Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino. Ji parodė, kad nei su vienu kaltinimu nesutinka, kadangi ji negalėjo išmesti dukros iš vežimėlio, nes jai nieko nėra lūžę, ant dukros kūno nėra buvę mėlynių, nebent nuo draugo paliktų bučinių. Paaiškino, jog jos neįgali dukra K. Z. serga depresija nuo vaikystės ir jos sveikata yra pašlijusi. Dukra išgyvena stresą, kuris nėra susijęs su jos elgesiu. Darė viską, kad dukrai padėti, vartojo vaistus, lankėsi pas specialistus. Patvirtino, jog daug laiko su dukra yra konfliktiškuose santykiuose, nes dukra nuolat ją kaltina, o ji stengdavosi patenkinti dukros poreikius. Nurodė, jog fiziškai prieš savo dukrą nesmurtavo, nuo to laiko kai penktoje klasėje dukrai trinktelėjo per užpakalį. Tuomet lankėsi pas psichologus, kad pagerėtų tarpusavio santykiai. Tai vyko prieš 6 metus tai ji pripažįsta, tačiau dukros nežemino. Pavirtino, jog konfliktai su dukra kilo dėl dukros draugo atsiradimo, nes ji norėjo uždrausti jiems bendrauti, kadangi keletą kartų aptiko dukrą ir jos draugą lovoje nuogus. Ji bandė kalbėtis su dukra dėl ankstyvų lytinių santykių, nes tai jai gali pakenkti. Ji negalėjo leisti dukrai pastoti, nes tai būtų pavojinga dukros gyvybei. Patvirtino, jog lapkričio 20 d. ir 18 d. jokio smurto dukros atžvilgiu nenaudojo, nes visą dieną buvo su kitais liudytojais, kurie nematė smurto. Patvirtino, jog 18 d. tarp jos ir dukros kilo žodinis konfliktas, kadangi ji dukrą nuvežė pas savo tėvus, o dukra negalėjo susitikti su draugu, nes ji su draugais išvažiavo į koncertą. Dėl psichologinio smurto patvirtino, jog kartais tekdavo dukrą pristabdyti dėl pastarosios elgesio su vaikinu, nes dukra norėjo išeiti gyventi kitur, arba kad jai išsikraustyti iš buto, arba kad nupirkti butą. Ji nesutiko, todėl tapo dukros priešė. Dukra siekė ja atsikratyti, t. y. patalpinti į kalėjimą, kad šiai paliktų butas. Taip dukra rašė savo draugei. Nurodė, kad kartais jai tekdavo dukrai duoti tai, ne ko ji nori, o ko pastarajai reikia. Ji visapusiškai rūpinosi savo vaiku: vežiodavo į sanatorijas, į įvairias procedūras, rūpinosi ja. Būtų buvę paprasčiau nieko nedaryti, o leisti dukrai tyliai ir ramiai bei laimingai numirti. Dukra visada būdavo nepatenkinta, kai jai reikėdavo sportuoti, stengtis. Tik jos pastagomis dukra sulaukė pilnametystės, ko dukrai nežadėjo gydytojai. Patvirtino, jog retkarčiais jai tekdavo dukrą sudrausminti, tačiau niekada nedarė nieko panašaus, kuo yra kaltinama, kadangi dukrai sudėti implantai, kurie nuo fizinio smurto būtų subyrėję. Patvirtino, jog per visą laiką dukra yra du kartus buvusi iškritusi iš vėžymėlio, t. y. vieną kartą mokykloje ir vieną kartą namuose. Patvirtino, jog yra maskavusi mėlynes, kai dukra buvo iškritusi ir atsitrenkusi į duris. Patvirtino, jog išleisdama dukrą į mokyklą mėlynių nemaskuodavo, todėl nurodo, jog kaltinimai jai nelogiški. Patvirtino, jog pykdavo ant dukros, kai pastaroji prisišlapindavo į sauskelnes, bet ne tiek, kiek yra kaltinama. Patvirtino, jog buvo situacija, kai supyko ant dukros, kai pastaroji apsivėmė, nes jos draugas ją juokino, todėl ji dukros draugą išvarė iš namų. Nurodė, jog dukrai atpilti maistą yra lygu mirčiai, kadangi ji negali pakelti dukros ir atpurtyti. Ir po kiekvieno tokio epizodo, ji buvo vis didesnė priešė dukrai. Nurodo, kad dukra ją išprovokuodavo, tačiau ji nėra isterikė, ji nerėkia ir neturi valdingo balso, iš tiesų yra švelnus žmogus (2 t., 41-42 b. l.).

Šie kaltinamosios V. Z. parodymai, kuriuos teismas laiko jos siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, paneigti kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, o būtent:

teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. Z. parodė, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas. Smurtas buvo psichologinis ir fizinis. Patvirtino, jog buvo mėlynės, kadangi nebenorėjo viso šito kentėti nusprendė kreiptis pagalbos. Per tiek laiko manė, jog mama pasikeis, tačiau mama ją toliau mušdavo, visaip koliodavo. Patvirtino, jog į internatą išėjo gyventi, kad būtų ramiau. Nurodė, jog mama vežė pas psichologus ir jai nustatė depresiją, mama norėjo įrodyti, kad jai negerai su smegenimis. Nurodė, jog jos sesė yra nuteikta prieš ją. Nurodė, jog pastaruoju metu stengdavosi su mama nelikti viena, kad išvengti visų mušimų, konfliktų. Kai nebūdavo pašalinių žmonių vėl būdavo koliojimai, ją vadindavo invalide, kekše ir pan. Patvirtino, jog yra buvę ant jos kūno mėlynių nuo draugo bučinių. Kol buvo nepilnametė artimų santykių su draugu neturėjo, lytinių santykių taip pat neturėjo, nes supranta, kad jai tai pavojinga. Nurodė, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių ji galėtų apkalbėti savo mamą, tiesiog nebenori su mama bendrauti. Ant mamos nepyksta, tačiau bendrauti su ja nenori. Patvirtino, jog yra psichiškai sveika. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino (2 t., 42-44 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad ji yra mokyklos psichologė ir K. Z. lankė jos individualias konsultacijas. Mergaitė pasisakė dėl emocinės ir fizinės prievartos iš mamos. K. Z. patyrė emocinę prievartą, tai būdavo nuolatiniai žeminimai, emocinis atstūmimas, žeminimas. Taip pat buvo fizinės priemonės, mušimas per pilvą, tąsymas už plaukų, nuolatinis žeminimas. Iš pradžių K. Z. tai bandė įvardinti, kad santykiai tarp jos ir mamos yra geresni, tačiau išlieka konfliktiški. K. Z. buvo sunku suprasti, kur yra emocinė prievarta. Tik išaiškinus tai, K. Z. suprato, kad su ja buvo elgiamasi netinkamai. Išsiaiškinus mergaitė tapo atviresnė, todėl ji turėjo pažadėti, kad padės K. Z., kad mergaitė bus atskirta nuo mamos, kadangi mergaitė bijojo, kad mama sužinojus apie tai, kad ji skundžiasi pradės dar labiau ją skriausti. Patvirtino, jog fizinio smurto požymių nebuvo matyti, tačiau matėsi emocinis smurtas, nes K. Z. bijojo grįžti į namus, labai bijojo mamos, todėl mergaitės emocinė būklė labai pablogėjo. Jai K. Z. pasakojo, jog smurtas namuose vykdavo kiekvieną kartą kai tik grįždavo į namus, tai didesnis, tai mažesnis, mama įžeidinėdavo įvairiais žodžiais, ją vadindavo „kekše“, „mėsos gabalu“, jog tik dėl pinigų ją augina. Taip pat jos mama jai sakydavo, kad ja niekas netikės, kadangi ji mokinasi tokioje mokykloje. Jai mergaitė skundėsi, kad mama jai sudavė per veidą, tampė už plaukų, buvo išmesta iš vėžimėlio ir nebuvo pasodinama atgal tol, kol nebūdavo vykdomi mamos prašymai. Skriaudimas vyko nuolat, kai buvo reikalinga priežiūra. Mano, jog K. Z. nėra linkusi fantazuoti, nes kai savaitgaliai praeidavo geriau, mergaitė tuo pasidžiaugdavo. Mergaitė jai minėjo, kad toks mamos elgesys su ja tęsiasi visą jos gyvenimą. Nurodė, jog ir anksčiau buvo gauti nusiskundimai, kurie nepasitvirtino. Patvirtino, jog po pokalbio su mergaite ir mergaitės žodžius patvirtinus jos močiutei ji tada informavo mokyklos vadovus dėl situacijos. Nurodė, jog močiutė pasakojo dar daugiau bei liepė mergaitės mamai liautis. Nurodė, jog močiutė patvirtino mačiusi ant mergaitės mėlynes, kol dar pati mergaitė nieko nepasakojo. Nurodė, jog psichologiniu požiūriu mergaitė yra supratinga, tačiau jai sudėtinga suprasti artimus santykius, kitokius santykius. Mergaitė viską sutiko jai papasakoti tik jei bus apsaugota. Nurodė, jog nei mokykla, nei institucijos neužtikrino vaiko saugumo (2 t., 44-45 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad jis žino, kad prieš K. Z. buvo smurtaujama, jam apie tai pasakė pati K. Z., kuri yra jo draugė, kai jis pas ją ateidavo. Draugė jam pasakojo, kad mama ją muša. Parodė, jog prieš jo draugę buvo naudojamas ir psichologinis smurtas. Draugė jam sakė, kad mama ją negražiai vadina. Patvirtino, jog buvo atvejis kai jo draugė apsivėmė, dėl jo kaltės, nes draugė užspringo. Tada draugės sesuo pradėjo šaukti ir atėjusi mama supyko, kad K. Z. apsivėmė. Draugės mama buvo pikta, tai matėsi iš jos veido išraiškos bei priekaištavo jam. Patvirtino, jog draugės mama su ja kalbėdavo pakeltu, grubiu tonu. Kartą atėjęs rado draugę apsiverkusią. Draugė teigė, jog mama ją mušė, smurto žymių ant draugės kūno jis nėra matęs. Patvirtino, jog draugės mama su jo drauge bendraudavo grubiu tonu, kai jo draugė mamai kuo nors neįtikdavo, ne taip valgydavo, ne ten daiktus pasidėdavo. Patvirtino, jog ant draugės kūno buvo mėlynių nuo jo bučinių (2 t., 45 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad su V. Z. ji bendrauja 6 metus. Jos kartu važinėjasi su vaikais į sanatorijas, kadangi ji taip pat turi neįgalų vaiką. Patvirtino, jog K. Z. buvo užsispyrusi, nenorėdavo procedūrų, todėl įtempdavo raumenis, kad mama jos negalėtų aprengti. Mergaitės mama nuolat negalėdavo jos aprengti ir apauti batus, nes ji priešindavosi tam ir nepadėdavo mamai. Ir tik po to, kai V. Z. užšaukdavo ant savo dukros K. Z., tai mergaitė atpalaiduodavo kojas ir tada galėdavo ją aprengti. K. Z. trukdydavo lauke ją vežioti, užkišdavo koją, kad nevažiuotų vežimas. Parodė, jog pastarąjį kartą matė K. Z., kai vežė ją savo automobiliu pas močiutę, tą kartą mergaitei pablogėjo sveikata, bet nieko neįprasto nevyko. Patvirtino, jog jos akivaizdoje V. Z. nėra smurtavusi ar šaukusi ant savo dukros, tik liepdavo susitvarkyti plaukus, nosį. Nurodė, jog nėra mačiusi, kad V. Z. apkabintų savo dukrą, tačiau ir nešaukdavo ant dukros ir visada gražiai bendraudavo su dukra, o dukra yra padėkojusi mamai už koncertą (2 t., 46 b. l.); teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. iki kol atsisakė duoti parodymus parodė, jog visus klausimus turėjo spręsti specialistai. Nurodė, jog tarp jos dukros ir anūkės būdavo visokių santykių, būdavo geriau ir būdavo blogiau. Nurodė, jog jos akivaizdoje nebuvo negražiai kalbama ar elgiamasi (2 t., 46 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja papildomam ugdymui ir socialiniam darbui. Patvirtino, jog K. Z. visada būdavo aprūpinta viskuo, priemonėmis ir visko turėdavo geriau nei kiti vaikai. Mergaitės mama viskuom pasirūpindavo, dalyvaudavo renginiuose, visur vežiodavo dukrą, atnešdavo higienos reikmenų, vaišių į mokyklą, mergaitė viskuo pasidalindavo su kitais vaikais. Patvirtino, jog atsiradus mergaitės draugui iš mergaitės pusės prasidėjo paauglystė, maištavimas. Prasidėjo konfliktai su mama, močiute, atsirado kažkoks kartų konfliktas. Patvirtino, jog mergaitė gyveno mokyklos bendrabutyje ir ant mergaitės kūno nėra mačiusi jokių mėlynių, jokių sužalojimų. Patvirtino, jog mergaitė yra aikštinga ir reikalaujanti dėmesio, jog ne visiems asistentams mergaitė padėdavo jai padėti. Atsiradus konfliktams nuo mergaitės nusisuko visos draugės ir klasė. Patvirtino, jog mergaitė yra iš geros šeimos, ji ir savaitgaliais matydavo tą šeimą, atrodė viskas normaliai. Mergaitės mama labai rūpinosi dukra, teigiamai charakterizavo V. Z.. Nurodė, jog psichologė neįsigilinusi į situaciją iš karto ėmėsi veiksmų ir liepė kreiptis į prokuratūrą, nors jos manymu, reikėjo viską aiškiau išsiaiškinti prieš imantis kokių tai veiksmų. Nurodė, jog sunku auginti tokį neįgalų vaiką. Mamai yra sunku ir visiems taip gyventi sunku. Nurodė, jog mergaitės elgesiui daug įtakos turėjo atsiradęs vaikinas. Nurodė, jog reikia daug kantrybės, jėgų ir nervų auginant tokį vaiką, kaip K. Z.. Patvirtino, jog mergaitė jai buvo pasakojusi, jog susipykusi su mama, nes mama jai liepdavo rengtis, bet niekada nėra sakiusi, kad ją sumušė ar panašiai (2 t., 116-118 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad yra V. Z. kaimynė ir ją pažįsta apie 7 metus. Patvirtino, jog V. Z. šeimoje viskas būdavo gerai, jos dukra K. Z. būdavo patenkinta. Rytais matydavo mergaitę supykusią. Jai mergaitė yra sakiusi, kad mama nepapildydavo telefono sąskaitos. Nurodė, jog nėra mačiusi sužalotos mergaitės, mergaitė visada būdavo prižiūrėta, aprūpinta maistu. Konfliktai parsidėjo, kai mergaitė pradėjo bendrauti su vaikinu. Mergaitė labai pykdavo kai mama neišpildydavo pastarosios norų, t. y. nepapildydavo telefono sąskaitos, ar neduodavo pinigų, kuriuos pastaroji išleisdavo draugams. Mergaitė turėjo kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį bei nebuvo apribota nuo socialinio gyvenimo. Buvo atvejis, kai mergaitė prieš tris metu buvo pasiskambinusi į Vilnių ir pasiskundusi, kad ji blogai gyvena, ją muša, neturi ko valgyti. Nurodė, jog yra mačiusi, kaip mergaitė isterikuoja, kai nenori sėstis į vėžimą. Mergaitė pradėdavo verkti, nieko nebenorėdavo, šūkaudavo, cypdavo, nuolat norėdavo dėmesio. Patvirtino, jog nėra girdėjusi, kad V. Z. būtų pakėlusį balsą prieš savo dukrą K. Z.. V. Z. kalbėdavo ramiu tonu (2 t., 118 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. parodė, kad buvo K. Z. pirmoji mokytoja Mažeikiuose. Apie V. Z. atsiliepė tik labai gerai, nes mama mergaite rūpinosi labai: atnešdavo į mokyklą mergaitę, visada ir viskuo padėdavo, tai buvo begalinis mamos atsidavimas, nes mama norėjo, kad vaikas būtų socialus. Nurodė, jog mergaitė nenorėjo mokytis, tačiau nežiūrint visko ir įdėjus daug darbo mergaitė išmoko. Mergaitė kartais sakydavo, kad susipykdavo su mama, nes nenorėdavo skaityti. Nurodė, jog tokie vaikai, kaip K. Z. manipuliuoja, nes nenori daryti tai, kas sunkiau sekasi. Nurodė, jog mergaitė kartais pameluodavo, tik dėl to, kai kažko neišmokdavo kaip ir visi vaikai. Jokių sužalojimų ant mergaitės kūno nematė. Mama labai stengėsi, kad mergaitė išmoktų