- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- N-62-704-07
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nusta t ė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarimu D. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 200 litų bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 5 d., apie 11 val. 38 min., Vilniuje, Ukmergė - Paribio g. vairuodamas automobilį „Volvo 850“, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automašiną "VW Golf“, po to atsitrenkė į sustojusį automobilį „Audi 100“. Sugadino tris transporto priemones. Avarijos vietoje nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 61.3, 171 punktų reikalavimus
II.
D. J. po jo nubaudimo kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė policijos nutarimą panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad važiuodamas gatve miesto centro link, laikėsi reikiamo atstumo, važiavo apie 50 - 60 km/h greičiu. Priekinis automobilis pristabdė, nes prieš jį važiavęs automobilis staiga sustojo. Savo automobilį „Volvo 850“ sustabdė ir tuo metu į jį atsitrenkė automašina „Mitsubishi Montero“. Transporto priemonę stipriai pastūmė į priekį ir ji atsitrenkė į priekyje važiavusius automobilius, nes smūgis į jo automašiną buvo labai stiprus. Mano, kad nubaustas nepagrįstai. Papildomai paaiškino, kad priešais jį važiavo „VW Golf“ ir „Audi 100“ ir kad visų transporto priemonių greitis buvo panašus - apie 50 - 60 km/h. Važiuodamas paskui „VW Golf“ laikėsi 4 - 5 m atstumu. Praėjus 2 sekundėms po to, kai sustojo, į jo automašiną atsitrenkė „Mitsubishi Montero“.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas netenkintinas. Pažymėta, kad D. J. neigia padaręs inkriminuotą pažeidimą, tačiau jo pozicija nėra paremta faktinių duomenų visuma. Liudytojas A. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš jį važiavęs „Volvo 850“ greitai sustojo. Pradėjo stabdyti ir jis, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. „Volvo 850“ stabdymo signalo nematė. Važiavo 30 - 40 m atstumu nuo minėtos transporto priemonės. Nuo jo automobilio smūgio „Volvo 850“ pariedėjo į priekį 1 - 1,5 m. Paaiškinime policijai A. Z. teigė, kad važiuodamas pamatė, kaip priekyje jo važiavęs „Volvo 850“ atsitrenkė į „VW Golf“ ir „Audi 100“, tada pradėjo stabdyti savo vairuotą transporto priemonę. Nuo smūgio į kitas automašinas „Volvo 850“ atšoko atgal ir tuo metu „Mitsubishi Montero“ kliudė „Volvo 850“ galinę dalį. Iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad stabdyti savo vairuotą transporto priemonę jis pradėjo tada, kai „Volvo 850“ jau buvo atsitrenkęs į „VW Golf“ ir „Audi 100“. Tokiu būdu, „Mitsubishi Montero“ atsitrenkė į „Volvo 850“ tuo metu, kai minėta transporto priemonė jau buvo kliudžiusi „VW Golf“ ir „Audi 100“. Parodymai išsamūs, detalizuoti, todėl laikytini objektyviais ir teismas jais rėmėsi. Šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, jog dėl pastarojo vairuotojo kaltės įvyko susidūrimas. Tokią išvadą leido daryti byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai.
Abu nukentėję asmenys teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad „Volvo 850“ važiavo gana greitai, nematė, kad jų vairuotas transporto priemones „Volvo 850“ kliudė tik po to, kai į jį atsitrenkė „Mitsubishi Montero“. M. D. paaiškinime policijai nurodė, kad, prieš pajusdamas smūgį į savo vairuotą transporto priemonę, jokio kito smūgio garso negirdėjo. Tai taip pat paneigia pareiškėjo iškeltą versiją, kad „Volvo 850“ atsitrenkė į „VW Golf“ ir „Audi 100“ tik po to, kai jį kliudė „Mitsubishi Montero“. Nukentėjusių asmenų paaiškinimai sutampa, neprieštarauja liudytojo A. Z. parodymams ir tuo pačiu neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės. Tokiu būdu, D. J. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu neginčijo to, kad jo vairuotas automobilis buvo neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl padaryta išvada, kad pagrįstai jam taikyta ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija.
