Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Byla Nr. 1K-151-66-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
1K-151-66-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Teresėlė Kazlauskienė
Kategorijos
NUORAŠASByla Nr. 1K-151-66/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Teresele Kazlauskiene,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevicienei,itariamojo gynejai adv. Gintarei Leškevicienei,

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo M.P., a.k. (duomenys neskelbtini), gynejos adv. G.Leškevicienes skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutarties, kuria M.P. paskirta kardomoji priemone – suemimas dvidešimciai paru, suemimo termina skaiciuojant nuo itariamojo M.P. sulaikymo dienos, t.y. nuo 2010 m. gegužes 14 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

M.P. itariamas tuo, kad jis 2010 m. gegužes 12 d. apie 4.00 val., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, veikdamas kartu su L.P., pro neužrakintas duris isibraudamas i G.C. priklausanti buta, esanti (duomenys neskelbtini), pagrobe nukentejusiajai priklausancius: pinigine 100 Lt vertes, kurioje buvo 500 Lt, mobilaus ryšio telefona NOKIA 201 Lt vertes, vaistus 150 Lt vertes, G.C. vardu išduota vairuotojo pažymejima, AB SEB bankas mokejimo kortele ir AB Swedbank mokejimo kortele, padarydamas nukentejusiajai 951 Lt turtine žala, tai yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, jis, 2010 m. gegužes 12 d., apie 4.00 val., vagystes iš G.C. buto metu, pagrobdamas pastarosios vardu išduota AB Swedbank mokejimo kortele, neteisetai igijo svetima, G.C. priklausancia elektronine mokejimo priemone – AB Swedbank mokejimo kortele, kuria nuo to momento neteisetai laike, tai yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Be to, jis, 2010 m. gegužes 12 d., apie 4.00 val., prie prekybos centro „Norfa“, esancio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su L.P., turedamas tiksla panaudojant G.C. priklausancia mokejimo priemone, apgaules budu igyti pastarajai priklausanti turta, neteisetai panaudodamas G.C. priklausancia elektronine mokejimo priemone – AB Swedbank mokejimo kortele, tai yra nuimdamas nuo banko saskaitos G.C. priklausancius 1000 Lt, neteisetai inicijavo finansine operacija svetima – nukentejusiajai G.C. priklausancia elektronine mokejimo priemone - AB Swedbank mokejimo kortele, tai yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutartimi itariamajam M.P. paskirta kardomoji priemone – suemimas dvidešimciai paru, suemimo termina skaiciuojant nuo itariamojo M.P. sulaikymo dienos, t.y. nuo 2010 m. gegužes 14 d.

Šalies argumentai

Itariamojo M.P. gyneja adv. Gintare Leškeviciene skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutarti. Skunde nurodo, kad teismas skyre itariamajam M.P. kardomaja priemone – suemima nesant Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. reikalaujamu pakankamu duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika (nesant pakankamo itarimo), neatsižvelge i motyvus ir aplinkybes, turincias reikšmes sprendžiant kardomosios priemones – suemimo paskyrimo klausima bei formaliai pasireme Lietuvos Respublikos BPK nurodytais suemimo skyrimo pagrindais. Nurodo, kad teismo nutartyje skirti suemima turi buti aiškiai nurodomi duomenys, leidžiantys manyti, kad butent suimamas asmuo padare jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nera ne tik pakankamai, bet absoliuciai jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad M.P. padare jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. kad jam iteiktas pranešimas apie itarima yra pagristas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad byloje yra netiesioginiu duomenu – policijos pareigunu tarnybiniai pranešimai – leidžianciu manyti, kad itariamasis M.P. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taciau byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK tyrejo Miroslav Paškevic 2010 m. gegužes 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog buvo gauta operatyvine informacija, kad M.P. ir L.P. Vilniuje naktimis vykdo vagystes iš butu pro neužrakintas duris, nera pakankamas pagrindas manyti, kad 2010 m. gegužes 12 d. M.P. ivykde vagyste iš G.C. priklausancio buto bei neteisetai inicijavo finansine operacija G.C. priklausancia mokejimo kortele. Nors skiriant kardomaja priemone nebutina tureti tiek duomenu, kiek ju reikia norint priimti pagrista apkaltinamaji nuosprendi, taciau tokio policijos pareiguno tarnybinio pranešimo, kurio neimanoma patikrinti, kuris nera ir negali buti laikomas netiesioginiais duomenimis, kad M.P. ivykde pranešime apie itarime nurodytas nusikalstamas veikas, nes neišslaptinta ir byloje nepateikta operatyvine informacija negali buti suemimo skyrimo pagrindu, o tai reiškia jokiais duomenimis nepagristo spejimo, kad M.P. gali buti padares šias nusikalstamas veikas, nepakanka pacios griežciausios kardomosios priemones – suemimo skyrimui. Taigi, byloje nebuvo jokiu faktiniu duomenu, pagrindžianciu M.P. pareikšta itarima, policijos pareiguno tarnybinis pranešimas apie tariamai turima operatyvine informacija nera ir negali buti reikšmingas ir pakankamas pagrindas atimti M.P. laisve, taip pat negali buti laikomas pakankamu itarimu, todel nera ir nebuvo kardomosios priemones – suemimo skyrimo salygos, numatytos LR BPK 121 str. 2 d., del ko teismo nutartis paskirti itariamajam kardomaja priemone – suemima dvidešimciai paru yra neteiseta, todel turi buti panaikinta.