skaityti ir rašyti (2 t., 119 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Ū. parodė, kad ji 10 dienų dirbo V. Z. šeimoje kaip darbuotoja, nes pavadavo kitą socialinę darbuotoją. Nurodė, jog prižiūrėjo neįgalią mergaitę šeimoje. Mergaitė buvo uždaro būdo, klausydavosi muzikos, naršydavo internete. Mama su dukra sutardavo, juokaudavo, mama dukrai viskuo padėdavo. Mama nebuvo pikta, ir jokių dukros ir mamos tarpusavio pykčių ar nepasitenkinimų nebuvo (2 t., 146-147 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. parodė, kad mokykloje dirbo psichologe. K. Z. apibūdino, kaip labai malonią mergaitę, bendraujančią, niekada neįžeidžiančią. Jos kabinete mergaitė labai drebėdavo. Ji bendravo ir su mergaitės mama, kuri paaiškino, jog tai dukrai ligos pasekmės bei nėra jokio smurto. Mergaitė jai dažnai sakydavo, kad namuose prieš ją smurtaujama, išreiškė nenorą važiuoti į namus. Tuo tarpu mergaitės mama kaltino dukrą užėjus pykčio priepuoliams. Ji kreipėsi į mokyklos pavaduotoją dėl mergaitės atžvilgiu naudojamo smurto, tačiau pavaduotoja jai paaiškino, kad dėl to buvo imtasi priemonių, kad situacija yra išsiaiškinta ir aiški. Jai mergaitė skųsdavosi smurtu, o mergaitės pykčio priepuolių ji nematė. Jai mergaitė skundėsi, kad yra skriaudžiama nuo jos darbo pradžios mokykloje iki pabaigos, tai truko apie 3 metus. Mergaitė minėjo, jog jos mama moka ją skriausti, kad tampo už plaukų ir muša į tas vietas, kur nesimato mėlynių. Po jos pranešimo apie smurtą buvo surengta vaiko gerovės komisija, po kurios buvo nuspręsta aplankyti šeimą ar kažkas panašaus (2 t., 147 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. buvo gautas pranešimas iš Jievaro pagrindinės mokyklos, dėl galimai patiriamo smurto, todėl vaiko teisių skyrius 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl K. Z. galimai patiriamo psichologinio ir fizinio smurto. Mergaitė bijojo grįžti į namus, todėl susisiekė su mergaitės tėvu ir močiute, kad nuspręstų pas ką savaitgaliais apsistos mergaitė, nes mokykla dirba tik darbo dienomis. Patvirtino, jog bendravo su V. Z., nes buvo tikrinamos gyvenimo sąlygos namuose. V. Z. neigė bet kokias smurto aplinkybes. Patvirtino, jog namų sąlygos pritaikytos neįgaliam vaikui, švaru, tvarkinga. Nurodė, jog tai buvo ne pirmas signalas apie galimą smurtą, anksčiau buvo kreipusis močiutė V., bet byla nebuvo užvesta, trūko įrodymų, buvo apklausti kaimynai. Apie šį skundą nieko negalinti paaiškinti daugiau, nes būna daug įvykių ir praėjęs ilgas laiko tarpas, dokumentai neišsaugoti dėl senaties. Tada bendravo su K. Z. ir ji teigė, kad namuose viskas gerai. Pamena, jog močiutės skunde buvo kalbama apie smurtą, apie mušimą (2 t., 148 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad tiksliai datos nepamena, ruošėsi važiuoti į koncertą, tą kartą jis padėjo užnešti K. Z. vėžimėlyje pas močiutę. Jokių incidentų nevyko. Kai jis įlipo į automobilį K. Z. jau sėdėjo jame, atrodė normaliai, šypsojosi ir niekuo nesiskundė. Patvirtino, jog yra buvęs pas V. Z. namuose ir tuo metu mama su dukra bendravo normaliai, nėra matęs, kad jos tarpusavyje pyktusi ar bartusi (2 t., 149 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Z. parodė, kad yra dukros K. Z. tėvas, o kaltinamoji V. Z. yra jo buvusi sutuoktinė. Jam žinoma tik tiek, kad dukra kaltina mamą smurtavus prieš ją, o V. Z. neigia smurtavusi. Jo dukra nuo 6 metų rūpinosi tik buvusi sutuoktinė, o jis retkarčiais susikambindavo. Visa situacija jam buvo didelis netikėtumas. Nurodė, jog dukra skundėsi dėl mamos elgesio, tačiau paantrino, o kuris vaikas nusiskundžia. Nusiskundimai buvo prieš kokius 5 metus. Į šiuos dukros nusiskundimus nereagavo rimtai, nes buvusi sutuoktinė iš dukros reikalaudavo įvairių dalykų: mankštintis, tai gal jos ir susipykdavo. Dukros būklei reikalinga daug judėti, tačiau dėl ko dukra su mama pykdavosi negali pasakyti. Šių nusiskundimų jis nevertino, kaip pavojaus, nes jam neįtikima, kad mama galėtų nuskriausti savo vaiką, todėl to rimtai nevertino. Jam dukra pasakodavo, kad mama ją skriaudė, kaip konkrečiai nenurodė. Mano, jog jo dukrai įtaką daro vaikinas, kuį ji yra įsimylėjusi, su kuriuo šiuo metu kartu gyvena ir bando tvarkytis dviese. Patvirtino, jog dukra krūpčioja nuo menkiausio garso nuo vaikystės. Dukrą charakterizavo kaip tylią, užsispyrusią, kartais tingią, jokių pykčio priepuolių nepastebėjo. Dukra nepriešgyniavo, nekildavo sunkumų jos aprengti ir apauti batus (2 t., 150 b. l.);teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad ji dirbo V. Z. šeimoje. Ji prižiūrėdavo mergaitę K. Z., kai mama turėdavo savo reikalų. Mergaitę apibūdino, kaip nuoširdžią, gerą, uždaro ir ramaus būdo. Ji užsiimdavo su mergaite, ją prausdavo, tvarkydavo jos higieninius reikalus, rengdavo, bendraudavo, vaikštinėdavo po lauką su ja. Asmeninių reikalų mergaitė neatskleisdavo. Neteko jai pastebėti mamos ir mergaitės bendravimo, nes jai atėjus mama išeidavo. Patvirtino, jog mergaitės gyvenimo sąlygos buvo tinkamos ir pritaikytos neįgaliam žmogui. Nurodė, jog jokių nusiskundimų iš mergaitės dėl gyvenimo nebuvo gavusi, jokių sužalojimų ant mergaitės kūno nematė. Patvirtino, jog rengdavo mergaitę, tai padaryti būdavo sunku, tačiau ji leisdavo tai padaryti. Mergaitė neprieštaravo ir nesipriešino jos atliekamiems darbams (2 t., 159-160 b. l.);teisiamojo posėdžio metu psichiatrė ekspertė R. D. parodė, kad K. Z. psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta 2017-03-23 – 04-24 dienomis. Ekspertizė atlikta bendraujant su tiriamają dalyvaujant tiek psichologei, tiek psichiatrei. Įvertinus visą medžiagą, viską stebėjo kliniškai, buvo suformuluota diagnozė ir pateikti atsakymai į užduotus klausimus. Jos, kaip teismo psichiatrės ekspertės kompetencija buvo 7, 8 ir 9 klausimai. K. Z. buvo konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas, kitos reakcijos į stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su byloje nagrinėjamais įvykiais. Taip pat nuo 2012 metų jai buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas su kitais elgesio sutrikimais. Kadangi K. Z. ne kartą buvo stebima psichiatrų, ne kartą gydėsi psichiatrijos stacionaruose, jai buvo nustatytos diagnozės susijusios su bylos įvykiais, o būtent vidutinės depresijos epizodas, ūminė reakcija į stresą. Susumavus visus nustatytus sutrikimus jai buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo lygis. Pagal nustatytus kriterijus ir trukmę, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakyme Nr. 7 buvo atsakyta, kad K. Z. įvykio ir ekspertizės metu psichikos sutrikimų trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie įvykius parodymus nekonstatuota. Esmė yra tokia, kad K. Z. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl visų minėtų byloje nagrinėjimų įvykių, įvertinus ankstesnius psichiatrų pastebėjimus ir konstatuotus jai sutrikimus. Patvirtino, jog K. Z. nėra nustatyta tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti bylos aplinkybių ir suvokti savo parodymų bei nekelia abejonių dabartiniai nukentėjusios parodymai. Nurodė, jog K. Z. krūptelėjimas net po nedidelio triukšmo parodo ypatingai padidėjusi nerimastingumą ir baimingumą, parodo skriausto vaiko reakcijas į bet kokį pašalinį garsą (2 t., 93-95 b. l.);teisiamojo posėdžio metu psichologė D. P. parodė, kad K. Z. nebuvo nustatyti konkrečių psichologinių pažeidimų dėl ko ji negalėtų suprasti ir duoti parodymus. Mergaitė orientuojasi erdvėje ir laike, situacijoje. Socialinis supratingumas yra pakankamai išlavintas. K. Z. gali suprasti tai, kas buvo su ja daroma, supranta veiksmų pasekmes ir gali išsakyti savo poziciją, pateikti savo vertinimą, supranta su ja atliktų veiksmų esmę, juos gali įvertinti, įvertinti teisines pasekmes. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta priežasčių dėl ko būtų galima netikėti nukentėjusios parodymais. Nukentėjusioji nelinkusi fantazuoti, nes tokių patalogijų jai nenustatyta. Iš to kaip nukentėjusioji pasakoja, kokia jos emocinė būsena, koks jos turinis, fantazavimo nėra. Parodymai yra detalūs, nuoseklūs, turi emocinio vaizdo ir fantazavimas yra atmetamas. K. Z. yra nuosekli, įvertinant, kad viskas vyko ilgą laiko tarpą. Pagal tiek kiek ji gali, ji atgamina, tai kas jai emociškai įstrigo labiausiai. Jeigu nukentėjusioji meluotų, tai parodyti emocijas būtų sunku, jos emocinė reakcija į turinį yra natūrali. Jausmai yra įvairiapusiai. Nukentėjusios jausmai yra ekvivalentiški. Vienu atveju mama jai yra artima, yra sesuo, vaikai patiria kaltę dėl to, kas atsitiks mamai. Bet šalia eina kiti jausmai, kaip pyktis, nuoskaudos, liūdesys dėl veiksmų, kurie galimai įvyko ir visa eilė tų jausmų atitinką tokius vaikus, kurie patyrė smurtą. K. Z. turi fizinę negalią, jos bendri įverčiai yra žemesni nei jos amžiaus žmonių, kadangi ji turi fizinę negalią. Jai sunkiau paimti, judėti, matyti. Bet tai nėra priežastis dėl ko ji negalėtų suprasti visų bylos aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. Ji neatlieka visko taip kaip jos amžiaus žmonės, bet ji gerai orientuojasi socialiniuose dalykuose, kalba pakankamai sklandžiai. K. Z. turi labai žemą gebėjimo lygį, bet jis netrukdo suvokti visos esmės. Yra lengvas protinis atsilikimas, bet tai jai netrukdo mąstyti, su ja reikėtų palaikyti kontaktą, parinkti atitinkamus žodžius. Ji suvokia, kas vyksta, orientuojasi laike, suvokia situaciją ir geba ją įvertinti pagal tai kiek geba. K. Z. turi fizinę negalią, jai sunku išeiti bendrauti, sutrikusi smulkioji motorika. Kai sutrikusi fizinė raida, tai emocinė raida sunkiau vystoti, bet jos atveju nukentėjusioji yra išsivysčiusi gerai, viską suvokia. Nurodė, jog pateiktą išvadą tvirtina (2 t., 95-97 b. l.).

