Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys T. I., „Swedbank“, AB, I. K., A. K., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama santuoką tarp J. K. ir M. K. įregistruotą 2008-10-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 149, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių šias aplinkybes; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „K.“; nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nepilnamečio sūnaus T. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo po 350 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; nustatyti nepilnamečių vaikų ir tėvo M. K. bendravimo tvarką: 1) M. K. turi teisę atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinę/mokyklinę ir/ar užklasinę veiklą bendrauti su nepilnamečiais G. K. ir T. K. dvi dienas per savaitę darbo arba poilsio dienomis. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo laiką savaitės eigoje M. K. J. K. praneša prieš 3 dienas; 2) M. K. lyginiais metais su nepilnamečiais G. K. ir T. K. švenčia Kūčias, Kalėdas ir Velykas, o pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams švenčia Naujųjų metų sutikimą; 3) Nepilnamečiai G. K. ir T. K. su tėvu M. K. bendrauja atostogų metu ir praleidžia su juo 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 14 dienų nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaikais vietai. M. K. prieš 30 dienų raštu informuoja J. K. apie atostogų grafiką; nustatyti J. K. ir M. K. naudojimosi bendrąja daline nuosavybe butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo 1) J. K. naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys), su teise padidinti naudojamą kambarį 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys) nedaugiau kaip 3 kv.m. kambario 1-2 (11,29 kv.m. – kambarys) sąskaita; M. K. naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-2 (11,09 kv.m. – kambarys); priteisti J. K. nuosavybės teise 16,38 kv. m. bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad pareiga gražinti 4 344,30 Eur skolą T. I. tenka ieškovei J. K.; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2008-10-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 149. Santuokos metu 2009-05-27 gimė dukra G. K., o 2010-10-28 šalys susilaukė sūnaus T. K., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Dėl susidariusių charakterio skirtumų, išsiskiriančio požiūrio į gyvenimą, moralines vertybes šalys nebesitiki santuokos išsaugoti ir toliau gyventi kartu. Ieškovė su atsakovu yra darbingi ir gauna pajamas, todėl vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę. Prasidėjus šalių tarpusavio nesutarimams, kurie kenkė jų nepilnamečiams vaikams, ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nekilo. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Iš skyrium gyvenančio tėvo priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis bei nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 49,79 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys įgijo 16,38 kv. m. bendro ploto garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo paėmė paskolą aukščiau nurodyto buto įgijimui iš „Swedbank“, AB. Negrąžinta kredito suma be palūkanų 2015-05-28 dienai sudarė 74 598,33 Eur. 2014-09-25 ieškovei T. I. paskolino 4 344,30 Eur (15 000 Lt). Gavus šiuos pinigus buvo galutinai atsiskaityta už garažą bei grąžinta 1 448,10 Eur (5 000 Lt) buvusiam atsakovo vadovui. Santuokoje įgytą garažą ieškovė prašo priteisti asmeninės nuosavybės teise jai, o skolą kreditorei T. I. pripažinti asmenine ieškovės prievole (I tomas, b.l. 145-152).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė motina J. K. gyvena trijų kambarių nuomojamame bute. Jame gyvena trys asmenys – ieškovė ir du jos nepilnamečiai vaikai. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos geros sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui. Ieškovei nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), kad jos mėnesio darbo pajamos yra apie 1 300 Eur. Pokalbio su inspektore metu ieškovė nurodė, kad su vaikais sutaria gerai, rūpinasi jų sveikata, lavinimu ir užimtumu, visą savo laisvalaikį praleidžia su vaikais, jų santykiai yra šilti ir draugiški. Nepilnametė G. K. lanko Vilniaus vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Motinos teigimu, mergaitė specialių poreikių neturi yra sveika. Papildomai lanko šokių, dainavimo ir anglų kalbos būrelius. Skyriaus specialistė bendravo su nepilnamete G., kuri sakė, kad gerai sutaria su mama, tėvu ir seneliais, jos niekas neskriaudžia, jai patinka gyventi naujuose namuose. Ji ir toliau norėtų gyventi su mama. Su tėčiu bendrauti ir susitikinėti nori, bet gyventi nori su mama. Nepilnametis T. K. lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Motinos teigimu, vaikas specialių poreikių neturi, yra sveikas. Inspektorei sakė, kad juo rūpinasi mama, tėtis ir seneliai, kad jam patinka gyventi su sese ir mama. Norėtų ir toliau gyventi su mama, bet su tėčiu matytis irgi nori. Atsakovas M. K. gyvena su dviejų kambarių bute. Jame gyvena vienas atsakovas. Vaikams namuose skirtas atskiras kambarys poilsiui. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos laisvalaikiui, žaidimams, ugdymuisi. Atsakovas nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi, jo mėnesio pajamos yra apie 300 Eur. Pokalbio metu atsakovas M. K. nurodė, kad sutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jis sutinka, kad mažamečiams vaikams yra reikalinga motinos šiluma, globa. Ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu. Skyrius mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus. Iš skyrium gyvenančio tėvo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas, kurį leidžia priteisti nepilnamečių vaikų tėvo turtinė padėtis ir kuris geriausia atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (I tomas, b.l. 91-96).