Itariamojo gyneja skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog itariamasis M.P. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todel budamas laisveje ir siekdamas lešu pragyvenimui, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, pradineje ikiteisminio tyrimo stadijoje jis gali paslepti ar sunaikinti nusikalstamu budu igytus daiktus ir tuo trukdyti procesui. Gynejos teigimu, ne vienas šiu teismo teiginiu nera pagristas jokiais faktiniais duomenimis. M.P. anksciau neteistas, byloje nera jokiu faktiniu duomenu, kad jis padare jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, juo labiau nera jokiu duomenu, kad jis darys naujus nusikaltimus. Tai, kad itariamasis šiuo metu nedirba, nera ir negali buti pagrindu skirti suemima, juo labiau, kad šio ekonominio sunkmecio metu bedarbiais yra daugiau negu 10 procentu darbingo amžiaus Lietuvos žmoniu, taciau tai nera pagrindas manyti, kad visi jie, siekdami lešu pragyvenimui, darys nusikalstamas veikas nuosavybei. Teismo pamastymai, kad budamas laisveje itariamasis darys naujus nusikaltimus, yra grindžiami ne konkreciais faktiniais duomenimis, o faktinio pagrindo neturinciais speliojimais, todel tokia išvada neatitinka LR BPK 122 str. 4 d. nuostatu.

Teismo nutartyje dar vienas suemimo skyrimo pagrindas nurodytas tai, kad itariamasis trukdys procesui, nes gali paslepti ar panaikinti nusikalstamu budu igytus daiktus. Itariamojo gyneja nurodo, kad jokiu duomenu, kad itariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentejusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus itariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslepti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti teisme, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera. Teismas šios savo išvados nepagrinde duomenimis, kurie ja patvirtintu, ši suemimo skyrimo pagrinda nurode deklaratyviai, todel tokia teismo išvada neatitinka LR BPK 122 str. 3 d. nuostatu.

Itariamojo gynejos teigimu, teismas ne tik kad nenurode ne vieno motyvo, kodel, anot jo, itariamajam negali buti taikomos viena ar kelios švelnesnes nei suemimas kardomosios priemones, bet apskritai apie šia butina suemimo skyrimo salyga iš viso nepasisake. Del šiu priežasciu itariamojo gyneja prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutarti.

Teismo posedyje itariamojo M.P. gyneja adv. Gintare Leškeviciene praše skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo gynejos skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi suemimas, kaip ir visos kitos kardomosios priemones, gali buti skiriamas tik siekiant Lietuvos Respublikos BPK 119 str. nurodytu tikslu. Taciau sprendžiant suemimo skyrimo ar jo pratesimo klausima, kiekviena karta turi buti svarstoma švelnesniu kardomuju priemoniu skyrimo galimybe.

2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ nurodyta, kad teismai privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 str. 7 d. nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu. Ten pat nurodyta, kad pagal BPK 121 str. 2 d., spresdamas kardomosios priemones paskyrimo klausima teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis (kaltinamasis) padare nusikalstama veika.