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų ir eksperčių parodymų kaltinamosios V. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 163 straipsnyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

2016-11-25 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos L. L. raštu, dėl K. Z., kuriame nurodyta, kad Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė mokykla informavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad šios mokyklos auklėtinė K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuolat patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš mamos V. Z. (1 t., 11 b. l.);2012-04-12 bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 011200187269, kuriame užfiksuota, kad iš spec. mokyklos skambino K. Z. 13 metų. Mergaitė skundžiasi, kad kai grįžta namo savaitgaliais ją muša mama V. Z.. Prašo pagalbos, nebenori gyventi kartu su mama (1 t., 131-132 b. l.);2012-04-20 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog pagal 2012-04-12 K. Z. pranešimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., 133-134 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios K. Z., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kur ji parodė, kad į teismą atėjo dėl mamos elgesio. Jos mama iš jos dergėsi, tyčiojosi. Kiekvieną kartą, kai grįždavo šaukdavo arba rėkdavo, arba mušdavo. Mama yra prieš ją pakėlusi ranką, jai nuėjus į tualetą tampydavo už plaukų arba trenkdavo, arba tyčiodavosi. Kai apsivėmė, jos galvą kišo į vėmalus, kad daugiau taip nebedarytų. Jei apsisisiodavo, tai irgi kišdavo galvą į šlapimą, į pampersus, į šlapią lovą. Tokiu metu jausdavosi žiauriai, kad negali atsistoti. Mama, kai taip elgėsi, sakė, kad ji pati nusipelnė to, kad niekas ja nepatikės, nes ji psichiškai nesveika. Būdavo, kad kartais trenkdavo galvą į sieną už plaukų. Tyčiodavosi iš jos, kai išversdavo iš vežimėlio, spardydavo į pilvą. Beveik kiekvieną kartą, kai ji grįždavo, ji smurtaudavo visaip psichologiškai. Vadindavo ją necenzūriniu žodžiu, sakydavo karvė, invalidė ir visaip kitaip. Ją mušdavo beveik kiekvieną savaitgalį, tyčiodavosi. Trenkdavo iš rankos, ji jausdavosi dėl to nekaip, bet po kurio laiko skausmai praeidavo. Būdavo, kad po mušimų likdavo žymės, mėlynės. Yra buvę mėlynių ant skruosto. 5-6 klasėje mėlynės daug kartų buvo užfiksuotos mokykloje. Buvo užfiksuota, kad ji vieną kartą ją buvo primušusi su dulkių siurblio laidu ir tą savaitę neleido eiti į mokyklą, bet kitą savaitę vis tiek buvo likę randai, pamatė. Mokytoja yra mačiusi tuos randus. Paklausus, kas nutiko nutylėdavo arba pasakydavo, kad užsigavo, arba pasakydavo, kad mama mušė. Nebežino kiek laiko mama su ja taip elgiasi, bet jau seniai. Nusprendė nebetylėti, nes nebegali kentėti jos mušimų, ji jos bijo. Kai ji prieidavo ką nors pasakyti, ji jau drebėdavo. Ji bijojo to, kad gali mušti. Nelabai kas matė, kad mama prieš ją namuose vartoja smurtą. Ji prie kitų elgėsi gražiai. Ji pati neprisimena jokių teigiamų dalykų, jei mama jai ką nors nupirkdavo ar padovanodavo, tai po kurio laiko tekdavo klausytis moralo, kad „aš tau nupirkau“. Kai ji norėdavo pasirodyti mokykloje vaikams - nupirkdavo saldainių, o po to, sakydavo, kad šeria vaikus, kad viską jai perka, o ji su ja taip elgiasi. Jei ką nors nupirkdavo, tai tekdavo klausyti moralų arba gaudavo. Ji važiuodavo į išvykas, tačiau kol ji susitvarkydavo, mama jau būdavo ją primušusi ir ji niekur nebenorėdavo važiuoti. Jos važiuodavo į Palangą, bet ji nebenorėdavo važiuoti, nes po to, taip gaudavosi, kad mama stengdavosi, o ji jos neįvertindavo. Ji su ja elgdavosi blogai prieš važiavimą. Ji pripažįsta, kad turėjo viską ko kiti vaikai neturi, tai yra kompiuterį, televizorių. Mama jai sakė, kad ja niekas nepatikės, nes ji yra išlepinta invalidė ir niekam tikęs, ant žemės gulintis padaras, sugadinęs jos gyvenimą. Apie smurtą yra buvę pranešę kaimynai arba močiutė. Kaimynai girdėdavo kaip ji verkia, bet mamai pavykdavo išsisukti, nes ji sakydavo, kad ji yra psichiškai nesveika, kad pilnatis, arba kad ji verkia atsigulusi ir ji nežino, kas jai yra. Mama jai sakydavo, kad jeigu ji pasiskųs, bus blogiau. Ji suprasdavo, kad ji ją muš. Ji atimdavo iš jos telefoną, kompiuterį ir ji negalėdavo pasiskambinti „babai“. Paskutinius kartus jai mama trenkdavo per veidą, per pilvą. Jokių žymių neliko. Ji jai trenkė su kumščiu, su ranka, temdavo už plaukų į sieną. Ji iš karto apsiverkdavo. Paskutinį kartą buvo 2-3 smūgiai, po smūgių jautėsi nekaip. Jai skaudėjo. Po to, galvą skaudėjo, nes susinervino. Nuo pačių smūgių jai taip pat skaudėdavo. Emociškai jai skaudėjo visą dieną ar dar ilgiau, o skausmas nuo smūgių tesėsi kokią valandą. Skaudėdavo pilvą, skaudėdavo galvą, kai trenkdavo į sieną. Su mama gyventi nebenori, nes bijo. Neprašo, kad ją pasiimtų tėtis ar kas nors, čia jos sprendimas, bet jai būtų geriau gyventi ir pas tėtį ar „babą“, net globos namuose arba pensionate (1 t., 33-39 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnametės liudytojos G. Z., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kur ji parodė, kad ji yra teisme, kad mama susitaikytų su sese. Šiaip jos mama su sese sutaria gerai. Jai mama buvo pasakiusi, kad sesė nebenori gyventi su jomis, kad ji nori gyventi su draugu. Ji pati su mama sutaria gerai, kartais mama pakelia balsą. Ji girdėjo, kaip mama sakė, kad ji ant K. paskutinį kartą rėkė 5-6 klasėje. Mama ant jos šaukia, kai pavyzdžiui liepia jai išsišluoti grindis, o ji pamiršta, tada ji vis kartoja ir kartoja, o ji vis tiek nepadaro. K. nieko nereikia padaryti, todėl ir nerėkia ant jos. Ji padeda mamai K. nuvesti į tualetą. Mama nėra ten ant jos rėkusi. Jos ją įkelia ir abi išeina, kad ji galėtų viską padaryti, o po to, jai pašaukus jos grįžta. Taip pat pasakė, kad mama nėra patempusi K. už plaukų, nebent šukuojant. K. iš vežimėlio namuose nėra iškritusi ant grindų. Mama nėra jos netyčia išvertusi iš vežimėlio. Jai namuose nėra tekę girdėti tokių žodžių kaip invalidė, mėsos gabalas. Mokykloje K. yra taip pavadinę, bet namuose jai niekas taip nesako. Ji pati nori gyventi su mama, ir būtų geriau, kad gyventų ir sesė (1 t., 46-49 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. B. parodymais, kur ji parodė, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti psichologe Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje. Atsimena, kad dar iki tol ji, dirbdama Mažeikių psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, konsultavo keletą kartų K. Z. dėl bendravimo problemų, o K. mama lankė pozityvios tėvystės mokymus, bet ne visus, atrodo, kad išvyko į sanatoriją. Prisimena, kad iš kitų psichologinės pedagoginės tarnybos specialistų girdėjo, kad K. mama pozityvios tėvystės kursus