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais I. K. ir A. K. prašė sutuoktinių ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriams 4 137,55 Eur sumai pripažinti solidaria sutuoktinių prievole po santuokos nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra atsakovo M. K. tėvai, sutuoktinių kreditoriai. Jiems būnant santuokoje laikotarpiu nuo 2011-2015 m. paskolino šalims 4 137,55 Eur sumą, kuri buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Kreditoriai teigia, kad sutuoktiniams neretai pritrūkdavo pinigų buitinėms prekėms, mokesčiams, vaikų poreikių tenkinimui, todėl jų prašymu skolindavo pinigų. Tokiu būdu prievolė prieš kreditorius yra sutuoktinių solidarioji prievolė (I tomas, b.l. 190-191).

Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad neginčija ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Iki santuokos įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką ir toliau lieka šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, o prievolė bankui mokant kreditą už butą lieka nepakitusi. Atsakovas mano, kad nepilnamečiams vaikams reikalinga išlaikymo suma neturėtų viršyti 300 Eur per mėnesį. Atsakovas šiuo metu neturi galimybės teikti vaikams didesnį išlaikymą. Prašo teismo priteisti iš jo kiekvienam vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė nepateikia pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti jos apskaičiuotą išlaidų dydį nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodo, kad abu vaikai lankosi pas psichologą, kiekvienas jų užsiėmimas atsieina po 120 Eur per mėnesį abiem. Byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad vaikams yra būtina lankyti psichologo konsultacijas. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja būsto išlaikymo išlaidas, komunalinių mokesčių išlaidas, dalindama pastarąsias proporcingai trims asmenims. Tai yra ieškovės išlaidos, o ne nepilnamečių vaikų išlaidas, nes pareiga užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą tenka ieškovei kaip jų motinai. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečių vaikų lankomus užsiėmimus, tačiau ieškovė nurodo, kad jiems išleidžia 126 Eur abiem vaikams. Ieškovės pajamos siekia 1 300 Eur per mėnesį, tačiau ji vaikams išleidžia daugiau nei pati gauna. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė išlaidų, būtinų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, dydžio. Atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka. Teigia, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovo darbo grafikas nuolatos keičiasi. Nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovui tektų atsisakyti reisų dėl bendravimo su vaikais, kas lemtų piniginių lėšų netekimą, o tai įtakotų nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą. Ieškinyje sutuoktinė nurodo, kad T. I. paskolino jai 4 344,30 Eur, o pinigai buvo panaudoti atsiskaitymui už garažą ir atiduota skola atsakovo buvusiam vadovui. Šį kreditorinį įsipareigojimą ieškovė laiko bendra sutuoktinių prievole, tačiau po santuokos nutraukimo prašo jai priteisti garažą ir leisti prievolę vykdyti vienasmeniškai. Atsakovas su tokiu reikalavimu ir prievolės egzistavimu nesutinka. Nurodytos skolos dydis suponuoja tai, kad tokia skola paprastai nepamirštama, tačiau ieškovės reikalavimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo atsirado tik patikslintame ieškinyje. Be to, ieškovė neįrodė, kad nurodyta skola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Sutuoktinių prievolės pobūdis nėra preziumuojamas, todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje ir nustatyti, kad sutuoktinis, nedalyvavęs prievoliniuose santykiuose, būtų už juos atsakingas. Atsakovas nedavė sutikimo prievolinio santykio sudarymui ir nebuvo išreiškęs valios dėl prievolės atsiradimo. Atsakovas taip pat nesutinka, kad santuokoje įgytas garažas būtų asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovei. Šis turtas po santuokos nutraukimo dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovė neįrodė, kad ji skolinosi lėšas iš T. I. būtent garažo įsigijimui. Atsakovas ieškovei nurodytu laikotarpiu pervedė 6 656,94 Eur (22 992 Lt). Mokėjimai garažo įsigijimui UAB „Veikmė“ buvo atliekami po to, kai atsakovas pervesdavo pinigus ieškovei, kadangi būtent pastaroji rūpindavosi finansiniais įsipareigojimais šeimoje. Atsakovas buvo tikras, kad nurodytos sumos už garažą pakaks ir skolinis įsipareigojimas nesusidarys. Atsakovas laiko, kad vieninteliai sutuoktinių kreditoriai yra atsakovo tėvai I. K. ir A. K.. Atsakovas teigia, kad santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas remiantis lygių dalių principu (I tomas, b.l. 204-212).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į ieškovės J. K. ieškinį, kuriame nurodė, kad J. K. ir M. K. 2006-05-26 sudarė kredito sutartį Nr. 06-036818-FA/08-034853-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria bankas suteikė 82 7300,30 Eur kreditą sutuoktiniams. Kredito prievolei užtikrinti sutuoktiniai bankui įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prievolė bankui yra solidari, todėl bankas neprieštarauja ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams dėl prievolės šiam kreditoriui padalijimo (II tomas, b.l. 1-3).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. I. pateikė atsiliepimą į ieškovės J. K. ieškinį, kuriame nurodė, kad ji ieškovei 2014-09-25 bankiniu pavedimu paskolino 4 344,30 Eur. Kreditorė teigia, kad minėta suma ieškovei buvo paskolinta su tikslu atsiskaityti už garažą ir grąžinti skolą atsakovo buvusiam vadovui. Skolos kreditorei ieškovė iki šiol negrąžino. Kreditorės nuomone skolininkai yra solidariai atsakingi jai. Prašo teismo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė 4 344,30 Eur sumai lieka solidaria J. K. ir M. K. prievole (II tomas, b.l. 9-10).

