo išvažiavę į parduotuvę. Vėliau į miestą palydėti Fomą važiavo kaltinamasis, nukentėjusioji ir D. B.. Prie upės liko I. ir A. B.. Prie upės sugrįžo be Fomos. Toliau girtavo. Kai užsinorėjo į tualetą, D. automobiliu, kuriame sėdėjo nukentėjusioji R., nuvažiavo nuo vietos, kur buvo girtaujama, toliau. Atlikęs gamtinius reikalus, su R. kalbėjosi automobilyje. Išsiaiškino, kad Šilutėje abu gyvena netoli vienas kito. Kai dėl gamtinių reikalų iš automobilio išlipo R., ji ilgai negrįžo, todėl kaltinamasis išėjo jos ieškoti. Buvo tamsu. R. rado už 5-7 metrų nuo automobilio. Ji gulėjo ant žemės. Paėmęs už rankos, parsivedė ją į automobilį. Besikalbant automobilyje, R. pradėjo glostyti kaltinamojo koją, prie jo lįsti, tačiau, įtaręs, kad R. yra nepilnametė, kad jai 17 metų, pats iniciatyvos nerodė, lytinių santykių nenorėjo ir su ja lytiškai nesantykiavo. Po pasisėdėjimo automobilyje R. kažkodėl ėjo prie upės nusiprausti, po to abu parvažiavo į girtavimo vietą.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad, būnant pas mamos brolį K. N. Tauragėje, į svečius atėjo I. L., kuri su K. N. gėrė sidrą. Vėliau abi nuėjo į parduotuvę nusipirkti daugiau sidro. Prie parduotuvės sutiktas I. pažįstamas pasiūlė nuvykti prie upės. I. vykti prie upės sutiko, pasiėmė ir nukentėjusiąją. Prie upės jau buvo du girti vyriškiai. Visi, ir nukentėjusioji, gėrė degtinę. Nukentėjusioji parodė, jog I. vyriškiams sakė, kad nukentėjusioji yra 20 metų amžiaus. Atvažiavo kaltinamasis V. Ž.. Girtavo toliau. V. Ž. gėrė sidrą. Nukentėjusioji su A. B. važiavo į parduotuvę parvežti dar degtinės ir cigarečių. Parvažiavusi nukentėjusioji vėl gėrė, buvo girta. Kadangi susipurvino rūbus, todėl maudėsi su rūbais. Atėjus vakarui ir sutemus, pradėjo lyti. Toliau girtavo mikroautobuse. Kai nukentėjusioji iš girtavimo vietos ėjo link savo dėdės namų Tauragėje, automobiliu ją pasivijo kaltinamasis. Abu nuvažiavo prie upės pasikalbėti. Kai nukentėjusioji išlipo iš automobilio ir nuėjo nusišlapinti, užkliuvo už pagalio, spygliuotos vielos tvoros, kažkurį laiką gulėjo ant žemės, susiplėšė sijoną. Sugrįžusi į automobilį, toliau kalbėjosi su kaltinamuoju. Su kaltinamuoju nesibučiavo, gal tik kojų keliais vienas prie kito buvo prisiglaudę. Ėjo prie upės praustis, nes veidas ir rankos buvo purvinos. Kaltinamasis klausė, kiek jai metų, bet ji nesakė. Su kaltinamuoju parvažiavo iki girtavimo vietos. Kadangi nukentėjusiosios rūbai (sijonas, kelnaitės) buvo suplyšę, I. L. pasisakė, kad ją išprievartavo. Kaltinamasis nukentėjusiąją ir I. nuo paupio pavežėjo iki benzino kolonėlės. Nukentėjusioji tą naktį nakvojo pas I.. Į motinos brolio namus parėjo iš ryto. Kadangi rūbai buvo suplėšyti, akis paraudusi, pusseserei pasisakė, kad ją išprievartavo. Taip pasakė nepagalvojusi apie pasekmes. Ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad nuo kaltinamojo bėgo, kad kaltinamasis ją išprievartavo, melavo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu prievartautoją pavadino Rolando vardu, nukentėjusioji paaiškinti nesugebėjo. Liemenuko petnešėlę galėjo pamesti besimaudydama. Nukentėjusioji parodė, kad prieš atvykdama į Tauragę namuose taip pat nenakvojo, turi draugą, su kuriuo yra turėjusi lytinių santykių, o kaltinamasis yra nekaltas, jį apkalbėjo. Apkalbėjo todėl, kad taip norėjo pateisinti rūbų sugadinimą.

Nepilnametė liudytoja V. N. parodė, kad nukentėjusioji R. K. 2006 metų vasaros pabaigoje buvo atvažiavusi pas ją į Tauragę atostogauti ir tą pačią dieną su liudytojos tėvo K. N. pažįstama I. L. išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Nei R. K., nei I. L. prisiskambinti nepavyko. Tik kitą dieną, iš ryto, I. L. vaikas liudytojai pasakė, kad R. K. nakvojo pas I. L.. Kai V. N. R. K. parsivedė į namus, ši prasitarė, kad buvo prie Jūros upės maudytis, kad ją išprievartavo „ačkarikas“. Prievartautojo vardo neminėjo. R. K. V. N. namuose plovėsi rūbus, nes jie buvo purvini, išmetė kelnaites. R. K. sijonas buvo suplyšęs, pati buvo subraižyta. Sakė, kad susibraižė prie supuoklių. Kad R. K. išprievartavo, liudytoja pasakė R. K. motinai. Pati nukentėjusioji apie tai pasisakyti motinai bijojo. Ar tai, kad R. K. buvo išprievartauta, yra tiesa, liudytoja nežino.

