- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-465-317-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- S. B.-M.
Teisėjas: Jonas Malinauskas Procesinio sprendimo kategorija:
NUOSPRENDIS
2009 m. lapkričio 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui I. A., nuteistajai A. Č., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Č. apeliacinį skundą dėl 2009-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažinta kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir nuteista – 15 MGL(1950 litų) dydžio bauda.
Iš A. Č. priteista nukentėjusiajai S. B.-M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
A. Č. nuteista už tai, kad paskleidė apie nukentėjusiąją S. B.-M. tikrovės neatitinkančią informaciją kuri ją pažemino, t.y. savo 2008 m. birželio 25 d. atsiliepime į R. Č. priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje Alytaus rajono apylinkės teisme ji nurodė, kad 2006 m., tikslesnė data nenurodyta, jos vyras R. Č., viešėdamas savo motinos tėviškėje ir lankydamas gimines prisigėrė, po ko ji užtiko jį vienoje lovoje su pusseserės dukra S. B. (tuo metu buvusi nukentėjusiosios pavardė). Šį atsiliepimą pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui, po ko šie duomenys tapo žinomi visiems proceso dalyviams ir kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2009-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, jog sąžiningas faktinių aplinkybių dėstymas procesiniame dokumente negali būti vertinamas kaip garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, nes savo sutuoktinį R.Čepulionį civilinėje byloje ji kaltino pažeidus sutuoktinio pareigas dėl neištikimybės ir remiantis Civilinio proceso kodekso normomis, ji privalėjo teismui atskleisti aplinkybes, kurios sudarė faktą konstatuoti sutuoktinio neištikimybę. Tokią pareigą civilinėje byloje jai nustato LR CPK 5 straipsnis, 12 straipsnis, 142 straipsnis, kur nurodyta, jog atsiliepime į priešieškinį ji privalo nurodyti nesutikimo su priešieškiniu motyvus bei įrodymus, kuriais grindžia šiuos motyvus ( 142 str. 2d. 2 p. 3p.). Įstatymas jai suponavo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimus dėl sutuoktinio pripažinimo kaltu pažeidus sutuoktinio pareigas civilinėje byloje ( CPK 178 str.). Apeliantės nuomone, faktinių aplinkybių nurodymas procesiniame dokumente nepripažintinas duomenų skleidimu.
Atsiliepimas
Nuteistoji nurodo, jog procesiniu dokumentu -atsiliepimu teismui – ji realizavo įstatymu jai suteiktą teisę pateikti faktines aplinkybes, liečiančias jos sutuoktinio elgesį ir moralę. Atsiliepimas buvo adresuotas išimtinai teismui ir įteiktas išimtinai teismui konkrečioje civilinėje byloje. Atsiliepimą į priešieškinį byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntė ne ji, o teismas savo iniciatyva. Nuteistoji pažymi, kad savo veiksmais siekė neskleisti šios bylos duomenų (teismas minėtoje civilinėje byloje tenkino A. Č. prašymą ir bylą nagrinėja uždarame teismo posėdyje), todėl buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės, atitinkančios tiesos kriterijų, nebus paskleistos tretiesiems asmenims. Atsiliepimą į priešieškinį išviešino ne ji, o R. Č., neteisėtai perduodamas šį dokumentą S. B. – M.. Nukentėjusioji teismo posėdyje pripažino, kad bylą privataus kaltinimo tvarka inicijavo R. Č..
Nuteistoji nurodo, kad civilinio kodekso 2.24 str. 9 p. įtvirtinta imperatyvi norma, kad civilinio proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ir teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Tuo remiantis nėra objektyviosios pusės požymių ( žinių paskleidimo), dėl ko apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas.
