Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nuteistajam G. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006m.birželio 19d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22str.1d., 149str.1d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad jis 2006m.sausio 14d. apie 21 val. K. R. sav. apie 350 m. atstume nuo kelio sankryžos K. R.-Ą. B.-Bebruliškė, kelyje link Smalinpečio kaimo, kelkraštyje sustabdęs nuosavą automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) iš jo išlipęs ir priėjęs prie keliu einančios nukentėjusiosios L. L., gim. 199-08-15, pareikalavo jos lipti į automobilį, o jai atsisakius tai daryti, lytinio santykiavimo prieš nukentėjusiosios valią tikslu, siekdamas palaužti L. L. pasipriešinimą, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą-sugriebęs už rankų ir pečių jėga atsitempė prie automobilio durelių, jėga bandė įsodinti į automobilio vidų, o nukentėjusiajai aktyviai priešinantis, grasino ją sudaužyti, ranka sudavė į galvos sritį, ranka sugriebė už lytinių organų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji L. L. aktyviai priešinosi, šaukėsi pagalbos, išsivadavo iš G. G. rankų ir pabėgo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis G. G. kaltę iš dalies pripažino ir paaiškino, jog jis, siūlydamas nukentėjusiajai L. L. pavėžėti, turėjo tikslą su ja atlikti lytinius santykius, tačiau atvedus ją prie automobilio ir jai pradėjus rėkti bei muistytis, ją paleido. Lytinius santykius būtų atlikęs tik su jos sutikimu. Šį nuteistojo G. G. aiškinimą pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kaip siekimą sušvelninti savo padėtį ir išvengti griežtos atsakomybės.

Nuteistojo G. G. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios L. L., liudytojų E. D., R. D. ir A. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 3-6), daiktų apžiūros protokolais (b.l. 14-16 ir 36, 37-38), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 96-100).

Nukentėjusioji L. L.-parodė, kad G. G., naudodamas fizinę jėgą, atsitempė ją prie automobilio, betemdamas nurodė savo tikslą-lytiškai santykiauti su ja. Nukentėjusiajai toliau priešinantis bei elgesiu parodant nenorą santykiauti, jokiais veiksmais nebandė jos nuraminti, priešingai, pagrasino tuoj pat pavartoti kitokio pobūdžio smurtą-ją sudaužyti, sudavė jai į pakaušio sritį, apie 5 minutes bandė ją įsisodinti į automobilį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. L. visą laiką davė vienodus ir nuoseklius parodymus. Jos parodymų teisingumą, jog ją bandyta išžaginti, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ji iš karto po įvykio pasiuntė savo draugui E. D. žinutę su nurodymu apie bandymą išprievartauti bei prašymu padėti (b.l. 37-38). Liudytojas E. D. parodė, kad įvykio dieną gavo iš nukentėjusiosios žinutę, jog ją bandė išprievartauti. Jis su seserimi ir draugu nuvažiavo padėti nukentėjusiajai. Suradę nukentėjusiąją, ieškojo automobilio, kurio vairuotojas užpuolė nukentėjusiąją, o jį radę, užsirašė numerius ir nuvažiavo į policiją. Šiuos liudytojo E. D. parodymus patvirtino liudytojai R. D. ir A. S..

Visi šie įrodymai paneigia nuteistojo G. G. apeliacinio skundo teiginį, jog jis prieš L. L. nesmurtavo, o tik bandė įsisodinti į automobilį, o kai ji pradėjo šaukti ir muistytis, ją paleido ir, kad smurtauti tikslo neturėjo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 142) matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog, kai buvo prie automobilio, ji rėkė, pajuto smūgį į galvą, G. G. sugriebė jai už lytinių organų. Ji pabėgo, o ne jis paleido. Šie nukentėjusiosios parodymai paneigia G. G. apeliacinio skundo teiginį, jog nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad smūgis į pakaušį galėjo būti suduotas netyčiomis, susistumdžius prie automobilio, nes tokių parodymų teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota.

Niekuo nepagrįstas ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad grumtynės su nukentėjusiąja truko tik apie 20 sekundžių, o ne 5 minutes, kaip nurodė nukentėjusioji. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog nuteistasis automobilį sustabdė priešingoje kelio pusėje, maždaug 6 metrų atstumu nuo jos. Nekyla abejonių, jog per 20 sekundžių atvesti besipriešinančią nukentėjusiąją iki automobilio ir ją bandyti prievarta įsodinti į automobilį nuteistasis negalėjo.

Teismų praktikoje nustatyta: jei kaltininkas pradėjo naudoti fizinį smurtą ar išreiškė grasinimus jį panaudoti, arba padarė veiksmus kitaip atimdamas galimybę priešintis, padaryta veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą pagal LR BK 22str. ir 149str., nors kaltininkas ir nepradėjo lytinio santykiavimo dėl to, kad jam nepavyko įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimo.

Įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis G. G., suvokdamas, jog prieš moters valią siekia lytinio akto, tai darė panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj smurtauti, tačiau savo tikslo nepasiekė bei su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios-aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo bei jos pabėgimo iš įvykio vietos, todėl jo veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisingai pagal LR BK 22str.1d., 149str.1d.

Teismas nuosprendyje konstatavo ir motyvavo, kodėl nuteistajam netikslinga skirti švelnesnės ar griežtesnės bausmės.

Nuteistojo apeliacinio skundą motyvas, kad jis atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą žalą, atmetamas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji L. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme civilinio ieškinio nepareiškė.

Teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.