Liudytoja I. L. parodė, kad su R. K. Tauragėje susipažino pas R. K. dėdę K. N. tą pačią dieną, kai nukentėjusioji atvažiavo. Tą pačią dieną abi su I. L. pažįstamu D. B., kurio pavardės tuo metu nežinojo, šiam pasiūlius išgerti, važiavo prie Jūros upės, Tauragėje. Kai D. B. nuvežė prie upės, ten jau buvo A. B., bet kaltinamojo V. Ž., kurio anksčiau nepažinojo, dar nebuvo. Prie upės R. K. maudėsi su rūbais, nors girta nebuvo. Kad R. K. yra trylikos metų, sužinojo tik prie upės, kai pasisakė pati R. K., girdint A. B. ir D. B.. Iš pažiūros R. K. atrodė vyresnė. Tada R. K. buvo pasakyta eiti į namus, ir ji išėjo. Tuo metu jau buvo atvažiavęs ir kaltinamasis V. Ž.. Kada kaltinamasis nuvažiavo paskui R. K. D. B. automobiliu, liudytoja nepastebėjo. I. L., A. B., D. B. tebesėdint prie upės mikroautobuse, atėjo ir R. K.. I. L. su ja nuėjo į D. automobilį, kur R. K. pasakė, kad ją V. išprievartavo. R. K. vienas kelėnas, akis buvo sužaloti, ant sijono buvo kraujo. Ar buvo sužalota nukentėjusiosios nosis, neatsimena. Kai liudytoja paklausė V. Ž. apie prievartavimą, šis pasakė, jog R. K. neprievartavo. Tą naktį R. K. nakvojo pas I. L.. R. K. prašė, kad liudytoja apie išprievartavimą niekam nieko nesakytų. Kitą dieną atėjo R. K. pusseserė V. N. ir R. K. su ja iš liudytojos buto išėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 13 d. kvietė I. L. važiuoti prie upės pašvęsti. Ši sutiko. Apie vidurdienį prie Jūros upės liudytojas nuvežė I. ir jos draugę nukentėjusiąją R.. Prie upės jau buvo J. ir B.. Kaltinamajam V. Ž. paskambino ir pasiūlė atvažiuoti B.. Kai atvažiavo V. Ž., visi jau buvo gerokai girti. Degtinę gėrė ir I., ir R.. Liudytojas, J. ir B. girtavo jau antrą dieną. Kad R. nepilnametė, nežinojo, bet kad jai gali būti apie 17 ar 18 metų, pagalvojo, nors iš išvaizdos atrodė vyresnė. Apie R. amžių viešai nesvarstė. Vėliau ėjo maudytis. Maudėsi ir nukentėjusioji, nes nuo upės grįžo šlapiais rūbais. Į namus I. ir nukentėjusiąją išvežė kaltinamasis V. Ž., o po to parvažiavo vienas. Kad nukentėjusioji R. būtų verkusi, nematė.

Liudytojas A. B. parodė, kad apie susitikimą su kaltinamuoju, nukentėjusiąja prie Jūros upės beveik nieko neprisimena, bet parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina. Prisiminė, kad nukentėjusiajai R. prie upės davė savo rūbus persirengti, kad R. atrodė vyresnė negu trylikos metų, kad ji sakė, jog pirmadienį turi eiti į darbą.

Liudytoja L. Š. - UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro specialistė, šeimos gydytoja - parodė, jog 2002 metais nukentėjusiąją R. K. nukreipė konsultuotis pas psichologą dėl elgesio problemų mokykloje, o 2005 metais - dėl vagiliavimo, konfliktavo su mama ir bendraamžiais. 2006 metų rugpjūčio 22 d. į Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą kreipėsi nukentėjusiosios motina dėl dukters išprievartavimo. Mergaitei buvo nustatytas miego sutrikimas, ji sakydavo apie norą nusižudyti. Buvo nustatytas potrauminio streso sutrikimas. Nukentėjusiąją konsultavo keletą kartų. Specializuoto tyrimo, ar mergaitė meluoja, nedarė. Buvo patikėta tuo, ką sakė nukentėjusioji. 2006 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusioji pasisakė, jog iš tardytojos sužinojo, kad prievartautojas kaltu dėl išprievartavimo prisipažino. Kad ką nors sumelavo, apie tai mergaitė neprasitarė. Po trejeto konsultacijų mergaitė daugiau konsultuotis nebeatėjo. Ar nukentėjusioji dėl išprievartavimo ką nors pamelavo, liudytoja atsakyti negalėjo. Liudytoja teigė, jog šiuo metu nemano, kad nukentėjusioji gali meluoti, keisti parodymus, nes yra sulaukusi tokio amžiaus, kad sakytų tiesą.

Liudytoja R. K. - nukentėjusiosios motina - parodė, jog iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme kaltinamojo V. Ž. nepažinojo, bet jo tėvus pažinojo. Liudytoja parodė, jog įtarimų, kad duktė dėl išprievartavimo meluoja, jai buvo kilę. Liudytoja parodė, kad duktė linkusi fantazuoti, bijo griežto patėvio, prieš išvažiuojant į Tauragę ji su pussesere V. N. buvo pabėgusios iš namų. Duktė melavo, kad tebesilanko pas psichologę. Vyresnioji duktė liudytojai buvo sakiusi, kad R. meluoja, kad jos fantazijų neklausytų. Liudytojos brolis K. N., pas kurį tą kartą trumpam paliko dukrą R., girdėjo, kaip R. su jo dukra V. N. tarėsi dėl suplėšytų R. rūbų, R. išprievartavimo, ir apie tai papasakojo liudytojai. Liudytoja mano, jog R. ir V. istoriją apie išžaginimą sugalvojo abi, kad R. galėtų pasiteisinti dėl rūbų sugadinimo ir dėl to neliktų kalta. Kai Tauragėje liudytoja apie išprievartavimą paklausė V. N. ir ši patvirtino, kad R. buvo išprievartauta, liudytoja ranka sudavė R. į veidą. Liudytoja patvirtino, kad duktė iš namų bėgdavo dažnai, kitiems meluodavo dėl tikrojo savo amžiaus, sakydavo, kad jai 19 metų. Duktė vaidino, kad išgyvena dėl bylos nutraukimo, matomoje vietoje palikdavo raštelius, kad nebenori gyventi, o nemiga ją galėjo kankinti dėl raminamųjų vaistų vartojimo didelėmis dozėmis.

