Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo L. S. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo L. S. kaltės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 25 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2300-2019 atsakovui skirta nuobauda už Kelių eismo taisyklių 9 ir 144 punktų pažeidimus. Atsakovas L. S. ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ 2019 m. sausio 8 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Remiantis sutarties 1.3.2 punktu vienintelė draudimo įmoka atsakovo turėjo būti sumokėta iki 2019 m. sausio 8 d., tačiau faktiškai atsakovas įmoką sumokėjo 2019 m. sausio 10 d. Ieškovė, remdamasi 2019 m. vasario 6 d. remonto sąmata Nr. P754 ir 2019 m. vasario 14 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. LG2629, atlygino automobiliui Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokant 1 081,87 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2019 m. balandžio 8 d. pranešimu Nr. R0002166453 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tačiau, bylos duomenimis, atsakovas žalos ieškovui neatlygino (CPK 179 straipsnis.

Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Draudiko teisę susigrąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, numato ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 759, 64 punktas. Pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo L. S. sudarytą 2019 m. sausio 8 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį vienintelę draudimo įmoką atsakovas turėjo sumokėti iki 2019 m. sausio 8 d. (Sutarties 1.3.2 punktas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 1 d. informacinis raštas Nr. 10R-33884732-19 patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės 2019 m. sausio 10 d. 0 val. 52 min. įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė. Ieškovės duomenimis atsakovas įmoką pagal draudimo sutartį sumokėjo po eismo įvykio, t. y. 2019 m. sausio 10 d. 9 val. 59 min. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Ieškovė, remdamasi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalimi, išmokėjo draudimo išmoką dėl atsakovo veiksmų nukentėjusiam asmeniui ir pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos už padarytą žalą iš atsakovo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimo ir nuostolių dydžio neginčijo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 081,87 Eur nuostolių yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 24,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo L. S. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 1 081,87 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt septynis euro centus) nuostolių.

Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 081,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.