Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., sekretoriaujant R. S., dalyvaujant prokurorei R. B., nuteistajam E. B., nuteistojo gynėjui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. B. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta trejų metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė (t. IV, b. l. 75-85).

Nuteistasis E. B. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti bylą, pasikeitus BK 75 straipsnio ir 190 straipsnio 1 dalies nuostatoms, ir jas taikyti, nurodė, kad iki nuosprendžio priėmimo nebuvo teistas, priėmus nuosprendį legaliai gyveno ir dirbo J. K., su drauge augina mažametį vaiką, jokių teisės pažeidimų per daugiau kaip 5 metus nėra padaręs. Nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė, padarė išvadas dėl nusikalstamų veikų. Prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė išteisinti jį pagal BK 178 str. 1 d., o pagal BK 135 str. 1 d. atidėti jam bausmės vykdymą, paaiškino, kad viskas įvyko prieš beveik 10 metų, per tą laiką nepadarė jokio pažeidimo, Anglijoje dirbo, augino vaiką, stengėsi būti geras žmogus. Į užsienį išvyko po kelių dienų paskelbus nuosprendį, nes prieš posėdį sužinojo, kad jo sugyventinė nėščia, čia neturėjo kur ir iš ko gyventi. Anglijoje dirbo legaliai, nesislapstė, ten 2015-01-20 prisidavė policijai, pasakė, kad Lietuvoje yra ieškomas. Per mėnesį laiko buvo išduotas Lietuvai. Vykdys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nori auginti vaiką ir dėl jo stengtis gyventi dorai. Turi staliaus staklininko specialybę, turi patirties, tikisi laisvėje susirasti darbą, atlyginti likusią neatlygintą žalą nukentėjusiajam ir valstybei. Atliekant bausmę neturi nei nuobaudų, nei paskatinimų, pataisos namuose dirba.

Prokurorė prašė tenkinti nuteistojo prašymą, perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 4 d., skirti už šią veiką 45 parų areštą. Bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinės bausmės nekeisti, palikti terminuotą laisvės atėmimą 3 metams. Prašo švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Dėl BK 190 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistasis E. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2005-04-15 Alytuje, Jaunimo parke vykusių išgertuvių metu, iš A. A. kišenės ištraukė ir pagrobė J. A. priklausantį 497 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3100, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. A. 497 Lt turtinę žalą.

BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio pakeitimo 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., pasikeitus BK 190 straipsniui, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kyla dėl didesnio nei 3 MGL ir mažesnio nei 5 MGL svetimo turto pagrobimo. Teismas daro išvadą, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinantis objektyvus požymis – sugadinto turto vertė, viršijanti 3 MGL, bet neviršijanti 5 MGL sumos - rodo, kad padaryta veika atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius. Įvertinus įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2005-04-15), už kurią Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas terminuotu laisvės atėmimu trims mėnesiams, perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 4 dalį, nustatant naują bausmę – areštą 40 parų, bausmę atliekant areštinėje. Bendrinant šią bausmę su bausme, skirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikytinas bausmių apėmimo principas ir skirtina galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio pataisa numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Nagrinėjamu atveju E. B. nuteistas taip pat ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas nuosprendyje pripažino, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad Ž. Ž. sveikatos sutrikdymą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). E. B. atsakomybę dėl kaltinimo pagal BK 135 str. 1 d. lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis teismo buvo teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas, bet nuobaudos negaliojančios, mokėsi, mokymo įstaigos buvo charakterizuojamas patenkinamai. Po nuosprendžio paskelbimo kaltinamasis išvyko gyventi į J. K., kur gyveno ir dirbo, išlaikė šeimą, susilaukė sūnaus, atlygino nukentėjusiajam Ž. Ž. dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos – 200 eurų, susitarė dėl likusios neatlygintos dalies – 1300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad realiai neatlikdamas laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis turės galimybę dirbti ir greičiau sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą. E. B. turi šeimą, mažametį sūnų, ryžtingai nusiteikęs nedaryti nusikaltimų, rūpintis savo šeima, taip pat padėti tėvams, tokį nuteistojo pasiryžimą patvirtina tai, kad per dešimtį metų, paėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, įgijo vidurinį išsilavinimą, dvi specialybes, pataisos namuose dirba, už drausmės pažeidimus nebaustas.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, todėl teismas, įvertinęs įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindai E. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų mastą, sunkumą ir pavojingumą, laisvės atėmimo bausmė atidedama maksimaliam baudžiamojo įstatymo nustatytam terminui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Maksimalus laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas parinktinas atsižvelgiant į teisingumo principą, pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

Teismas be kita ko pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir ste­bimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, o šiuo atveju - neatliktą bausmės dalį. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio prie­mo­nes ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo tei­sinį reglamentavimą, E. B. skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punkte numatytos pareigos. Prokurorė taip pat prašė patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista neturtinė žala, o BK 69 straipsnis numato, kad teismas gali skirti tik turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, bei į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas teismo nuosprendžiu ir dėl jos išieškojimo jau yra išduotas vykdomasis raštas (tomas IV, b. l. 85 ir 96), šis prokurorės prašymas atmestinas. Atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis nedelsiant paleistinas iš pataisos namų teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo E. B. prašymą tenkinti.

Nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2005-04-15), už kurią Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas terminuotu laisvės atėmimu trims mėnesiams, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir nubausti E. B. areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (laisvės atėmimu trejiems metams), bausmes apimant ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, paskirtosios trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. B. atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nedelsiant paleisti nuteistąjį E. B. iš pataisos namų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.