Liudytojas P. V. parodė, jog nukentėjusioji R. K. yra jo podukra. Liudytojas parodė, kad sugyventinė ir podukra apie išžaginimą su juo nesikalbėjo. Apie tai sužinojo atsitiktinai išgirdęs R. K. pokalbį telefonu su advokatu. Kada podukra buvo išvykusi į Tauragę ir kada sugrįžo, nematė. Podukros auklėjimas buvo sunkus. Ji meluodavo, kai motina subardavo, bėgdavo iš namų, nenueidavo į mokyklą, paišė kryžius, ir taip elgėsi nuo dešimties metų amžiaus.

Liudytoja G. Š. - baudžiamosios bylos tyrėja - parodė, jog visą laiką manė, kad ši baudžiamoji byla turi būti perduota teismui, o prokuroro motyvai ikiteisminį tyrimą nutraukti jai buvo nesuprantami. Nei nukentėjusiosios R. K., nei liudytojų parodymai jokių abejonių nekėlė, nors apie išžaginimą nukentėjusioji kalbėjo sunkiai. Kai prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukdavo, nukentėjusiosios motina skambindavo ir skųsdavosi, jog mergaitė pergyvena, kad ja niekas netiki. Kad kaltinamasis prisipažino kaltu, liudytoja niekam taip nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja sužinojo, jog pas nukentėjusiosios motiną buvo atėjęs advokatas susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau R. K. tvirtino, kad nedovanos už jokius pinigus.

Liudytoja I. K. - teismo psichologė - ekspertė - parodė, kad nukentėjusioji R. K. apie išprievartavimą šnekėjo nenoriai, tačiau kad su tuo susijusias aplinkybes ji būtų išgalvojusi, tokios nuomonės nesusidarė. Pasakyti, ar nukentėjusioji meluoja, liudytoja negali. Jeigu būtų kilę įtarimų, kad nukentėjusioji apie išprievartavimą melavo, pokalbio su nukentėjusiąja metu apie tai būtų pasižymėjusi užrašuose. Nukentėjusiosios pasakojimu apie išprievartavimą liudytoja patikėjo.

2006 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimo policijai turinys patvirtina, kad dėl R. K. išžaginimo Tauragėje 2006 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi nukentėjusiosios motina R. K.. Žagintojo asmenybė nekonkretizuota (t. 1, b. l. 3).

2006-08-15, nakties metu, apžiūrėta įvykio vieta Mažųjų Taurų kaime, Tauragės rajone, tačiau nusikaltimo pėdsakų neaptikta. Iš protokolo aprašomosios dalies turinio galima suprasti, kad įvykio vietas rodė pareiškėja, tačiau R. K. ar R. K. pavardės į protokolą neįrašytos, jų parašų protokole nėra (t. 1, b. l. 4-10).

2006-08-16 apžiūrėtas liudytojo D. B. automobilis „Seat Toledo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamasis V. Ž. vežė R. K.. Tyrimui buvo paimti automobilių sėdynių užvalkalai (t. 1, b. l. 11-15).

2006-08-16 nukentėjusiąją R. K. apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Apžiūros metu rastos kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kairiajame rieše, kurios galėjo būti padarytos rankos pirštais, poodinė kraujosruva nosies nugarėlės dešinėje su linijiniu odos įdrėskimu - nubrozdinimu, kuri atsirado dėl vieno smūgio su kietu buku ar bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu. Rastos poodinės kraujosruvos už dešinės ausies, kairiajame žaste, kurios atsirado dėl dviejų smūgių kietais bukais daiktais, rasti odos nubrozdinimai - įdrėskimai pilvo kairėje pusėje - kairiajame klube, dešinės kojos kelyje, kairėje šlaunyje, kurie susidarė ne mažiau kaip trijų traumuojančių dinaminių kontaktų su kietais bukabriauniais paviršiais, juos turinčiais daiktais metu. Rastos poodinės ovalų formos kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose, kurios, tikėtina, susidarė spaudžiant šias sritis ribotus paviršius turinčiais daiktais (galbūt rankos pirštais skečiant kojas į šalis). Eksperto nuomone, sužalojimai galėjo būti 2 - 4 dienų senumo, galėjo būti padaryti ir 2006-08-13. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Specialisto išvadoje (skyriuje „Bylos aplinkybės“) yra duomenų, kad nukentėjusioji ekspertui nurodė, jog įvykio metu skaudėjo, po įvykio kraujavo apie valandą laiko (t. 1, b. l. 17-18). Specialisto išvadoje nėra duomenų, kad iš nukentėjusiosios galvos kaltinamasis išrovė plaukų, ar nukentėjusioji buvo velkama žeme (t. 1, b. l. 49).

Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas Vidmantas Armonas parodė, kad ginekologinių tyrimų metu išorinių sužalojimų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios žaginimo faktą, nerasta. Genitalijų pažeidimų, dėl kurių galėjo atsirasti kraujavimas, nerasta. Nukentėjusioji galėjo turėti lytinių santykių nepažeidžiant mergystės plėvės. Dešinio paakio srityje, ties nosimi, nukentėjusiosios apžiūros metu rastas gyjantis šašas. Ta vieta kraujavimo šaltiniu būti galėjo. Trys vertikaliai išsidėsčiusios skersos ovalų formos kraujosruvos buvo rastos ant abiejų nukentėjusiosios šlaunų. Tiriant R. K. 2006 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta, kad prieš 2-3 dienas iki tyrimo ji lytinių santykių neturėjo, bet ne pirmą kartą lytinius santykius turinčioms tai patvirtinančių požymių gali ir nebūti. Kad sužalojimai nukentėjusiosios galvoje galėjo būti padaryti spiriant, mažai tikėtina. Ar sužalojimai ant šlaunų galėjo būti padaryti žaidimų metu, ekspertas atsakyti negalėjo (t. 2, b. l. 33-34). Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad sužalojimai ant jos šlaunų galėjo atsirasti žaidimo metu, o sužalojimas paakyje - maudantis, kai atsitrenkė į pagalį. Nukentėjusiosios motina R. K. parodė, kad į veidą dukrai už jos blogą elgesį sudavė ji (t. 2, b. l. 31-32).

2006-08-16 buvo apžiūrėtas R. K. XL dydžio džinsinis švarkelis, sijonas, liemenėlė, kuri buvo be dešinės pusės petnešėlės. Apžiūros metu rūbai buvo drėgni (t. 1, b. l. 19).

2006-11-15 specialisto išvada Nr. 8381 patvirtino, jog tampone ir tepinėliuose su R. K. makšties prieangio turiniu, ant R. K. liemenėlės, sijono, švarkelio, ant automobilio „Seat Toledo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamasis V. Ž. vežė R. K., sėdynių užvalkalų spermos nerasta. Ant automobilio „Seat Toledo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdynių užvalkalų nerasta ir žmogaus kraujo. Ant R. K. liemenėlės dešiniosios petnešėlės rasta žmogaus biologinių pėdsakų, bet jie asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, netinkami (t. 2, b. l. 22-24). Ši specialisto išvada patvirtina Teismo medicinos eksperto V. Armono išvadą ir parodymus, kad nukentėjusiosios genitalijose sužalojimų, iš kurių galėjo kraujuoti, nukentėjusiosios apžiūros metu rasta nebuvo, paneigia nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad sėdint automobilyje buvo kruvinas ne tik jos veidas, bet ir lyties organai, kad ant sėdynės, ant kurios sėdėjo, matė esant kraują, kad lytinį aktą kaltinamasis pabaigė jos viduje. Ant sijono specialistai kraujo galėjo nerasti ir todėl, kad nukentėjusioji jį išplovė (t. 1, b. l. 27-28, 30-31, 47-52).

Nors nukentėjusioji iki girtavimo prie upės kaltinamojo nepažinojo, bendravimo su juo metu buvo neblaivi, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2006-08-21 V. Ž. atpažino, patvirtino, kad tai jis ir yra žagintojas (t. 1, b. l. 32-33).

2006 m. spalio 10 d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 259 patvirtinta, kad R. K., atsižvelgiant į jos psichinę būklę, individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, galėjo teisingai suprasti 2006-08-14, apie 1 val., įvykio aplinkybes, su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir prasmę, galėjo duoti teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. 2006-08-14 prieš R. K. pavartota seksualinė prievarta turėjo įtakos jos psichinei būklei. Jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Ekspertizės metu R. K. psichinė būklė atitiko vidutinio sunkumo depresijos epizodo kriterijus, bet ji galėjo būti apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teisme uždarame posėdyje ir gali duoti teisingus parodymus. Ekspertų nuomone, R. K. nebūdingas padidėjęs polinkis fantazuoti, nenustatyta, kad R. K. pasižymi psichinio vystymosi atsilikimo, nesusijusio su psichinėmis ligomis, požymiais (t. 1, b. l. 42-43). Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog šios ekspertizės metu ji pasakojo savo fantazijas (t. 2, b. l. 35). Prie bylos pridėta nukentėjusiosios ligos istorijos, kurios duomenys panaudoti ekspertizei, kopija (t. 2, b. l. 49-61).

2007-06-13 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. Tylerto nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. K. išžaginimo buvo nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 str. 1 d. 2 p.). Savo sprendimą prokuroras pagrindė tuo, jog tikėti vien tik nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi, specialisto išvadoje Nr. 8381 konstatuojama, jog tampone, tepinėliuose su R. K. makšties prieangio turiniu, ant R. K. liemenėlės, sijono, švarkelio, ant automobilio sėdynių užvalkalų spermos nerasta, ant automobilio sėdynių užvalkalų nerasta ir žmogaus kraujo, o ant R. K. liemenėlės petnešėlės rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 124-129).