lankė dėl smurto prieš vaiką, nepamena, ar ji-V. Z., pati užsiregistravo, ar ją mokykla („(duomenys neskelbtini)“) siuntė. Psichologinės pedagoginės tarnybos išvadose K. yra paskirta psichologo pagalba po vieną užsiėmimą savaitėje. Jau „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje pirma individuali jos konsultacija įvyko 2016-09-20. Pokalbių metu K. pasakojo, kad ją skaudina mamos žodžiai jos atžvilgiu. Atsimena, kad sakė, kad ją mama vadina kekše, invalide, gulinčiu padaru, kad jai gyvenimą sugadino, kad ją augina dėl pinigų. Mergaitė dar išsakė, kad galinti kentėti tada, kai mama ją muša, bet kai šaukia jai tuos išvardintus žodžius, jai darosi bloga. K. įvardino, kad ją dažniausia muša namų tualete, vonioje, kai reikalinga mergaitei pagalba prausiantis, atliekant gamtinius reikalus, aprengiant, nes ji juda tik vežimėlio pagalba. Ji paklausė nuo kada mama prieš ją smurtauja, mergaitė atsakė, kad tai vyksta nuolat, tai yra kiek ji prisimena, be to, K. nesuprato, kad yra fizinis smurtas, ji jos klausė, ar tampymas už plaukų, sudavimas per veidą, įspyrimas yra smurtas, ji paaiškino, kad tai yra fizinis smurtas, tai suprato, kad mama ją taip muša. Tolesnėse konsultacijose toliau kalbėjo apie smurto atvejus. K. mokykloje būna darbo dienomis ir naktimis, namo grįžta penktadienio vakare, o pirmadienio ryte vėl mokykloje. Kaip minėjo individualias konsultacijas K. vykdė kartą savaitėje, tai apie patirtą psichologinį smurtą jinai iš mamos namuose kalbėdavo po kiekvieno savaitgalio. Mergaitė sakė, kad kažkurį kartą mama sudavusi per veidą K., pasakė, kad galinti pasiskųsti psichologei, kad tada pamatys, kokia kekšė, prostitutė yra. Mergaitė įvardijo, kad jai skaudžiausia, kad mama visai kitaip elgiasi mokykloje, gydymo įstaigoje. Mergaitė mano, kad todėl mokytojos ja ir netiki, todėl ji nustojo joms skųstis. Jai sukelia pasibjaurėjimą, toks mamos apsimestinis elgesys kitų akivaizdoje, ji įvardija, kad ją gražiu balsu kalbina, apsikabina kitiems matant, todėl mergaitė tam priešinasi ir neiškentusi piktai ką nors pasako, todėl iš aplinkinių pedagogų mergaitei tenka girdėti, kad ji yra išlepinta, nedėkinga savo mamai. Vizitų metu pas gydytojus mama į nepatogią padėtį statydavo, sakydavo, kad ji nesivaldanti, šaukianti, per pilnatį nei iš šio nei iš to verkianti ir šiaip užeina pykčio priepuoliai, o ji per ašaras negebėdavo gydytojams nieko atsakyti ir bijodavo mamai prieštarauti, nes namuose už tai atsiims. Po 2016-11-23 individualios konsultacijos ji surašė parnešimą Mažeikių Vaiko teisių skyriui, kur K. įvardijo, kad per praėjusį savaitgalį mama prieš ją vėl smurtavo: tampė už plaukų, sudavė per veidą, tai yra pasiimti iš mokyklos penktadienį atvažiavo su savo drauge I.. Mokykloje mama elgėsi maloniai, o lipant į automobilį ėmė rėkti, ko jinai skundžiasi, grasino, žemino ir sudavė ranka per veidą, o mamos draugė Indra pasakė: „K., kaip ji gali su mama taip elgtis, nes ji tave augina, tu turėtum jai rankas, kojas bučiuoti, kad ji yra savanaudis nieko nemylintis gulintis padaras“. Ji du ar tris kartus buvo išsikvietusi K. močiutę R. V.. Pradžioje močiutė nenorėjo kalbėti, sakė, kur anksčiau visi buvo, kai ji kreipėsi į Vaiko teises pagalbos, minėjo, kad mama jau dabar ir taip yra pasitaisiusi, o nieko neišspręs, o jei ji kalbės, tai jos V. prie anūkių neprileis. R. V. jai patvirtino, kad pati yra mačiusi, kad dukra muša K. ir visaip išvadina, ir minėjo, kad pati eina K. savaitgaliais maudyti, kad V. nemuštų K.. Močiutė minėjo, kad kažkada anksčiau yra mačiusi mėlynes ant K. kūno ir išsiaiškino, kad V. mušė K. virvute. Tai, jai paklausus, patvirtino ir K., kad mama ją mušė su virvute, bet tai buvo seniau, kad dabar mama jos taip nebemuša. Tada močiutė ir kreipėsi į Vaiko teises. Po to, tiek K., tiek močiutė sakė, kad V. ją muša, taip, kad neliktų mėlynių. Dar močiutė sakė, kad kažkokiuose K. medicininiuose dokumentuose matė įrašą, kad mergaitė linkusi mamą apkalbėti, tai močiutė pasakė, kad V. protinga su dviem aukštaisiais susitvarkė, taip, kad vaiku niekas netikėtų (1 t., 51-53 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. B. parodymais, kur ji parodė, kad ji V. Z. pažįsta apie penkis - šešis metus laiko, jos yra draugės. Per pažinties laiką, ne kartą Vaida jos yra prašiusi, kad jos dukrą K. parvežtų iš Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos. 2016 m. lapkričio 18 d. ji, kaip ir Vaida vyko į koncertą Rygoje, 1980-ųjų užsienietiškų hitų. Kad spėti į koncertą V. K. sutarė iš mokyklos paimti anksčiau. V. jos paprašė, kad ji savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos parvežtų K. iš mokyklos. Jokio konflikto automobilyje nebuvo tarp K. ir jos mamos. Visas pokalbis buvo tik, kai K. paklausė kada močiutės gimtadienį, o V. jai atsakė, kad rytoj. V. smūgio nesudavė K., jos nesipyko, K. neįžeidinėjo. Atvežus į senelių kiemą, ji pamatė, kad K. negali atsisegti saugos diržo, tuo metu V. traukė iš bagažinės vežimėlį, ji K. paklausė, ar jai sveikata pablogėjo, kad diržo neatsisega, ji jai trumpai atsakė, kad ne. Daugiau K. nieko nesakė, tuo labiau neauklėjo ir nieko įžeidžiančio nesakė. Ji per pažinties laiką, nėra mačiusi, kad V. muštų K., jos vaikas taip pat turi negalią, jos su V. kartu veždavo vaikus į sanatoriją, ten taip pat nėra mačiusi, kad V. muštų ar naudotų psichologinį smurtą prieš K. (1 t., 57-58 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. B. parodymais, kur jis parodė, kad K. Z. pažįsta nuo 2016 m. rugpjūčio pabaigos, jis jai socialiniame tinklapyje „FACEBOOK“ parašė žintę - pakvietė į draugus, šiaip atsitiktinai, iki tol jos nepažinodamas, jinai jį priėmė į „feisbuko“ draugus ir jie susirašinėjo. Pirmą kartą pas K. nuėjo 2016 m. rugpjūčio paskutinės savaitės penktadienį arba šeštadienį, tiksliai dienos nepamena. K. gyveno su mama V. ir jaunesne seserimi G.. Jam būnant pas jas namuose, niekada jam neteko matyti naudojamo fizinio smurto prieš K., jam būnant mama K. nežemino, nekeikė, nevadino įžeidžiančiais žodžiais, tik grubiu tonu kalbėdavo su Kotryna, tai yra tokiu „nepatenkintu“ balsu. Kada tiksliai nepamena, bet yra buvę kokius du, tris kartus, kai jam atėjus į namus pas jas, K. buvo apsiverkusi, jam paklausus, kodėl verkė, K. sakydavo, kad mama ant jos šaukė, yra sakiusi keletą kartų, bet kiek konkrečiai nepamena, kad mušė, trenkė ranka, mėlynių ant K. kūno nuo mušimo nėra matęs. Atsimena, kad buvo toks įvykis, kad jis K. pas ją namuose juokino, jinai gerdama arbatą apsivėmė, tada mama V. supyko - šaukė kam taip juokina, nes K. reikėjo perrengti apvemtus drabužius (1 t., 60-61 b. l.);2017-04-28 teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-49/2017, kuriame nurodoma, kad ekspertizės metu nustatyta:

