Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Vaidai Linikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. R., su institucija, duodančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovas A. R. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Iš gimimo išrašo matyti, kad M. R. gimė (duomenys neskelbtini), jo mama yra L. V., tėvas A. R.. Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė L. V. turi dar vieną sūnų D., gimusį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas su tuo sutinka. Mažamečių vaikų socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas pripažįsta, kad M. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi M., tėvas su vaiku bendrauja, nėra nustatoma konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

Ieškovė L. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus M. R. išlaikymui po 170 Eur kas mėnesį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas, nesant ginčo, teismas pripažįsta, kad išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. L. V. ieškinį teismui pateikė 2019 m. gegužės 29 dieną ir prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 1 dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškovės prašomos datos, už gegužės mėnesį sprendžiamas išlaikymo įsiskolinimas.

Nors atsakovas A. R. nurodė, kad jis neturi pastovaus darbo, tačiau jis yra sveikas ir darbingas, turi profesiją, todėl pats yra atsakingas už savo turtinę padėtį ir turi užtikrinti savo nepilnamečiui sūnui pakankamą išlaikymą.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neprisidėjo arba nepakankamai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo 2018 metų lapkričio 1 dienos, todėl nuo šios dienos iki 2019 metų gegužės 31 dienos sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė už šį laikotarpį iš viso prašo priteisti 850 Eur. Tokiu būdu prašomas įsiskolinimas už septynis mėnesius, todėl gaunama, kad įsiskolinimas už vieną mėnesį yra 121,43 Eur. Teismas pripažįsta, kad tokia suma per mėnesį yra nedidelė, bei atsižvelgia į ieškovės aiškinimą, kad tuo laikotarpiu atsakovas duodavo jai tik mažas sumas vaiko išlaikymui, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie išlaikymo teikimą vaikui, todėl sprendžia, kad yra visiškai tenkintinas prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 850 Eur sumai.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai L. V., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei L. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, be to, ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo A. R. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 46 Eur dydžio žyminio mokesčio (170 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai, x 75 procentų (dėl bylos nagrinėjimo elektronine forma)) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; 19 Eur (850 x 3 procentų x 75 procentų) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 75 Eur – už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir 4,84 Eur pašto išlaidų, iš viso 144,84 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei L. V. advokatę Virginiją Pluščiauskienę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 182,00 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019-06-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 dienos iki 2019 m. gegužės 31 dienos.

Nustatyti, kad L. V. uzufrukto teise valdo ir tvarko M. R. skirta lėšas išimtinai vaiko interesais.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, ir 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus), nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.