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakovu draugavo apie 15-16 metų. 2006 metais paėmė paskolą buto pirkimui. Pradėjo nesutarti po vaikų gimimo, nutarė kreiptis į šeimos psichologą, tačiau santuokos išsaugoti nepavyko. 2015 metų balandžio mėnesį ieškovė su vaikais išsikraustė iš bendro būsto. Prašo iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymui po 350 Eur. Vaikai lanko psichologą. Bendravimo tvarką reikalinga nustatyti, kad vaikai turėtų stabilumą. Garažui pinigus skolinosi, nes neturėjo už ką atsiskaityti su pardavėju. Garažu naudojosi M. K.. Ieškovė prašo garažą priteisti jai, nes pardavus garažą galima grąžinti skolą trečiajam asmeniui. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką butu, su sutuoktiniu gyventi nenori.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Sutiktų išlaikymui vaikams mokėti po 150 Eur kiekvienam, nes jo pajamos sudaro 320 Eur. Sutinka, kad skola „Swedbank“, AB yra solidari. Taip pat sutinka, kad teismas nustatytų ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl garažo. Pirmiausia jį nuomojosi, o vėliau nutarė nusipirkti. Ieškovė minėjo atsakovui, kad skolinosi pinigų garažo įsigijimui, tačiau nesakė, kad suma sudaro 15 000 Lt. Teigė, kad buvusiam vadovui nieko nebuvo skolingas. Prašo garažą padalinti lygiomis dalimis, kadangi butas šalims priklauso po ½ dalį. Sutinka su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus I. K. ir A. K. nurodė, kad 2014 metais paskambino J. K. ir paprašė paskolinti pinigų. Todėl jos sutuoktinis (atsakovo tėvas) pervedė į jos sąskaitą apie 1 000 Eur. Sūnus prašė skolinamus pinigus pervedinėti į ieškovės sąskaitą, kadangi teigė, kad ji tvarko šeimos piniginius reikalus. Pinigų prašydavo ir butui, ir garažui. Apie skolinius įsipareigojimus T. I. nieko nežino. Atsakovo tėvai teigia, kad pinigus skirdavo šeimai už būsto paskolą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. K. ir atsakovo M. K. santuoka sudaryta 2008-10-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 149 (I tomas, b.l. 12). Santuokos metu šalims 2009-05-27 gimė dukra G. K., o 2010-10-28 – sūnus T. K. (I tomas, b.l. 15-16).