Jos nuomone nėra įrodyta, kad ji veikė tyčia, t.y. kad ji sąmoningai pateikė prasimanymus apie S. B.-M., suprato, kad žemina nukentėjusiosios garbę ir orumą ir norėjo tokių padarinių. Iš jos paaiškinimų matyti, kad atsiliepimu į ieškinį ji siekė parodyti tik savo sutuoktinio neigiamą moralę šeimos atžvilgiu. Apie tai, kad ji turėjusi pagrindo taip manyti, patvirtina faktinės bylos aplinkybės, kurias pripažino ir nukentėjusioji S. B.-M., sutikusi su A. Č. parodymais, kad A. Č. su R. Č. ir sūnumi viešėjo P., kad visi gėrė alkoholinius gėrimus, kad A. Č. ir jos sutuoktinis nakvojo kartu su S. B.-M. tame pačiame bute. Tuo būdu, pagrįsta manyti, kad A. Č. buvo ir yra įsitikinusi, kad matė savo sutuoktinį vienoje lovoje su nukentėjusiąją ir tai negali būti vertinama kaip išgalvotos aplinkybės.
Apeliantės nuomone teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo nustatyti, kad atsiliepime nurodytas teiginys apie tai, kad R. Č., viešėdamas pas gimines prisigėrė, po ko A. Č. jį užtiko vienoje lovoje su jo pusseserės dukra S. B., neatitinka tikrovės. Spręsdamas, kad A. Č. atsiliepime nurodytas teiginys neatitinka tikrovės ir yra melagingas, teismas vadovavosi A. Č. paaiškinimais, nukentėjusiosios S. B. M. paaiškinimais, kaltinamosios sutuoktinio R. Č. paliudijimu ir kaltinamosios motinos A. Ž. liudijimu. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė A. Č. gynėjos prašymą prijungti civilinę bylą, kurioje buvo pateiktas atsiliepimas ir kurios duomenys turi įrodomosios reikšmės šiai bylai, nesiėmė priemonių išsamiai ištirti įvykio aplinkybes, nors privalėjo surinkti A. Č. tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus: nustatyti konkretų laiką kada jos vyras R. Č. su šeima viešėjo P., apklausti liudytoju A. B., kuris būtų patvirtinęs, kad nurodytu laiku sargavo ir iki ryto nebuvo namie, išreikalauti duomenis apie A. B. darbo grafiką.
Skunde teigiama, kad teismas subjektyviai vadovavosi vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo prieštaringi (teismo posėdžio protokolas b.l. 63) ir prieštaravimų nepašalino, nors kaltinamoji A. Č. kaltės nepripažino ir pažymėjo, kad atsiliepime nurodytas aplinkybes matė savo akimis. Nukentėjusiosios ir R. Č. aiškinimus, kad jiedu vienoje lovoje negulėjo, teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes abu turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Nuosprendyje nepagrįstai kritiškai įvertinti liudytojos A. Ž. parodymai dėl to, jog ši liudytoja yra kaltinamosios motina. Todėl akivaizdu, jog teismo nuosprendis yra priimtas nesant įrodymų, pagrindžiančių A. Č. kaltę, todėl teismas, vertindamas įrodymus A. Č. nenaudai ir teigdamas, kad pastaroji privalėjo įrodyti, jog duomenys yra teisingi, nusižengė LR Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai ( 31 straipsnis), Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. nuostatoms ir Baudžiamojo proceso kodekso 301 str., nustatančiam, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo asmens parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Šioje byloje jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių A. Č. kaltę, nebuvo nustatyta.
Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistoji bei jos gynėja prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis(LR BPK 326 str. 4d.), nes apylinkės teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už LR BK 154 str.1d. nustatė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas.
Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Byloje, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistoji žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins nukentėjusiąją bei suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą ja, neigiamai paveikti tolimesnę jos veiklą, ir to siekė.
A. Č. nuteista už tai, kad 2008 m. birželio 25 d. atsiliepime į R. Č. priešieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje Alytaus rajono apylinkės teisme nurodė, kad 2006 m. jos vyras R. Č., viešėdamas savo motinos tėviškėje ir lankydamas gimines prisigėrė, po ko jinai užtiko jį vienoje lovoje su pusseserės dukra S. B.-M. ir tokį atsiliepimą ji pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui, po ko šie duomenys tapo žinomi visiems proceso dalyviams ir kitiems asmenims.
Iš bylos medžiagos matyti, jog duomenis apie tai, jog užtiko savo sutuoktinį vienoje lovoje su savo pusseserės dukra S. B.-M. nuteistoji nurodė 2008-06-25 atsiliepime į R. Č. priešieškinį civilinėje byloje. Tokio turinio atsiliepimą ji pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuriame šie duomenys tapo žinomi proceso dalyviams.