Akistatos su I. L. metu 2007-08-02 nukentėjusioji R. K. tvirtino, jog į automobilį, kurį vairavo kaltinamasis V. Ž., įkalbėjo sėsti ir įsodino liudytoja I. L.. Liudytoja I. L. tai paneigė, parodė, jog nematė, kada nukentėjusioji išvažiavo su kaltinamuoju, tik matė, kad nukentėjusioji parvažiavo su kaltinamuoju nusiverkusi, pasiskundė, kad kaltinamasis ją išžagino. Išklausiusi I. L. atsikirtimus, nukentėjusioji parodė, jog prisiminė, kad kaltinamasis pasivijo nukentėjusiąją raudonos spalvos automobiliu tuo metu, kai ji viena išėjo į namus, ir po to ją išžagino (t. 1, b. l. 141-142). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji išklausė akistatos metu duotus parodymus ir paaiškino, jog kaltinamasis ją ir I. L. automobiliu parvežė iki degalinės, kad kaltinamąjį apkalbėjo, jis jos nežagino, lytinius santykius turėjo su savo draugu, o sužalojimai ant šlaunų atsirado bežaidžiant žaidimą su drauge. Kad yra prisimelavusi, sakė ir gydytojams, tik nesakė, dėl ko ir kam melavo. Motina už pražangas dažnai bausdavo, todėl kad pati sugadino savo naujus rūbus, pasisakyti bijojo, o dėl to, kad buvo išprievartauta, tikėjosi, kad motina nesakys nieko, bet dar ir paguos (t. 2, b. l. 31-32).

2007-08-31 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. Tylerto nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. K. išžaginimo buvo nutrauktas (BPK 212 str. 1 d. 2 p.), nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. Ž. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. (t. 1, b. l. 146-147).

Šį nutarimą 2007-09-17 nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. K. apskundė. Ant skundo pasirašė ir nukentėjusioji R. K. (t. 1, b. l. 150-151). Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Žukausko nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 153-154). Ikiteisminio tyrimo kontrolę perėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Papildomo tyrimo metu Hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtinta, jog byloje tiriamų įvykių metu - 2006 m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 13 d. į 14 d. - buvo šilta, dieną ir naktį truputį lijo, griaudėjo perkūnija (t. 1, b. l. 160). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2007-12-18 tyrėja apžiūrėjo spygliuotos vielos tvorą, kelmą. Kadangi įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusioji nedalyvavo, patvirtinti, kad tai ta pati vietovė, apie kurią ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus nukentėjusioji ir kur ji galėjo būti išžaginta, negalima (t. 1, b. l. 162-165). Parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiaja nedarytas.

2007-12-21 nukentėjusiosios rūbų apžiūros metu nustatyta, kad liemenėlės petnešėlės yra nuimamos, įplyšimų liemenėlėje nerasta. Kairioji liemenėlės petnešėlė tvarkingai užsegta, o dešiniosios petnešėlės nėra iš viso. Sijonas keliose vietose įplėštas tik užpakalinėje jo dalyje (t. 1, b. l. 166-168). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad sijoną galėjo susiplėšyti atsitrenkdama į spygliuotos vielos tvorą ir virsdama, o sijono užpakalinė dalis galėjo suplyšti todėl, kad sijonas galėjo būti pasisukęs. Kad liemenėlei trūksta vienos petnešėlės, pastebėjo tik sugrįžusi į namus (t. 2, b. l. 36, 67). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji manė, kad liemenėlės petnešėlę galėjo atsegti kaltinamasis žaginimo metu (t. 1, b. l. 170).

Aeronuotraukoje matyti, kad visos trys vietos, kur nukentėjusioji su kitais asmenimis girtavo, kur, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ji buvo išžaginta, yra prie Jūros upės, prie Tauragės (t. 1, b. l. 169).

Ne kartą nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras savo sprendimą pagrindė tuo, jog tikėti vien tik nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Su tokiu nukentėjusiosios parodymų vertinimu nesutikti nėra pagrindo, nes objektyvūs įrodymai, kurių nukentėjusiosios R. K. parodymais pakeisti neįmanoma (įvykio vietų, automobilio, rūbų apžiūros duomenys, teismo medicinos specialisto išvados apie ant R. K. kūno rastus sužalojimus, liudytojų parodymai apie tai, kada, kas ir kam buvo pasisakyta apie išžaginimą), turi ryšį su tuo, kaip nukentėjusioji sugeba susieti tuos duomenis į vieną visumą, paaiškinti tų duomenų atsiradimo aplinkybes.