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Ieškovė santuoką prašė nutraukti dėl abiejų šalių kaltės, nenurodant konkrečių kaltę patvirtinančių faktų, atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko. Dėl nurodyto, vadovaujantis CK 3.63 str., teismas tenkina ieškinį šioje dalyje ir nutraukia ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.53 str. 1, 2 d., 3.61 str., 3.63 str.), nenurodydamas konkrečių aplinkybių patvirtinančių vienos ar kitos šalies kaltę.

Pažymėtina, kad CK 3.61 str. 3 d. nustato, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina ikisantuokinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Šalys po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų G. K., gim. 2009-05-27, ir T. K., gim. 2010-10-28, gyvenamosios vietos nekilo. Nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės reikalavimui. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinis yra tenkintinas šioje dalyje ir nepilnamečių vaikų G. K., gim. 2009-05-27, ir T. K., gim. 2010-10-28, gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. K. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų naudai priteisti po 350 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą šioje dalyje ir prašė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti po 250 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

VĮ Registrų centras duomenimis J. K. ir M. K. vardu yra įregistruota po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise (I tomas, b.l. 17-20). Taip pat šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 22-28, 70, 74-75). VĮ „Regitra“ duomenimis nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 71). Į bylą yra pateikta buto nuomos sutartis, sudaryta 2015-04-28 tarp J. K. ir A. K., remiantis kuria nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2017-05-01. Buto nuomos kaina yra lygi 550,27 Eur per mėnesį (I tomas, b.l. 51-55).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas M. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-04-29 (I tomas, b.l. 82-86, II tomas, b.l. 18-27). Jo darbo užmokestis sudarė 391 Eur (I tomas, b.l. 107-109). Remiantis į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovui be darbo užmokesčio yra priskaičiuojami dienpinigiai, kurie sudaro vidutiniškai nuo 732 Eur iki 1 292 Eur per mėnesį (II tomas, b.l. 37-38).

Analizuojant šalių turtinę padėtį matoma, kad ji beveik nesiskiria. Abu turi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, turi solidarų kreditorinį įsipareigojimą, abu gauna pastovias pajamas.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnamečiai vaikai G. K. ir T. K. turėtų specialiųjų poreikių. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra darbingo amžiaus (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Nepilnamečiams šalių vaikams turi būti sudaromos galimybės ir sąlygos jų gabumams lavinti ir jų saviraiškos bei bendravimo poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad tėvo pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, išlaikymas vaikams yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje. Iš esmės sutiktina su ieškovės atstove, jog atsakovas didesne dalimi neginčijo šalių nepilnamečių vaikų poreikių, tačiau teismas pažymi, kad tokios išlaidos kaip šalių paskola, paimta nekilnojamajam daiktui (šiuo atveju butui) įsigyti, negali būti paskirstoma vaikams kaip išlaidos reikalingos jų išlaikymui. Šalių kreditoriniai įsipareigojimai yra susiję su pačių sutuoktinių turtinėmis teisėmis ir pareigomis bei turtiniais interesais ir negali būti paskirstomos vaikams. Tačiau teismas laiko, kad ieškovė teisingai apskaičiavo mokesčius už komunalinius patarnavimus dalindama juos trims, bute gyvenantiems, asmenims.

Nors atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu ir nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro kiek daugiau nei 300 Eur, į bylą pateiktos pažymos rodo, kad jam priskaičiuojamos ir kitos sumos – dienpinigiai. Todėl teismo nuomone, atsakovas yra pajėgus nepilnamečiams vaikams teikti didesnį nei 150 Eur išlaikymą kiekvienam.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, iš tėvo nepilnamečių vaikų G. K., gim. 2009-05-27, ir T. K., gim. 2010-10-28, naudai priteistina po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2015-06-02, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina motina J. K. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų ir tėvo M. K. bendravimo tvarką: 1) M. K. turi teisę atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinę/mokyklinę ir/ar užklasinę veiklą bendrauti su nepilnamečiais G. K. ir T. K. dvi dienas per savaitę darbo arba poilsio dienomis. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo laiką savaitės eigoje M. K. J. K. praneša prieš 3 dienas; 2) M. K. lyginiais metais su nepilnamečiais G. K. ir T. K. švenčia Kūčias, Kalėdas ir Velykas, o pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams švenčia Naujųjų metų sutikimą; 3) Nepilnamečiai G. K. ir T. K. su tėvu M. K. bendrauja atostogų metu ir praleidžia su juo 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 14 dienų nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaikais vietai. M. K. prieš 30 dienų raštu informuoja J. K. apie atostogų grafiką.