Taigi, nuteistoji kreipėsi procesiniu dokumentu į valstybės instituciją-apylinkės teismą, kuriame išdėstė, jos įsitikinimu, tikrus faktus apie jai tikrai žinomas aplinkybes. Apylinkės teismui A. Č. pateikė dokumentą, kuriame išdėstė jai reikšmingas ir teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Nėra jokių duomenų apie tai, kad šiame dokumente nurodyti faktai iki jų paskleidimo jau buvo paneigti tiek nukentėjusios, tiek ir R. Č., ir šiais faktais nuteistoji iš anksto siekė paskleisti nukentėjusiąją šmeižiančią bei neatitinkančią tikrovės informaciją, siekė paniekinti ar pažeminti ją ar pakirsti pasitikėjimą ja.
Taigi, nėra duomenų apie tai, kad pateikdama atsiliepimą teismui, nuteistoji turėjo motyvą bei tikslą apšmeižti nukentėjusiąją bei, siekdama tokių tikslų, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją teismui. Galiojantys LR įstatymai įpareigoja asmenį teikti valstybės institucijoms, tame tarpe ir teismui, tik teisingą informaciją. Faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsiliepimą nuteistoji pateikė būdama įsitikinusi atsiliepime nurodytais faktais bei siekdama pateikti teismui teisingus duomenis. Tai, kad šie duomenys gali būti ir bus paneigti tiek nukentėjusiosios, tiek ir R. Č., nuteistoji negalėjo iš anksto numatyti. Taigi, ji iš anksto neturėjo tyčios pateikti teismui tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tuos duomenis laikė tikrais. Neturėdama tikslo pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją, A. Č. negalėjo siekti ir nesiekė tyčia pažeminti, paniekinti nukentėjusiąją ar pakirsti kitų asmenų pasitikėjimą ja. Todėl jos veiksmuose nėra nustatyta LR BK 154 str. 1d. numatytų nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių-tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją bei kaltės ją paskleidžiant.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsiliepime nurodyti duomenys buvo skirti tik teismui. Apie R. Č. neištikimybę bei nukentėjusiąją įžeidusius teiginius viešoje erdvėje buvo paskleista teismui išsiunčiant atsiliepimą proceso dalyviams t.y. ne nuteistosios, o teismo iniciatyva, nes tai numato įstatymas. Be to, pati nukentėjusioji patvirtino, jog apie tai sužinojo iš R. Č., o ne iš kitų asmenų.
Veikoje, kurią apylinkės teismas pripažino įrodyta, įrodymais patvirtinančiais nuteistosios kaltę pripažinti nukentėjusiosios bei R. Č. parodymai, o A. Č. bei jos motinos A. Ž. parodymais teismas nemotyvuotai netikėjo ir jais nesivadovavo.
Kolegijos nuomone, remiantis vien tik nukentėjusios S. B.-M. bei kito šioje byloje suinteresuoto asmens-nuteistosios sutuoktinio R. Č. parodymais, nebuvo pagrindo pripažinti A. Č. kalta bei skirti jai įstatyme numatytą bausmę. Apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistosios naudai liudijusios A. Ž. parodymus vertino kaip suinteresuoto asmens parodymus, o parodymais R. Č., kuris bylinėjasi su nuteistąja teisme, yra atsakovas A. Č. pareikštame ieškinyje teismui ir, kuris yra pakankamai suinteresuotas asmuo, patikėjo ir jais vadovavosi.
Kolegija daro išvadą, kad A. Č. nepadarė veikos numatytos LR BK 154 str. 1d., todėl apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ją kalta dėl šios veikos. Esant tokios aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-A. Č. išteisinantis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d. , 329 str. 1p.
nusprendė:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendį, kuriuo A. Č. pripažinta kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir nuteista – 15 MGL(1950 litų) dydžio bauda ir kuriuo iš A. Č. priteista nukentėjusiajai S. B.-M. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priimti naują nuosprendį:
A. Č. dėl kaltinimo nusikalstama veika numatyta LR BK 154 str. 1d. išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiosios S. B.-M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.