Prieštaravimai, nevienareikšmis aplinkybių aiškinimas byloje pastebimas jau nuo pat tiriamų įvykių pradžios. Liudytojos I. L. parodymais, ji su R. K. prie upės susitikti su vyrų kompanija ir išgerti važiavo todėl, kad to norėjo R. K.. O R. K. tvirtino, kad prie upės važiavo I. L. verčiama. Nuvykus prie upės, ilgą laiką buvo geriama degtinė. R. K. prisipažino, kad degtinę gėrė ir ji, kad gerti ją ragino I. L.. Byloje yra duomenų, kad R. K. dažnai bėgdavo iš namų, namie nenakvodavo, gyrėsi turinti draugą, su kuriuo turėjo ir intymių santykių, vartodavo alkoholinius gėrimus. Todėl kelia abejonių R. K. parodymai, kad prie upės važiavo prieš savo valią. Siekimu patraukti dėmesį į save paaiškinamas R. K. noras suaugusių žmonių akivaizdoje dėtis vyresne, nesiskirti elgesiu nuo jų bent girtavimo metu, todėl prie upės elgėsi panašiai kaip ir visi sugėrovai. Apie tai, kad nukentėjusioji maudėsi upėje su rūbais, ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėti vengė, nes suprato, kad blaivus žmogus taip nesielgtų. Ikiteisminio tyrimo metu (priešingai negu teisiamajame posėdyje) nukentėjusioji stengėsi įtikinti, kad prie upės nepasigėrė, tvirtino, jog prieš pat išžaginimą jautėsi blaivi, nes nukentėjusiosios motina, kuri dalyvavo apklausų metu, galėjo dėl to pareikšti priekaištų ir imtis griežtų auklėjimo priemonių. Kai apie maudynes upėje su rūbais nukentėjusioji vis tik prakalbo, ji aiškino, kad į upę ją kažkas įstūmė, vėliau prisipažino, kad maudėsi savo iniciatyva, nes, sėdėdama ant žemės, išsipurvino rūbus. Yra pagrindas manyti, kad nukentėjusioji su rūbais maudėsi dėl girtumo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad su kaltinamuoju V. Ž. ji važiavo į parduotuvę cigarečių, ir tada šis, pasukęs iš kelio, ją išžagino. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad V. Ž. ją pasivijo automobiliu, kai ji iš girtavimo vietos ėjo į namus. Kaltinamasis parodė, kad iš girtavimo vietos pavažiavo atokiau, kad atliktų gamtinius reikalus, o nukentėjusioji automobilyje atsirado atsitiktinai. Liudytojos I. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. K. link namų iš girtavimo vietos išėjo viena, o kada iš girtavimo vietos pasišalino kaltinamasis, nepastebėjo. R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ją važiuoti su kaltinamuoju į parduotuvę privertė I. L., tiesiog „įgrūdo“ į automobilį. Parodymai, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju važiavo į parduotuvę cigarečių, nepasitvirtino, nes nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji neparodė, kad jie į parduotuvę nuvažiavo ir cigarečių pirko. Tai, kad po išžaginimo nukentėjusioji su kaltinamuoju parvažiavo į girtavimo vietą, bet netęsė kelionės į namus, prieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojos I. L. parodymams apie nukentėjusiosios ėjimą į namus, bet neprieštarauja kaltinamojo parodymams dėl jo pavažiavimo atokiau nuo kitų tikslą. Remiantis liudytojos I. L. ir nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, girtavimo metu nukentėjusiosios santykiai su kaltinamuoju geri nebuvo, jie tarpusavyje barėsi, kaltinamasis buvo agresyvus, todėl nesuprantamas nukentėjusiosios elgesys, kad ji iš viso sėdo pas kaltinamąjį į automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad važiuoti su kaltinamuoju ją privertė liudytoja I. L.. Tai, kad nukentėjusioji po išvažiavimo iš girtavimo vietos su kaltinamuoju sugrįžo atgal prie sugėrovų, prieštarauja duomenims, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykiai buvo blogi, ypač po to, kai pasikalbėję sužinojo, jog Šilutėje gyvena netoli vienas kito. Jeigu būtų galima tikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kad ją išžaginęs kaltinamasis atsiprašinėjo, po lytinio akto prieš ją jokios prievartos nevartojo, liepė nusiprausti, tai nukentėjusiajai eiti link namų ar paprašyti kaltinamąjį iki jų pavežti, kreiptis dėl išžaginimo į policiją ar namiškius, pas kuriuos apsistojo Tauragėje, kaltinamasis nekliudė, tačiau nukentėjusioji tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Kad nukentėjusioji neketino kreiptis į policija ar skųstis dėl išžaginimo, patvirtina tai, kad ji sutiko naktį praleisti pas I. L., sugrįžusi į namus pas pusseserę V. N., išsiskalbė rūbus. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad didžiulę neigiamą įtaką nukentėjusiosios elgesiui darė liudytojos I. L. elgesys, jos reakcija į nukentėjusiosios prisipažinimą dėl išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusioji parodė, kad po to, kai su kaltinamuoju po išžaginimo sugrįžo į girtavimo vietą, ji vėl pabėgo ir iki parduotuvės „Norfa“, Stoties gatvėje, ją parvežė pakeleivingas automobilis, o prie parduotuvės ji susitiko I. L., kuri parsivedė ją į savo namus ir draudė apie išžaginimą pasiskųsti motinai ar kam kitam. Jeigu kitą po girtavimo dieną nebūtų į Tauragę atvažiavusi nukentėjusiosios motina, nebūtų pastebėjusi šlapių ir suplėšytų rūbų, kaip matyti iš bylos aplinkybių, nukentėjusioji apie išžaginimą motinai nebūtų prasitarusi. Apie išžaginimą, remiantis R. K. parodymais, prasitarė V. N. tėvas K. N., kuris nugirdo nukentėjusiosios ir savo dukters V. N. pokalbį. K. N. teisiamajame posėdyje apklausti nepavyko, nes išvyko į užsienį, o ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie jam žinomas išžaginimo aplinkybes duoti vengė.

Įvykio vietų apžiūrų metu buvo nustatytos vietos, kur nukentėjusioji girtavo, kur susigadino rūbus. Parodymai apie tai, kaip atrodė vieta, kuri buvo aptverta spygliuota viela, kur buvo kelmas, už kurio užkliuvo nukentėjusioji, patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad nuošaliau nuvažiuota turint tikslą lytiškai santykiauti. Tačiau neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir apie tai, kad ją, pasišalinus iš girtavimo vietos, einančią į namus, automobiliu pasivijo kaltinamasis, ir todėl jie abu atsidūrė atokiau nuo kitų likusių prie upės asmenų. Parodymai apie rūbų sudraskymą į spygliuotą vielą, tokios vietos su spygliuota viela suradimas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad rūbai buvo sudraskyti bandant nukentėjusiajai pabėgti nuo kaltinamojo, bet neprieštarauja ir parodymams apie tai, kad nukentėjusioji rūbus suplėšė eidama nusišlapinti ir užkliuvusi už kelmo ir spygliuotos vielos atsitiktinai. Tokia tikimybė buvo reali, jei nukentėjusioji buvo girta ar per skubėjimą tamsoje tų kliūčių nepastebėjo. Nukentėjusiosios parodymai apie tai, kaip ji buvo nurengta, taip pat prieštaringi. Tai, kad visiško nurengimo metu ji buvo be sąmonės, kelia abejonių, nes Teismo medicinos ekspertas tokių sužalojimų, nuo kurių buvo galima prarasti sąmonę, kad buvo suduotas smūgis koja į veidą, nenustatė. Nenustatyta, kada nukentėjusioji prarado liemenėlės petnešėlę, nes automobilio, kuriame buvo nukentėjusioji, apžiūros metu jos nerasta, o, nukentėjusiosios parodymais, petnešėlės ji pasigedo tik namuose. Nukentėjusiosios parodymai, kad petnešėlę galėjo prarasti žaginimo metu, visiškai atitiktų jos parodymus apie nurengimą automobilyje, tačiau neatmestini nukentėjusiosios parodymai ir dėl petnešėlės pametimo maudynių upėje metu, nors ir mažiau tikėtini, nes nukentėjusioji maudėsi su rūbais, tik vėliau gavo vyriškus marškinius persirengti. Apie seksualinį prievartavimą nukentėjusioji prasitarė ne iš karto. Kad apie tai nepasisakė todėl, jog nukentėjusiąją apklausė vyriškis, mažai tikėtina, nes ir tyrėjai G. Šturmienei apie tai nukentėjusioji neprasitarė.