1. Lyginant su bendraamžiais, K. Z. atmintis, atkūrimas, abstraktaus žodinio protavimo gebėjimai yra labai silpni; kalbos supratimas yra silpnas ir neatitinka amžiaus.

2. Anot K. Z., smurtą ji patyrusi maždaug nuo 7 metų iki 17 metų amžiaus. Smurto pradžioje dėl savo mažo amžiaus ir vėluojančios pažintinės raidos K. Z. nesuprato smurto veiksmų pobūdžio ir negalėjo pasipriešinti smurto veiksmams. Bręsdama K. Z. pradėjo suprasti fizinio smurto pobūdį, tačiau dėl savo fizinės negalios ir priklausomo santykio nuo įtariamosios nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti; pasakodama kitiems apie patiriamą smurtą, nesulaukė tinkamos pagalbos; dalinai save apsaugojo išsireikalavusi darbo dienomis gyventi mokyklos bendrabutyje. Būdama 13 metų, K. Z. suprato įtariamosios tiek fizinio, tiek psichologinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau dėl savo negalios ir priklausomo santykio nuo įtariamosios nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti smurto veiksmams; apie patiriamą smurtą pasakojo specialistams. 2016 m. rudenį K. Z. pradėjo aktyviai siekti pagalbos, nes pavargo nuo smurto, artėjo pilnametystė, po kurios, jos žodžiais, ji galėjo būti pripažinta neveiksnia, ir tada niekas ja nebebūtų tikėjęs; apie smurtą namuose papasakojo psichologei I. B., kuri ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas merginos saugumas.

3. K. Z. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti ar padidintas įtaigumas. Dėl savo pažintinės veiklos ypatumų tiriamoji gali nesuprasti sudėtingesnių abstrakčių sąvokų, abstrakčių reiškinių, neįsiminti pateikiamos sudėtingesnės žodinės informacijos, tačiau yra pajėgi suprasti faktines įvykių aplinkybes (vietą, laiką, dalyvius, jų veiksmus), jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus paprastais žodžiais.

4. K. Z. kalbos supratimas yra silpnas ir neatitinka amžiaus; santykinai geriau išvystytas žodynas ir gebėjimas suprasti socialines situacijas, tuo tarpu abstraktaus žodinio protavimo gebėjimai yra labai silpni.

5. Dėl vėluojančios pažintinės raidos ir priklausomo santykio su įtariamąją K. Z. galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę kiek vėliau nei jos bendraamžiai.

6. K. Z. gali reikšti savo nuomonę dabartinio tyrimo metu. Esant poreikiui papildomai apklausti įtariamąją, rekomenduojama atsižvelgti į jos pažintinius ypatumus (žemus intelekto gebėjimus, konkretų mąstymą).

7. K. Z. įvykio metu psichikos sutrikimų, trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus nekonstatuota.

8. Šiuo metu K. Z. psichikos sutrikimų, trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, nekonstatuojama. Šiuo metu K. Z. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais.

9. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ K. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes K. Z., nuo 2012 m. pradžios iki 2016 m., pabaigos konstatuojamas vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1, 2016 m., gruodžio mėnesį, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tiriamajai diagnozuota ūminė reakcija į stresą F43.0, o ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2017-02-28 jai nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8; visi šie sutrikimai yra priežastiniu ryšiu susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais (fizinis ir psichologinis tiriamosios K. Z. gniuždymas, motinos piktnaudžiavimas savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis) (1 t., 118-130);

- 2017-06-21 Vilniaus specialiojo ugdymo centro „Aidas“ pateikta išvada, kurioje pateikiama K. Z. charakteristika, kur nurodyta, kad K. Z. tėtis nuoširdžiai rūpinosi mergaite. Tik pradėjusi lankyti centrą, mergaitė papasakojo pedagogams apie skriaudą, patirtą iš mamos, bendramokslių. Mergaitė labiausiai išgyvena dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, bijo mamos, vengia apie ją kalbėti. Mano, kad mama gali jai sąmoningai kenkti, meluoti, iškraipyti faktus dėl patirtos prievartos. K. Z. labai sąmoninga ir realiai suvokia situaciją, nori būti savarankiška, kad greičiau įvyktų sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo, bei mažiau sukeltų rūpesčių tėčio šeimai. K. Z. savarankiškumo įgūdžiai gerai išlavėję, kiek tai įmanoma dėl fizinės negalios. K. Z. nesidomi knygomis, žurnalais, tačiau kartu su pedagogais kuria darbelius. Mergina mėgsta dirbti kompiuteriu, išmaniuoju telefonu (2 t., 23-24 b. l.);

- Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos informacija, kurioja nurodoma, kad 2009-04-21 V. Z. kreipėsi į Mažeikių rajono pedagoginę psichologinę tarnybą dėl bendravimo problemų (tarpusavio santykių su dukra Kotryna, gim. 1999-03-03). Buvo suteiktos viso trys individualios psichologės I. B. konsultacijos mergaitei ir dvi mamai. 2014 m. sausio mėn. V. Z. dalyvavo PPT specialistų mokymų cikle „Psichologinė pagalba“ (2 t., 107 b. l.);

- 2013-10-03 R. V. prašymu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodyta, kad jos dukra V. Z. turi du vaikus, iš kurių viena yra neįgali K. Z. 13 metų. Savaitės bėgyje būna internate Mažeikių. Savaitgaliais grįžta namo. Jos mama dėl kiekvienos smulkmenos barasi, muša K. Atima telefoną, kad ji negalėtų pasiskųsti, jei primušė. Palieka vieną namuose ilgam. Prašo išsiaiškinti situaciją dėl K. priežiūros (2 t., 155 b. l.);

- 2013-10-14 V. Z. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog ji buvo iškviesta pasiaiškinti dėl netinkamos dukros K. Z. priežiūros. Tvirtino, jog savo dukromis rūpinasi tinkamai, vaikai gyvena tinkamose sąlygose. Nurodė, jog K. yra problemiškas vaikas, serga psichinėmis ligomis, turi visišką fizinę negalią, todėl kartais neadekvačiai reaguoja į aplinką. Dėl to retkarčiais kyla konfliktų. Patvirtino, jog vaikas nėra mušamas ar kitaip skriaudžiamas (2 t., 156 b. l.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996-03-14 Nr. I-1234) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai (kartotinai, periodiškai). Vaiko fizinis ir psichologinis gniuždymas gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis, pasityčiojimu, įžeidinėjimu, žeminimu tiek asmeniškai, tiek kitų asmenų akivaizdoje, bauginimu, menkinimu siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja vaiko savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Taip pat tai gali pasireikšti kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo – blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu ir pan. Smurtaudamas asmuo neretai siekia parodyti savo valdžią ir pranašumą.