Teismas, susipažines su baudžiamosios bylos medžiaga bei itariamojo M.P. gynejos skunde išdestytais argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas itariamajam M.P. paskyre kardomaja priemone – suemima, nustatydamas 20 paru suemimo termina, vadovaudamasis vien formaliais motyvais, nesant jokiu objektyviu duomenu, pagrindžianciu, jog yra suemimo pagrindai bei suemimo salygos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 119 str. kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurode, kad kardomoji priemone itariamajam M.P. paskirta, kadangi byloje yra netiesioginiu duomenu (policijos pareigunu tarnybiniai pranešimai), leidžianciu manyti, kad itariamasis M.P. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nutartyje nurodyta, kad itariamasis M.P. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todel budamas laisveje ir siekdamas igyti lešu pragyvenimui, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Be to, pradineje ikiteisminio tyrimo stadijoje itariamasis M.P. gali pasislepti ar sunaikinti nusikalstamu budu igytus daiktus, ir tuo trukdyti procesui, todel pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad yra pagrindas paskirti itariamajam M.P. kardomaja priemone – suemima. Kadangi byloje yra tik netiesioginiai duomenys apie tai, kad M.P. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas prokurores prašyma tenkino iš dalies ir paskyre trumpesni suemimo termina, nei praše prokurore ir paskyre 20 paru suemimo termina.

Teismas, susipažines su bylos medžiaga bei itariamojo gynejos skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai, nesant byloje ne tik faktiniu duomenu, pagrindžianciu, jog itariamasis galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet ir nesant suemimo pagrindu ir salygu. Teismas sprendžia, kad skiriant griežciausia kardomaja priemone – suemima, butina svarstyti ir švelnesniu kardomuju priemoniu taikymo galimybe. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenurode, kodel negaletu buti itariamajam M.P. skiriama viena ar kelios švelnesnes kardomosios priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, itarimai M.P. del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo grindžiami vadovaujantis vien tik netiesioginiais irodymais (policijos pareiguno tarnybiniu pranešimu). Teismas sprendžia, kad vien tik policijos pareiguno tarnybinis pranešimas apie tariamai turima operatyvine informacija, nera pakankamas pagrindas skirti itariamajam M.P. pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima, net nesvarscius galimybes skirti jam švelnesne kardomaja priemone.

Itariamasis M.P. nera teistas (jo teistumas išnykes), jis yra vedes, turi nuolatine gyvenamaja vieta, todel nera pagrindo manyti, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ir teismo. Kaip matyti iš byloje esancio 2010-05-14 automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros protokolo, kurio apžiuros metu dalyvavo kitas itariamasis L.P., šiame automobilyje jokiu daiktu, susijusiu su tiriamu ivykiu, nera (b.l. 40-41). Todel, teismo manymu, byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu, kad itariamasis M.P. trukdys ikiteisminiam tyrimui slepdamas ar naikindamas su bylos tyrimu susijusius daiktus ar dokumentus. Tai, kad itariamasis M.P šiuo metu oficialiai niekur nedirba, nesudaro pakankama pagrinda manyti, kad vien del šios priežasties jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

Be to, kaip matyti iš itariamajam M.P. pareikšto itarimo, jis itariamas padares tris apysunkius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir šios aplinkybes gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi, itariamasis M.P. yra itariamas ne sunkiu ir labai sunkiu, bet apysunkiu nusikalstamu veiku padarymu, už kuriu padaryma yra numatyta ne tik laisves atemimo bausme, bet ir švelnesnes bausmes, nesusijusios su laisves atemimu.

Esant nurodytoms aplinkybems, teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nera pakankamai duomenu, leidžianciu daryti išvada, jog itariamaji M.P. butina laikyti suimta. Teismo manymu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje gali buti pasiekti paskyrus itariamajam M.P. švelnesne kardomaja priemone su tam tikrais apribojimais.

Atsižvelgiant i išdestyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010 m. gegužes 14 d. nutartimi itariamajam M.P. nepagristai, t.y. nesant suemimo pagrindu ir salygu, paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone – suemima, nustatydamas 20 paru suemimo termina, todel itariamojo M.P. gynejos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119-122 str., 130 str., 442 str. 1 d. 2 p.

nutare:

tenkinti itariamojo M.P. gynejos adv. Gintares Leškevicienes skunda.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. gegužes 14 d. nutarti, kuria M.P. paskirta kardomoji priemone – suemimas 20 paru, ir ji iš suemimo paleisti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teiseja (parašas) Teresele KazlauskieneNuorašas tikras:Teiseja Teresele Kazlauskiene