Skiriasi nukentėjusiosios parodymai apie kai kurių sužalojimų ant jos kūno atsiradimo aplinkybes. Jos parodymai apie patirtus sužalojimus nevisiškai sutampa su medicinos specialisto išvadomis. Ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis jai išrovė dalį galvos plaukų, vilko žeme, kumščiu sudavė į nosį, nuo suduoto smūgio ištino akis (anksčiau tvirtino, kad į galvą spyrė ir koja, t. 1, b. l. 27-28), po lytinių santykių iš makšties kraujavo, griūdama ant žemės nusibrozdino dešinįjį skruostą, į spygliuotą vielą susižalojo pilvą, kojas, žagindamas kaltinamasis nukentėjusiosios rankas buvo užlaužęs virš galvos ir laikė už riešų, nuo ko jie pamėlynavo (t. 1, b. l. 47-52). Dešiniajame dilbyje ir kairiajame rieše teismo ekspertas kraujosruvas rado, rado kraujosruvą, įdrėskimą-nubrozdinimą ir nosies nugarėlėje, rastos kraujosruvos už dešinės ausies, kairiajame žaste, tačiau nerasta galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti spiriant, neįmanoma nustatyti, ar sužalojimai galvoje padaryti kito asmens tyčia (t. 2, b. l. 33-34). Nenustatyta sužalojimų paakyje ar kad buvo rauti galvos plaukai, nerasta nukentėjusiosios vilkimo žeme požymių, nerasta jokių sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose, kurie galėjo kraujuoti ir galėjo likti kraujo pėdsakų automobilyje, kuriuo nukentėjusioji važiavo su kaltinamuoju (t. 1, b. l. 17-18, 22-24, 143-144, t. 2, b. l. 33-34). Teismo ekspertas negalėjo paneigti nukentėjusiosios parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, kad kraujosruvos vidiniuose nukentėjusiosios šlaunų paviršiuose galėjo atsirasti žaidimų metu (t. 2, b. l. 32, 34). Kad ranka dukrai į veidą, sužinojusi apie išžaginimą, sudavė R. K., R. K. prisipažino teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 32).

Teismo nuomone, parodymų pakeitimo teisiamajame posėdyje priežastimi reikia laikyti ne vien tik nepilnametės nukentėjusiosios polinkį fantazuoti, realybėje buvusius įvykius papildyti išgalvotomis kažkur nugirstomis aplinkybėmis. Po atkaklaus siekimo atnaujinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais nutrauktą ikiteisminį tyrimą nukentėjusiosios parodymams pasikeisti kaltinamojo naudai poveikį galėjo padaryti ne tik kaltinamojo ir jo gynėjo pastangos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (apie susitikimą su kaltinamojo motina, gynėju parodė liudytoja R. K., t. 2, b. l. 36), bet ir byloje paaiškėjusios liudytojos I. L. pastangos atkalbėti mažametę kam nors skųstis, Tauragės rajono prokuratūros skubotos pastangos nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros pavėluotas sumanymas perimti baudžiamosios bylos kontrolę savo žinion. Po to, kai nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą 2007-07-09 buvo panaikintas, o nukentėjusioji R. K. 2007-08-02 buvo apklausta papildomai, ji šios apklausos metu parodė, kad dabar jau nieko prisiminti ir pasakoti nenori, kad viską jau papasakojo teisme. Teisiamajame posėdyje R. K. parodė, kad taip sakė tikėdamasi, kad byla bus nutraukta (t. 1, b. l. 140, t. 2, b. l. 31). Šioje byloje beveik netirtas ir nespręstas liudytojos I. L. atsakomybės dėl tiriamų įvykių klausimas. Ikiteisminio tyrimo metu mažametė R. K. parodė, kad prie upės girtavusių asmenų kompanijoje ji atsidūrė I. L., kuri vedėsi mažametę į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų, iniciatyva. Gerti prie upės alkoholinius gėrimus mažametę ragino I. L.. Važiuoti automobiliu su kaltinamuoju mažametę privertė I. L.. Kai nukentėjusioji pasiskundė I. L. dėl išžaginimo, ši nuramino, kad nieko tokio neatsitiko, sutrukdė nukentėjusiajai grįžti į namus, parsivedė ją nakvoti į savo namus, liepė niekam dėl išžaginimo nesiskųsti. Iš mažametės parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjai turinio galima daryti prielaidą, jog visiems sugėrovams buvo žinoma, kokiu tikslu kaltinamasis ir nukentėjusioji išvažiavo D. B. automobiliu, nes vos tik kaltinamasis ir nukentėjusioji sugrįžo, A. B. kaltinamajam uždavė klausimą, kuris galėjo būti susijęs su lytinių santykių turėjimu (t. 1, b. l. 47-52). Remiantis nukentėjusiosios parodymais, buvo pagrindas įtarti, jog R. K. dalyvavimą girtavime ir susitikimą su kaltinamuoju organizavo ar tam aktyviai padėjo I. L.. Teisiamajame posėdyje buvo bandyta išsiaiškinti, ar nukentėjusiosios ryžtas pakeisti parodymus susiformavo savarankiškai, be poveikio iš šalies, ar tas apsisprendimas tvirtas ir galutinis. Nepilnametė nukentėjusioji teismui atkakliai tvirtino, kad kaltinamąjį apkalbėjo ir dėl to labai išgyvena, kad ikiteisminis tyrimas byloje bus atnaujintas, nesitikėjo. Nukentėjusiosios motinai R. K. nukentėjusiosios parodymų pakeitimas teisiamajame posėdyje buvo netikėtas, nes teisiamojo posėdžio pradžioje R. K. per savo atstovę teismui pateikė ieškinį dėl 100 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 22-23). Nukentėjusiosios motina R. K., turėdama galimybę teisiamajame posėdyje vertinti byloje surinktus duomenis, savo dukters parodymais dėl išžaginimo suabejojo, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dukters reputaciją gelbėjo nuslėpdama ją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes (t. 2, b. l. 66-67).