Nors V. Z. savo kaltę neigia, o teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. B., D. K., R. M., R. R., V. Ū., R. J., V. L. ir S. K. iš esmės nurodė, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją K. Z. neįžvelgusios, priešingai išskirtinai teigiamai charakterizavo kaltinamąją V. Z., kaip labai gerą, rūpestingą mamą, kuri atidavė labai daug jėgų ir laiko neįgalaus vaiko priežiūrai. Paminėtina ir tai, jog po gauto skundo 2013-10-03 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, kuriai pagal teritoriją priklausė V. Z. šeima, net neapklausė neįgalios nukentėjusios K. Z., apsiribojo vien kaltinamosios V. Z. apklausa, kuri neigė vartojusi smurtą prieš neįgalią dukrą, ir gyvenimo sąlygų įvertinimu. Tai byloje patvirtino ir apklausta liudytoja D. K., kuri taip pat teigė, jog buvo patikrintos nukentėjusios K. Z. gyvenimo sąlygos, kurios buvo geros ir pritaikytos neįgaliai nuketėjusiajai. Iš esmės liudytojai tvirtino apie ypatingą nukentėjusios K. Z. materialinį aprūpinimą, kurio teismas taip pat nepaneigia. Tačiau nukentėjusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pasisakydama ekspertizės metu bei teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, jog smurtas, tiek psichologinis, tiek fizinis jos atžvilgiu, nuolat vykdavo namuose nematant pašaliniams asmenims, todėl byloje ir nėra tiesioginių liudytojų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamoji V. Z. smurtavo prieš savo neįgalią dukrą K. Z.. Paminėtina, jog nuketėjusios K. Z. duoti parodymai yra nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinimą V. Z. patvirtina byloje liudytojais apklausti teisminio nagrinėjimo metu: I. B., S. M., S. Z., A. B., iš dalies liudytojos I. B. ir mažametės G. Z. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad V. Z. sistemingai, naudodama fizinę ir psichinę prievartą, fiziškai ir psichologiškai gniuždė nukentėjusiąją K. Z. ir, būdama nukentėjusiosios mama, atsakinga už jos auklėjimą, vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, ugdymu, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, piktnaudžiavo savo, kaip mamos, teisėmis ir pareigomis, sistemingai naudodama fizinę ir psichinę prievartą. Pati kaltinamoji V. Z. savo parodymuose pripažino, kad bendravo griežtu tonu su dukra K. Z. bei yra sudavusi dukrai per užpakalį ir buvusi supykusi dėl dukros netinkamo elgesio (kai ši prišlapino sauskelnes, kai apsivėmė) (2 t., 42-43 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta G. Z. taip pat patvirtino, kad mama ant jos ir sesės K. Z. šaukdavo (1 t., 46-48 b. l.). Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. apšaukdavo dukrą K. Z., tiesa vėliau bandė pataisyti netikėtai išsprūdusius žodžius ir teigė, kad pirmiausia gražiuoju, o tada šaukia bei pasakė, jog nėra mačiusi, kad V. Z. būtų prie jos apkabinusi savo dukrą K. Z. (2 t., 45-46 b. l.). Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad K. būdavo apsiverkusi, jam pasakojo, jog mama prieš ją smurtauja, taip pat patvirtino, jog V. Z. jo akivaizdoje grubiu tonu kalbėdavo su K. Z. (2 t., 45 b. l.). Liudytoja I. B. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jai K. Z. papasakojo apie mamos elgesį, kad kiekvieną kartą K. Z. grįžus po savaitgalio iš namų, ji būdavo labai prastos būsenos. Taip pat liudytoja patvirtino, jog ji kalbėjosi su K. Z. močiute, kuri vėliau atsisakė duoti parodymus, kad močiutė matė, kaip V. muša dukrą, kad muša taip, kad neliktų mėlynių, kad močiutė dar jai sakė, jog V. Z. protinga, su dviem aukštaisiais susitvarkė taip, kad vaiku niekas netikėtų (2 t., 44 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji K. Z. jai skundėsi, kad prieš ją yra naudojamas smurtas, ji informavo apie tai mokyklos vadovybę, kuri jai atsakė, kad viskas yra išsiaiškinta ir namuose yra viskas gerai (2 t., 147-148 b. l.). Liudytoju apklaustas nukentėjusios tėvas S. Z. patvirtino teismui, jog nukentėjusioji K. Z. jam skundėsi, kad prieš ją yra smurtaujama, tačiau jis dukros pasisakymų nevertino kaip rimtų, nes jam nesuprantama, kaip mama gali smurtauti prieš savo vaiką, nes buvusi sutuoktinė reikalaudavo iš dukros viską daryti, tai gal jos ir susipykdavo (2 t., 149-150 b. l.). Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. V. atsisakė duoti parodymus, tačiau išsakė tokią frazę, kad tarp jos dukros ir anūkės būdavo visokių santykių ir tai turėjo spręsti kiti specialistai (2 t., 46 b. l.), tačiau iš byloje esančio R. V. 2013-10-03 prašymo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, matyti, jog ji praneša, kad jos dukra V. Z. dėl kiekvienos smulkmenos barasi ant dukros K. Z., muša dukrą K., atima telefoną, kad pastaroji negalėtų pasikųsti jei primušė bei palieka vieną namuose ilgam (2 t., 155 b. l.). Nukentėjusioji bijodama pasekmių, jog pranešė apie prieš ją naudojamą smurtą, kai ją apklausdavo specalistai, paneigdavo nusiskundimus, todėl iš dalies ir nesulaukė tinkamos specialistų pagalbos. V. Z. kaltę įrodo 2017 m. kovo 23-balandžio 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame užfiskuota, jog ekspertizės metu kaip tik buvo patvirtinta, jog K. Z. neturi psichikos sutrikimų, trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie juos parodymus. Jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Taip pat psichiatrai nustatė, kad smurtą patyrė nuo 7 iki 17 m. Pradžioje dėl savo amžiaus ir vėluojančios pažintinės raidos nesuprato smurto veiksmų pobūdžio ir negalėjo pasipriešinti smurto veiksmams. Bręsdama suprato fizinio smurto pobūdį, tačiau dėl savo fizinės negalios ir priklausomumo nuo kaltinamosios, t. y. savo mamos, nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti, pasakodama kitiems apie patiriamą smurtą, nesulaukė tinkamos pagalbos. Iš dalies save apsaugojo, išsireikalavusi darbo dienomis gyventi mokyklos bendrabutyje. 2016 m. rudenį jau pati aktyviai pradėjo siekti pagalbos, nes pavargo nuo smurto (1 t., 118-130 b. l.). Teismo posėdžio metu psichiatrė ekspertė R. D. parodė, kad nukentėjusios K. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir psichiatrinės psichologinės ekspertizės metu analogiški. K. Z. nėra nustatyta psichikos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų suprasti bylos aplinkybių bei suvokti savo parodymų. Paaiškino, jog nukentėjusios krūptelėjimai net po nedidelio triukšmo parodo ypatingai padidėjusi nerimastingumą ir baimingumą, tai parodo skriausto vaiko reakcijas į bet kokį pašalinį garsą. Tai patvirtina bylos aplinkybes, jog nukentėjusios K. Z. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas (2 t., 93-95 b. l.). Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jos dukra nuo gimimo krūpčioja dėl menkiausio garso ir tai teisiamojo posėdžio metu tvirtino nukentėjusios tėvas S. Z., tačiau ekspertė patikino, jog nukentėjusios krūptelėjimai yra susiję ir su patirtu smurtu, net tik dėl ligos. Psichologė ekspertė D. P. patvirtino, kad nukentėjusios K. Z. parodymai nuoseklūs. Taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji yra labai imli stresinėms situacijoms, tai labiau atsakas į tai, ką ji patyrė, t. y. smurtą. Nukentėjusioji sakė, kad jai mama dažnai sakydavo, kad ji invalidė, kad ji niekam nereikalinga, kad draugas ją paliks, jautėsi nereikalinga. Nukentėjusios duoti parodymai yra nuoseklūs, emocinė būklė atitinka duodamus parodymus. K. Z. neturi psichikos sutrikimų, trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie juos parodymus. Jai nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Taip pat konstatavo, kad nukentėjusioji smurtą patyrė nuo 7 iki 17 m. Pradžioje dėl savo amžiaus ir vėluojančios pažintinės raidos nesuprato smurto veiksmų pobūdžio ir negalėjo pasipriešinti smurto veiksmams. Bręsdama suprato fizinio smurto pobūdį, tačiau dėl savo fizinės negalios ir priklausomumo nuo kaltinamosios, t. y. savo mamos, nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti, pasakodama kitiems apie patiriamą smurtą, nesulaukė tinkamos pagalbos. Iš dalies save apsaugojo, išsireikalavusi darbo dienomis gyventi mokyklos bendrabutyje. 2016 m. rudenį jau pati aktyviai pradėjo siekti pagalbos, nes pavargo nuo smurto (2 t., 95-97 b. l.). Tokios aplinkybės tik patvirtino byloje kaltinimą, jog nukentėjusioji smurtą patyrė laikotarpyje nuo 7 iki 17 metų. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji K. Z. yra psichinis ligonis ir prašė skirti jai psichiatrinę ekspertizę. Psichiatrinės ekspertizės metu kaip tik buvo patvirtinta, jog nukentėjusioji neserga tokiomis psichinėmis ligomis, dėl kurių negalėtų suvokti jos atžvilgiu atliktų veiksmų bei duoti apie tai teisingų parodymų (1 t., 118-130 b. l.).