Atsakovas atsiliepime prieštaravo jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymui, tačiau teismo posėdžio metu su ieškovės ieškiniu šioje dalyje sutiko pilnai. Nesant ginčo tarp šalių, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pilna apimtimi.

Dėl turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktiniams priklauso dalinės nuosavybės teise po ½ dalį (I tomas, b.l. 19). Dėl šio buto ginčo nekilo, šalys neprašė pakeisti nurodyto buto teisinio statuso ir abu nurodė, kad jo teisinis režimas po santuokos nutraukimo nekinta.

VĮ „Regitra“ duomenimis sutuoktiniai santuokos metu transporto priemonių neįgijo (I tomas, b.l. 71).

Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 70), kurio vertė yra 4 337 Eur (I tomas, b.l. 148). Ginčo tarp šalių dėl garažo vertės nėra.

Ieškovė prašė šį garažą po santuokos nutraukimo priteisti jai. Nurodė, kad garažo pirkimui buvo paskolinti pinigai iš trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų T. I.. Pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Priteisus ieškovei garažą ir nustačius, kad nurodyta prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė, ieškovė garažą parduotų ir atsiskaitytų su kreditore. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir prašė garažą priteisti sutuoktiniams lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo. Nurodė, kad buto vertė kartu su garažu yra didesnė, be to, įsigijus transporto priemonę ją reikėtų kažkur laikyti.

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad aukščiau nurodytas butas šalims priklauso po ½ dalį. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad esant garažui, buto rinkos vertė yra didesnė. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais remiantis teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas šio ieškovės reikalavimo netenkina ir sprendžia, kad po santuokos nutraukimo garažas abiem šalims padalintinas lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

Dėl naudojimosi butu tvarkos.

Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką po santuokos nutraukimo: 1) J. K. naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys), su teise padidinti naudojamą kambarį 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys) nedaugiau kaip 3 kv.m. kambario 1-2 (11,29 kv.m. – kambarys) sąskaita; M. K. naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-2 (11,09 kv.m. – kambarys).

Atsakovas sutiko su tokia naudojimo tvarka, jos neginčijo, savo naudojimosi butu tvarkos varianto nesiūlė, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. ir M. K. 2006-05-26 sudarė kredito sutartį su „Swedbank“, AB Nr. 06-036818-FA/08-034853-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), remiantis kuria sutuoktiniams bankas suteikė 82 700,300 Eur dydžio kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Nurodytas butas buvo įkeistas bankui kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. Nurodyta prievolė bankui yra solidari, dėl šios prievolės pobūdžio ginčo tarp sutuoktinių nekilo.

Byloje yra duomenys, kad 2014-09-25 ieškovei T. I. pervedė 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (I tomas, b.l. 155). Po ieškovei pervestos paskolos, ieškovė atliko įmokas už garažą, kurių bendra suma yra 2 548,66 Eur (8 800 Lt) (I tomas, b.l. 156).

Kadangi trečiasis asmuo T. I. pervėdė ieškovei pinigus kaip paskolą, ji yra laikytina sutuoktinių kreditore. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šis kreditorinis įsipareigojimas tenka vien ieškovei ir palikti jai asmeninės nuosavybės teise garažą, kuriam ir buvo panaudotos lėšos. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, kadangi mano, kad nurodytas kreditorinis įsipareigojimas negali būti laikomas bendra sutuoktinių prievole. Su tokiu atsakovo argumentu sutikti negalima. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko, kad visi 15 000 Lt buvo panaudoti garažui pirki, tačiau patvirtino, kad žinojo, jog kreditorės skolinami pinigai, t.y. 2 869,20 Eur (10 000 Lt), bus panaudoti garažui pirkti. Atsakovas nesutikdamas, kad aukščiau nurodyta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, neprašė pripažinti garažo ieškovės asmenine nuosavybe, neginčijo jo teisinio statuso. Priešingai, teigia, kad garažas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad 1 448,10 Eur (5000 Lt) ji atidavė atsakovo viršininkui, nes šeima nuolat skolindavosi lėšas pragyvenimui, šeimai trūko pinigų. Atsakovas apie 5 000 Lt skolos grąžinimą nieko nežinojo. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad jos nurodyti 5 000 Lt buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 str.), todėl teismas sprendžia, kad ši prievolės dalis - 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – pripažįstama asmenine ieškovės prievole. Kadangi likę skolinti pinigai 2 869,20 Eur (10 000 Lt) buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, abi šalys patvirtino, kad už finansinius reikalus šeimoje buvo atsakinga ieškovė, laikytina, kad po santuokos nutraukimo šis skolinis įsipareigojimas laikytinas solidaria sutuoktinių prievole.

Tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų I. K. ir A. K. prašė sutuoktinių ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriams 4 137,55 Eur sumai pripažinti solidaria sutuoktinių prievole po santuokos nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Į bylą pateikti kvitai liudija, kad laikotarpiu nuo 2011-08-25 iki 2015-06-19 tretieji asmenys I. K. ir A. K. abu kartu pervedė ieškovei 4 137,55 Eur (I tomas, b.l. 192-198). Kadangi abi šalys patvirtino, kad ieškovė tvarkė finansinius šeimos reikalus, o kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui, prievolė kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė J. K. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 123 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 58, 166), 33,96 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ išrašus (I tomas, b.l. 72-73) bei 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 101-102).

Atsakovas M. K. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 103).

Kadangi ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo yra patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistina 123 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 144 Eur (200 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovės reikalavimas priteisti jai garažą asmeninės nuosavybės teise yra atmestas. Teismas šalims po santuokos nutraukimo priteisė po ½ dalį garažo, kurio vertė yra 4 337 Eur. Dėl nurodyto iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 65,06 Eur (4 337 Eur x 3 proc. / 2) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 209,06 Eur (144 Eur + 65,06 Eur) žyminio mokesčio.

Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 79,14 procentų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 187,10 Eur (1 500 Eur x 79,14 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.) bei 26,88 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ išrašus, viso – 1 213,98 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 135,79 Eur (650 Eur x 20,89 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai atmestų reikalavimų skaičiui (CPK 98 str. 1 d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 078,19 Eur (1 213,98 Eur – 135,79 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,82 Eur. Kadangi ieškovės ieškinis tenkintas 79,14 procentais, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,77 Eur (9,82 Eur x 79,14 proc.), o oš ieškovės 2,05 Eur (9,82 Eur x 20,89 proc.) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2008-10-18 Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 149, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – K..

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-05-27, ir T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-10-28, gyvenamąją vietą su motina J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-06-02, iki G. K., gim. 2009-05-27, ir T. K., gim. 2010-10-28, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – motinai J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

M. K. turi teisę atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinę/mokyklinę ir/ar užklasinę veiklą bendrauti su nepilnamečiais G. K. ir T. K. dvi dienas per savaitę darbo arba poilsio dienomis. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo laiką savaitės eigoje M. K. J. K. praneša prieš 3 dienas; M. K. lyginiais metais su nepilnamečiais G. K. ir T. K. švenčia Kūčias, Kalėdas ir Velykas, o pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams švenčia Naujųjų metų sutikimą; Nepilnamečiai G. K. ir T. K. su tėvu M. K. bendrauja atostogų metu ir praleidžia su juo 5 kalendorines dienas rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 14 dienų nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaikais vietai. M. K. prieš 30 dienų raštu informuoja J. K. apie atostogų grafiką.

Priteisti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką:

J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys), su teise padidinti naudojamą kambarį 1-3 (5,15 kv.m. – kambarys) nedaugiau kaip 3 kv.m. kambario 1-2 (11,29 kv.m. – kambarys) sąskaita;M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis, buto plane pažymėtomis indeksais 1-4 (5,13 kv.m. – sanitarinis mazgas); 1-1 (25,22 kv.m. – bendro naudojimo kambarys su virtuve); 1-2 (11,09 kv.m. – kambarys).

Pripažinti prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. 06-036818-FA/08-034853-FA (su visais pakeitimais ir papildymais), po santuokos nutraukimo solidaria J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo solidaria J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę T. I. po santuokos nutraukimo solidaria J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 123 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 1 078,19 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus 31 euro centą) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 209,06 Eur (du šimtus devynis eurus 6 euro centus) žyminio mokesčio ir 7,77 Eur (septynis eurus 77 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 65,06 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 6 euro centus) žyminio mokesčio ir 2,05 Eur (du eurus 5 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.