Vertinant tai, kad nukentėjusiosios elgesys prie upės 2006 m. rugpjūčio 13 d. aplinkiniams nesukėlė įtarimo, kad jie bendrauja su mažamete, o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu 2006-10-10 buvo patvirtinta, jog pagal fizinį išsivystymą ir išvaizdą mergaitė atrodo vyresnė (t. 1, b. l. 42-43), yra pagrindas manyti, kad ir kaltinamasis dėl nukentėjusiosios amžiaus galėjo apsirikti ir palaikyti ją žymiai vyresne.

Nukentėjusioji R. K. pakeitė parodymus, duotus ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. Net ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodymus keitė ir nevengė prisipažinti, jog ir teisiamajame posėdyje teismui melavo, naujus parodymus apie patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybes grindė kaltinamajam naudingomis aplinkybėmis, bet kad jai į veidą sudavė motina, nutylėjo.

Keisdama parodymus nukentėjusioji R. K. verčia teismą abejoti ne tik tuo, kad kaltinamasis su ja lytiškai santykiavo ar tenkino lytinę aistrą prieš jos valią pavartodamas fizinį smurtą, atimdamas galimybę priešintis, bet ir tuo, kad tokie santykiai tarp jų iš viso buvo. Nesant neabejotinų kaltinamojo V. Ž. kaltę dėl R. K. išžaginimo, jos seksualinio prievartavimo patvirtinančių įrodymų, V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. išteisinamas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2007-03-23 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras V. Armonas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė Iš V. Ž. R. K. priteisti 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 57-58). 2007-03-23 nukentėjusiosios R. K. atstovė pagal įstatymą R. K. prašė priteisti iš V. Ž. 400 litų turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 63). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios R. K. atstovė pagal įstatymą R. K. pareiškė kaltinamajam V. Ž. 100 000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 22-23). Kadangi nenustatyta, jog kaltinamasis V. Ž. padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

2007 m. balandžio 19 d. remiantis BPK 151 str. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. Tylerto nutarimu buvo laikinai apribotos V. Ž. nuosavybės teisės į automobilius „Opel Kadett“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Kadett“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 196 litų 50 centų indėlį, laikomą AB DnB NORD banke, Šilutės skyriuje (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116). Kadangi nenustatyta, jog kaltinamasis V. Ž. padarė nusikaltimo požymių turinčias veikas, apribojimai V. Ž. nuosavybės teisėms naikintini (BPK 11 str. 1 d.).

Tauragės rajono policijos komisariate saugomi daiktiniai įrodymai – liemenėlė, sijonas, švarkelis – grąžintini nukentėjusiajai R. K. arba jos motinai R. K. (t. 1, b. l. 25)(BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Automobilio sėdynių užvalkalai, saugomi Tauragės rajono PK (2007-03-22 kvito Nr. 018791), grąžintini D. B., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Saugomi Tauragės rajono PK tamponas, tepinėliai (2007-03-22 kvito Nr. 018791) sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 5 d. 1 p., teismas nusprendžia :

V. Ž. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

V. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

2007 m. balandžio 19 d. Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. Tylerto nutarimu taikytą laikiną V. Ž. nuosavybės teisių apribojimą į automobilius „Opel Kadett“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), „Opel Kadett“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 196 litų 50 centų indėlį, laikomą AB DnB NORD banke, Šilutės skyriuje (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti.

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro V. Armono 30 000 litų dydžio civilinį ieškinį, nukentėjusiosios R. K. atstovės pagal įstatymą R. K. 400 litų dydžio civilinį ieškinį, nukentėjusiosios R. K. atstovės pagal įstatymą R. K. 100 000 litų dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus. Civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Tauragės rajono policijos komisariate saugomus daiktinius įrodymus – liemenėlę, sijoną, švarkelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai R. K. arba jos motinai R. K.. Automobilio sėdynių užvalkalus, saugomus Tauragės rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. B.. Tauragės rajono PK saugomus tepinėlius, tamponą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.