Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. atstovei advokatei Dianai Dūdienei,

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Linui Baleišiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-102-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2021-03-27 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypuose (žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ilgalaikės nuomos teise valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikęs Valstybinei miškų tarnybai pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, organizavo 17 pušų (12,431 m³), 13 beržų (13,103 m³) ir 1 ąžuolo (0,234 m³), kurie buvo žali, nukirtimą. 2022-01-06 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) nutarimu G. G. už tai paskirta 560 Eur bauda.

G. G. pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti 2022-01-06 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-102-2022 (toliau ir – Institucijos nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad siekiant konstatuoti ANK 273 straipsnio 2 punkte nurodyto pažeidimo faktą, turi būti nustatyta ir pagrįsta, kad: vykdyti kirtimai ir jie vykdyti privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančioje miško žemėje; kirtimams vykdyti buvo būtinas leidimas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio leidimo neturėjo. Nagrinėjamu atveju nei viena iš aukščiau nurodytų sąlygų Institucijos nebuvo nustatyta ir/ar pagrįsta. Paaiškino, kad 2021 m. pradžioje organizavo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), dalyje po pūgų, vėjo ir ilgalaikių kritulių (sniego) pavojingai nulūžusių ir/ar pasvirusių medžių kirtimą (toliau ir – Kirtimai). Visi medžių tvarkymo ir kirtimo darbai atlikti išimtinai tik su stipriai pažeistais medžiais. Kirtimai atlikti siekiant apsaugoti nuo žalos šalia šių medžių esančius statinius ir šioje Žemės sklypo dalyje esančius/būnančius asmenis. Organizuodamas Kirtimus veikė išimtinai būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl, net ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų nustatytas, tokie veiksmai nelaikytini administraciniu nusižengimu. Pabrėžė, kad Kirtimai buvo vykdomi užstatytame Žemės sklypo plote. Liudytojo Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto R. J. parodymai iš esmės nenurodo konkrečios kiekvieno Kelmų matavimo akte nurodyto kelmo vietos Žemės sklype, kitų įrodymų apie faktinę kelmų vietą byloje nėra, tad aplinkybės, kad Kirtimai buvo vykdomi miško žemėje, Institucija neįrodė. Institucija, priimdama nutarimą, nenurodė, kokios poįstatyminio teisės akto normos pagrindu šiuo atveju buvo būtina gauti išankstinį leidimą kirsti medžius. Nei G. G., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021-06-29 neturėjo jokių žinių apie atliekamą administracinio nusižengimo tyrimą, nedalyvavo fiksuojant kelmus, kurie nurodyti kelmų matavimo akte, neturėjo galimybės stebėti kelmų matavimo, gauti duomenis apie matavimams ir/ar kelmų vietos nustatymui panaudotas priemones, jų patikrą ir pan. Sprendžiant ar būtina gauti leidimą kirsti medžius privačiame miške, taikytinos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-08 įsakymo Nr. D1-569 „Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytos vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas“ nuostatos. Šiuo poįstatyminiu teisės aktu nustatyta, kad be leidimų kirsti mišką ir be pranešimų apie ketinimus kirsti mišką galima vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos ir po kirtimo medelyno skalsumas nėra mažesnis kaip 0,5. Vykdant šiuos kirtimus medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas. Taigi net ir tuo atveju, jei Kirtimai būtu pripažinti, kaip vykdyti miško žemėje, G. G. turėjo teisę vykdyti šiuos Kirtimus be leidimo ir pranešimo apie ketinimus kirsti mišką. Be to, Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama minimalią nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tik G. G. amžių. Teismui nusprendus, kad G. G. įvykdė ANK 273 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusižengimą, prašo administracinės nuobaudos jam neskirti, atsižvelgus į šias aplinkybes: Kirtimai buvo atlikti išimtinai tik siekiant pašalinti pavojų turtui ir asmenims; G. G. iniciatyva nuo 2002 m. Žemės sklype yra pasodinti 52 vaiskrūmiai, apie 60 tujų ir kitų dekoratyvinių spygliuočių, apie 200 pušų bei apie 250 eglių; G. G. medžių kirtimus, kuriems reikalingas leidimas, vykdo pagal teisės aktų reikalavimus.

