Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. G. (V. G.) atstovo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 21 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas su prašymu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, pripažinti jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, paskiriant administracinę baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad atlikus operatyvų patikrinimą laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., tikrinant preliminarų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. l-ojo ketvirčio balansą, to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, kasos knygų išrašus, banko sąskaitų išrašus, debitorių bei kreditorių skolas, tarpusavio užskaitų aktus (su UAB „N. G.“, kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “, kodas (duomenys neskelbtini)) ir kt., nustatyta, kad, bendrovės kasos knygos išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. gauta 6356,23 Eur pajamų (įplaukos iš pirkėjų); kasos išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 6356,23 Eur (išmokėtas darbo užmokestis). Tuo pačiu laikotarpiu į bankų sąskaitas gauta 2722,06 Eur įplaukų, išlaidos nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sudarė 2708,41 Eur (paskolos grąžinimas, palūkanos už paskolą, delspinigiai už palūkanas). Pagal bendrovės pateiktus prašymus dėl skolų sumokėjimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. UAB „N. G.“ už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 59 087,44 Eur (buhalterė žodžiu patvirtino, kad prievolės yra įvykdytos), iš jų: 21 652,68 Eur tiekėjams, 308,53 Eur mokesčiai biudžetui; 9769,72 Eur „Sodrai“; 3850,00 Eur AB DNB bankui; 23 105,51 Eur darbo užmokesčiui ir t. t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4330,00 Eur; iš jų: 1900,00 Eur tiekėjams, 2430,00 Eur darbo užmokesčio. Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymui ne tiesiogiai, o per kitas įmones (UAB „N. G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tuo pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kaip kreditorės, teises. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Be to, bendrovei esant nemokiai, nes jos įsipareigojimai viršijo balanse įrašytą turtą, bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pradėta administracinio teisės pažeidimo byla BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui V. G. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 1448,00 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo (toliau – ANK) 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ANK nėra nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė už V. G. inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, todėl pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis ANK patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Iš skundo matyti, kad ginčijama kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir teigiama, jog jo veiksmuose nėra kaltės ir jis nėra tinkamas subjektas atsakyti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, kadangi V. G. po įmonės bankroto bylos iškėlimo nebedirba direktoriumi. Keliamas bausmės individualizavimo klausimas.

ATPK 50⁶ straipsnyje numatyta atsakomybė už įmonių ar įstaigų kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimo nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padarinių. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas, nagrinėdamas V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais, t. y. nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 50⁶ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors skundas motyvuojamas tuo, kad V. G. veikoje nėra visų administracinio teisės pažeidimo požymių, kadangi pagal ATPK 50⁶ straipsnį atsakomybėn turi būti patrauktas juridinio asmens vadovas, o V. G. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų, tačiau apygardos teismas su šiuo skundo argumentu sutikti negali. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 2008 m spalio 13 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., kol vadovavimą perėmė bankroto administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių inspektorius atliko laikotarpio nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. operatyvų patikrinimą, t. y. laikotarpio, kai V. G. ėjo direktoriaus pareigas. Faktas, jog 2016 m. birželio 3 d. operatyvaus patikrinimo medžiagą 2016 m. birželio 6 d. pasirašė ne V. G., o bankroto administratorė, jo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nešalina.

Skundu nurodoma, kad V. G. neturėjo tiesioginės tyčios išvengti mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas kaip atsakingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, o suteikė pirmenybę kitiems įmonės kreditoriams, t. y. atsiskaitė su įmonės tiekėjais bei darbuotojais. Taigi pritartina apylinkės teismo išvadai, kad V. G., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Tokie pažeidėjo veiksmai vertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, apeliantas puikiai suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad V. G. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Skundu taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik teikė prašymus atlikti mokėjimus ar atsiskaitymus, t. y. pats atsiskaitymų su kreditoriais neatliko, todėl ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė pirmenybę kitiems įmonės kreditoriams. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už neteisėtus, nesąžiningus kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, nes jis yra specialusis subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Taigi vertintina, kad minimi atsiskaitymai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu ir įmonės vadovui žinant. Skundu taip pat keliamas klausimas, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija delsė pradėti tyrimą ir nustatyti administracinio teisės pažeidimo faktą, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nešalina V. G. kaltės dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo ir neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui nagrinėjamu atveju, ji vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant švelninti savo padėtį.

Be to, skundu keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio ir neskyrė švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, baudos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, individualizuota tinkamai. Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, byloje nėra. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad V. G. nurodomos aplinkybės, jog jis kaip įmonės vadovas dėjo pastangas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tinkamai funkcionuotų ir išliktų darbo vietos, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas už pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, nesiremdamas ATPK 30¹ straipsniu, materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apygardos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.