Remiantis ekspertizės išvada, kaltinamoji V. Z. prieš mažametę neįgalią dukrą K. Z. vartojo tiek psichologinį smurtą (pravardžiuodavo, žemino žodžiais, nepagrįstai užsipuldavo, grasino), tiek fizinį smurtą (tampydavo už plaukų, trankydavo ranka per veidą, išmesdavo iš vėžimėlio, trenkdavo galvą į sieną), smurtą ji patyrusi maždaug nuo 7 metų iki 17 metų amžiaus. Smurto pradžioje dėl savo mažo amžiaus ir vėluojančios pažintinės raidos K. Z. nesuprato smurto veiksmų pobūdžio ir negalėjo pasipriešinti smurto veiksmams. Bręsdama K. Z. pradėjo suprasti fizinio smurto pobūdį, tačiau dėl savo fizinės negalios ir priklausomo santykio nuo savo motinos nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti; pasakodama kitiems apie patiriamą smurtą, nesulaukė tinkamos pagalbos; iš dalies save apsaugojo išsireikalavusi darbo dienomis gyventi mokyklos bendrabutyje. Būdama 13 metų, K. Z. suprato savo motinos tiek fizinio, tiek psichologinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau dėl savo negalios ir priklausomo santykio nuo mamos nebuvo pajėgi savarankiškai pasipriešinti smurto veiksmams; apie patiriamą smurtą pasakojo specialistams. Tokie kaltinamosios veiksmai nukentėjusios atžvilgiu konstatuotini kaip pavojingas ir ilgai trukęs fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajai, kuri dėl to gyveno nuolatinėje baimėje, dėl tokių kaltinamosios veiksmų prieš nukentėjusiąją K. Z. buvo padaryta žala K. Z. psichikos sveikatai ir jai jau nuo 2012-02-27 konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, 2016 m. diagnozuota ūminė reakcija į stresą, ekspertizės metu konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje nagrinėjamais įvykiais, tai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakomybė už padarytas veikas šiuo atveju atsiranda ne tik pagal BK 163 straipsnį, kuris numato formalią nusikaltimo sudėtį ir užtraukia atsakomybę esant kaltininko tiesioginei tyčiai, bet dar ir pagal kilusias pasekmes - susirgimą, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiesioginei tyčiai inkriminuojant BK 163 straispnį reikalingi šie požymiai: pavojingos nusikalstamos pobūdžio suvokimas ir norėjimas veikti. Akivaizdu, kad kaltinamoji aukščiau aptartą smurtą vartojo tiesiogine tyčia, aiškiai įsivaizdavo ir suvokė, kokią daro veiką ir kokiai vertybei kelia pavojų taip elgdamasi, bauginimo, gasdinimo, žeminimo veiksmus atliko tiesiogiai nukreipiant juos į mergaitę, taigi, jos padaryta veika užtraukia atsakomybę pagal BK 163 straispnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lieuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ 7.1 punktu, K. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kadangi veika turėjo pasekmes – susargdintas asmuo, neturintis 14 metų amžiaus, t. y. mažametis, ir kartu veika padaryta prieš bejėgiškos būklės žmogų, kadangi nukentėjusioji turi fizinę negalią ir dėl savo fizinės būklės neturėjo galimybių aktyviai pasipriešinti kaltinamosios veiksmams, nes jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, apribota jos judėjimo laisvė, juda tik neįgaliojo vėžimėlio pagalba, buvo priklausoma nuo kaltinamosios, kartu veika padaryta prieš savo šeimos narį, ji pagal atsiradusias pasekmes dar kvalifikuojama pagal BK 138 straispnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės, jog kaltinamoji V. Z. 2016 m. lapkričio 20 d. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, ranka sudavė per veidą, 2016 m. lapkričio 18 d. apie 14 val. prie Mažeikių „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, esančios Laižuvos g. 3, Mažeikiuose, automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ranka sudavė per veidą, kadangi minėtos aplinkybės nenurodė bei nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nei kiti objektyvūs duomenys.

Kaltinamoji ir jos gynėjas vis teigė, kad nukentėjusioji apkalbėjo kaltinamąją, turėdama tikslą užvaldyti kaltinamosios gyvenamąjį būstą, kuriame galėtų laisvai gyventi su draugu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji su draugu A. B. bendrauti pradėjo nuo 2016 m. rugpjūčio paskutinės savaitės penktadienio ar šeštadienio. Tuo tarpu nukentėjusios nusiskundimai dėl jos atžvilgiu netinkamo mamos elgesio truko nuo jos vaikystės, o tiksliau kiek ji pati save atsimena. Nukentėjusioji skundėsi įvairiems specialistams: mokykloje psichologams ir pavaduotojai, 2012-04-12 buvo paskambinusi ir pranešusi apie jos atžvilgiu naudojamą smurtą (1 t., 131-132 b. l.), tačiau tinkamos specialistų pagalbos nesulaukė, nes 2012-04-20 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o mokyklos, kurioje ji mokėsi specialistai tik surengė pokalbį su mama, kuri viską paneigė, ir jokių priemonių nesiėmė. Net 2013-10-03 nukentėjusios močiutės R. V. rašytas prašymas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame nurodyta, jog V. Z. skriaudžia savo neįgalią dukrą K. Z., nesulaukė atitinkamos specialistų reakcijos. Po šio pranešimo specialistai tik patikrino nukentėjusios gyvenimo sąlygas bei pasikalbėjo su V. Z., kuri viską paneigė, todėl ir vėl tinkamos pagalbos nukentėjusioji nesulaukė. Paminėtina, jog jau paaugusi nukentėjusioji, pati ieškodama sau pagalbos išsireikalavo, jog internetinėje mokykloje galėtų leisti savaitės darbo dienas, o savaitgaliais grįžti į namus. Nukentėjusioji išsakydavo nusiskundimus dėl patiriamo smurto, bet jos mama kaltinamoji V. Z. visus įtikindavo, jog jos dukra K. Z. yra psichinis ligonis ir viską išsigalvoja, nors šios aplinkybės byloje yra paneigtos ekspretizės akto išvadomis, kur nurodyta, kad K. Z. įvykio metu psichikos sutrikimų trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, nekonstatuota (1 t., 118-130 b. l.). Kad K. Z. skundėsi savo mamos elgesiu patvirtino ir jos tėvas S. Z., psichologės S. M. ir I. B. bei D. K.. Visos šios aplinkybės paneigia kaltinamosios ir jos gynėjo gynybinę poziciją, jog nukentėjusioji apkalba kaltinamąją dėl siekio užvaldyti butą, kad galėtų jame nepriklausoma gyventi su draugu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). Kaltinamoji anksčiau teismo neteista (1 t., 136 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 137 b. l.), išsituokusi, turinti dar vieną mažametę dukrą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 141 b. l.), darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., 157 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (1 t., 139 b. l.).