Institucija atsiliepime prašė skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ypatingai skubios, ekstremalios ar neatidėliotinos, kirtimo reikalaujančios situacijos buvimą G. G. nuomojamame Žemės sklype, todėl skundo teiginiai, susiję su nurodoma iškilusia realia grėsme, turėtų būti vertinami kritiškai. G. G., neturėdamas leidimo, iškirto 17 pušų, 13 beržų ir 1 ąžuolą, kurie buvo žali, tad akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pabrėžė, kad miško savininkai, patys vykdantys kirtimus, turi laikytis ir kitų taisyklių. Kirtimai derinami tarpusavyje ir išdėstomi taip, kad nebūtų iškertama medienos daugiau, nei priauga per tą patį laiką visos šalies mastu. Teisės aktų svarbiausi reikalavimai, draudžiantys ar ribojantys tam tikrus miško savininko veiksmus miške, nustatyti pirmiausia tam, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų miškininkaujant, o visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi ir naudojami tinkamai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai bando sumenkinti Institucijos pareigūno pateiktus oficialius įrodymus, siekdamas, kad pagrįstais ir neabejotinais įrodymais būtų pripažinti jo įmonės darbuotojų parodymai. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad priimant nutarimą buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų. Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į visą byloje pateiktą medžiagą, tinkamai ištyrus įrodymus. Institucijos nutarimu paskirtos baudos dydis proporcingas padarytam pažeidimui. Nutarimas tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. argumentai dėl nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.

Teismo posėdžio metu G. G. atstovė prašė skundą tenkinti. G. nepripažįsta savo kaltės dėl ANK 273 str. 2 d. nurodytos veikos atlikimo ir prašymą nutraukti jo atžvilgiu administracinę teiseną grindžia paaiškinimais pateiktais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam Aplinkos apsaugos departamentui ir skunde nurodytais argumentais. G. G. paaiškinime ir skunde nurodytus argumentus palaiko ir prašo jais remtis priimant sprendimą.

Administracinė atsakomybė asmeniui pagal ANK 273 str. 2 d. taikoma nustačius savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas, kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

Savavališkais medžių ar krūmų kirtimais pripažįstami kirtimai atlikti negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (LR Miškų įst. II sk. 9 str. 6 p.).

Aukščiau nurodytų, šiai bylai aktualių, teisės aktų analizė leidžia daryti šias išvadas, kad ANK 273 str. 3 p. nurodyta administracinė atsakomybė taikytina: a) už kirtimus atliktus privačiuose miškuose, t.y. žemės sklype esančiame miško plote, o ne kitos paskirties žemės sklypo dalyse, jei žemės sklypas nėra tik miško ūkio paskirties; b)už kirtimus, jei jie atlikti neturint leidimo, kuris pagal galiojančius teisės aktus yra privalomas.

Remiantis pateiktomis išvadomis, siekiant konstatuoti ANK 273 str 2 p. nurodyto pažeidimo faktą, turi būti nustatyta ir pagrįsta, kad: a) vykdyti kirtimai ir jie vykdyti privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančioje miško žemėje; b) kirtimams vykdyti buvo būtinas leidimas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio leidimo neturėjo.

G. G. nuomone, šiuo atveju, nei viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 273 str. 2 d., nebuvo nustatyta ir/ar pagrįsta.

Dėl vykdytų Kirtimų ir būtinojo reikalingumo vykdant Kirtimus.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad savavališku kirtimu privačiame miške pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) atlikti ir G. G. organizuoti medžių kirtimai 2021 m. pradžioje.

Jeigu teigti, kad skundžiamame Nutarime nurodyti kirtimai yra G. G. 2021 m. sausio – vasario mėn. organizuoti kirtimai, G. G. prašo teismo priimant sprendimą įvertinti paaiškinimuose ir skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl to, kad minėti kirtimai buvo atlikti iškertant išimtinai tik stipriai pažeistus – pavojingai pasvirusius, nulūžusius, išvirtusius - medžius, siekiant teisėto intereso - apsaugoti nuo žalos šalia šių medžių esančius statinius ir asmenis. UAB (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų (medžių kirtimo darbų) dėka buvo išvengta didelės grėsmės, o vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio elgesio negalima laikyti pavojingu ar piktybišku. G. G. nuomone, organizuodamas Kirtimus jis veikė išimtinai būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl, net ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų nustatytas, tokie G. G. veiksmai nelaikytini administraciniu nusižengimu (ANK 16 str. 1 d.).

Dėl Kirtimų vykdymo vietos.

Žemės sklypas, kurio dalyje buvo vykdyti Kirtimai, yra kitos paskirties (naudojimo būdas – rekreacinis), kurį sudaro apie 38 procentų užtstatyto ploto, 20 procentų miško žemė, likusi dalis – žemės ūkio naudmenos, vandens telkinių plotas ir t.t., todėl siekiant nustatyti LR Miškų įst. 9 str. 6 p. nuostatų pažeidimą, būtina nustatyti, jog Kirtimai buvo atlikti tik toje Žemės sklypo dalyje, kurioje yra miško žemė. Nustačius, jog Kirtimai atlikti ne miško žemėje, o likusioje Žemės sklypo dalyje, ANK 273 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė negali būti taikoma.