Apygardos administracinis teismas sutiko su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, išvada. Nurodytųjų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pareiškėjo veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 6 dalyje numatytųjų pažeidimų požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn pagal šiuos straipsnius jis patrauktas pagrįstai. Nuobaudos paskyrimo taisyklės nepažeistos. Jam pagrįstai skirta didesnė bauda nei sankcijoje nustatytas vidurkis, kadangi pakartotinai per vienerius metus padarė ATPK X skirsnyje numatytą veiką. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.
III.
D. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarimas ir nutartis neteisėti. Priimant sprendimą teismas nurodė, kad jo pozicija nėra paremta faktinių duomenų visuma. Teismas A. Z. parodymus pavadino išsamiais ir objektyviais, tačiau jie yra prieštaringi ir neobjektyvūs. Negali sutikti su teismo nuomone, kad A. Z. nesuinteresuotas bylos baigtimi. Jo suinteresuotumas šioje byloje akivaizdus.
Abu nukentėjusieji parodė, kad išskyrus jo automobilį, kitų automobilių nematė. Tai reiškia, kad jų dėmesys buvo nukreiptas į priekį, nes nepamatyti džipo, jeigu jie buvo atidūs, neįmanoma. Šios aplinkybės įrodinėti nereikia.
Teismas visiškai nevertino kaip įrodymus nei eismo įvykio schemos, nei transporto priemonių apžiūros protokolo.
Teismas nagrinėjant bylą pažeidė ATPK 248 straipsnio nuostatas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ir t. t. Tuo atveju, jeigu teismui neužtenka duomenų, kad priimti teisėtą sprendimą, turėjo būti sprendžiamas papildomų įrodymų surinkimo ir gavimo klausimas (pavyzdžiui, autotechninės ekspertizės skyrimas).
Todėl prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir eismo priežiūros tarnybos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, ir įvertinęs surinktųjų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą. Todėl prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.
S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su apygardos administracinio teismo nutartimi. Prieštaraujama apelianto nuomonei, kad ji negalėjusi nepamatyti džipo. Aiškiai atsimena, kad per galinį automobilio veidrodėlį matė tik vieną automobilį „Volvo“, vadinasi, džipas buvo pakankamai toli nuo D. J. vairuoto automobilio. Persirikiavimo manevrą darė norėdama išvengti susidūrimo, nes matė, kad automobilis „Volvo“ važiuoja nemažindamas greičio ir tuoj atsitrenks. Stabdymo garso negirdėjo, nes, jos nuomone, automobilis „Volvo“ net nestabdė. Smūgis buvo labai stiprus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, kad policijos nutarimas atitinka jam keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Institucijos skyrusios nuobaudą nutarime pripažinta, jog yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pareiškėjas, kreipdamasis į apygardos administracinį teismą, prašė policijos nutarimą panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Toks prašymas buvo argumentuojamas tuo, kad dėl automobilių susidūrimo jis nekaltas.
Iš apygardos administracinis teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas paskirtosios nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apsvarstė visas su inkriminuotais padarytaisiais teisės pažeidimais susijusias fakto aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjo skunde. Iš esmės, apeliantas nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytuoju byloje surinktų įrodymų vertinimu, kuris yra teismo prerogatyva. Teismo padarytasis įrodymų vertinimas turi atitikti teisės nuostatas. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas ištyrė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutartyje. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra įrodytos. Teismas įrodymus vertino teisingai, yra įrodymų analizės. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai.
Apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino ir kitas aplinkybes, susijusias su inkriminuotųjų pažeidimų kvalifikavimu. Todėl negalėjo būti tenkinamas prašymas panaikinti policijos nutarimą ir nutraukti bylą, nes pareiškėjas visai neginčijo jam paskirtos nuobaudos už ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą.
Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų buvę įvertintos. Todėl tenkinti apeliaciniame skunde vieną iš pateiktųjų prašymų nėra teisinio pagrindo.
Todėl apygardos administracinio teismo nutartis nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.