Aptariant byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, susijusias su miško žemės vieta bendrame žemės sklype paminėtinos šios aplinkybės: 2021-06-29 surašytame Administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai nurodyta, kad kirtimai buvo vykdomi Miško žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo nurodyta ir ką patvirtina viešo registro duomenys, miško žemės dalis bendrame Žemės sklype yra tik apie 20 % , todėl teigti, kad visas Žemės sklypas yra miško žemė, nėra teisinio pagrindo. Nepagrįstai teigiant, kad visas Žemės sklypas yra miško žemė, nepagrįstai taikomi ir medžių kirtimą miškuose reguliuojantys teisės aktų reikalavimai.

2021-06-29 surašytame Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas laiku nuo 2021 m. vasario mėn. 1 d. 00 val. 00 min. iki 2021 m. kovo mėn. 27 d. 00 val. 00 min. Pagal tuo metu galiojusius viešo registro – VĮ Registrų centras“ duomenis (priedas Nr.1(1)) žemės sklypo bendrame plote miško žemė sudarė 1.3930 ha ir jokie miško kadastro duomenys, t.y. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, nurodytu laiku viešame registre nebuvo registruoti. Pagal tuo metu galiojusį viešai prieinamą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (Geinformacija apie miškus www.geoportal.lt), miško žemė bendrame sklype (pažymėta žalia spalva), nebuvo užstatytoje žemės sklypo teritorijoje (priedas Nr. 1(2)).

Pagal byloje esantį VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą (2022-03-14 Valstybinės miškų tarnybos rašto R2-648 priedas – 2021-07-07 VĮ „Registrų centras“ išrašas apie žemės sklypą, dokumento 49-51 l., šio prašymo priedas Nr. 2), duomenys apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą viešam registrui buvo pateikti tik 2021-03-31, t.y. po 2021-06-29 Administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko nuo 2021 m. vasario mėn. 1 d. 00 val. 00 min. iki 2021 m. kovo mėn. 27 d. 00 val. 00 min. Apie šių duomenų įregistravimą G. G. tapo žinoma 2021-07-07, kuomet jam buvo išduotas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas (priedas Nr. 2). Susipažinęs su naujai registruotais duomenimis bei nustatęs, jog miško žemės plote – 1.3930 ha pagal Miškų valstybės kadastrą įregistruotas miško plotas yra 3.2727 ha, G. G. 2021-07-17 kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastrą prašydamas paaiškinti šiuos neatitikimus (priedas Nr. 3). Iki 2021-07-07 G. G. iš esmės nebuvo žinoma apie Miškų valstybės kadastro duomenų įregistravimą 2021-03-31 ir jokių prašymų/skundų jis jokioms valstybės institucijoms, vykdančioms miškų duomenų fiksavimą bei registravimą, jis nebuvo pateikęs. Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos 2021-07-29 rašto Nr. (39.4) R6-1167 (2022-03-14 Valstybinės miškų tarnybos rašto R2-648 priedas, dokumento 21-22 l.) G. G. prašymas buvo išnagrinėtas. Nuo 2021 m. liepos mėn. G. G. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti viešame registre registruotų duomenų neatitikimą faktinei situacijai. G. G. prašymų pagrindu, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymo pagrindu, 2022-02-25 buvo atliktas miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad „miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta užstatyta teritorija, žemės ūkio naudmenos, kelias, sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė ir šie žemės sklypo plotai neatitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų“ (2022-03-14 Valstybinės miškų tarnybos rašto R2-648 priedas, dokumento 2-3 l.).

Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje akto Nr.1915 išvadas patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenys bei šis patikslinimas registruotas viešame registre (priedas Nr. 4 (1)) ir nekilnojamojo turto kadastre (priedas Nr. 4(2)).

Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad ikiteisminiame procese priimant sprendimus dėl administracinės atsakomybės taikymo G. G., galimai buvo vadovautasi ne viešais duomenimis, kurie faktiškai egzistavo 2021 m. pradžioje, kuomet, kaip nurodoma Nutarime buvo padarytas administracinis nusižengimas, o duomenimis kurie buvo atitinkamo sprendimo priėmimo ar procesinio veiksmo (aktualu paminėti liudytojo R. J. apklausą) atlikimo metu.

Iš minėtų dokumentų matyti, nuo 2021 m. kovo 31 d. esminiai duomenys, susiję su miško žemės plotu ir faktine miško žemės padėtimi keitėsi ir šie pakeitimai leido daryti išvadą, kad faktiškai miško žemės plotas yra ženkliai didesnis nei faktinis. Tik 2022-02-25 patikrinimo akto bei iš šio akto sekusių sprendimų, miško žemės plotas buvo patikslintas ir po patikrinimo šis miško plotas iš esmės atitinka tą miško žemės plotą ir jo išdėstymą koks buvo iki 2021-03-31 duomenų patikslinimo įtraukiant Miško kadastro duomenis.

Ypatingai svarbu yra tai, kad pagal G. G. prašymus atlikus miško kadastro duomenų patikrinimą vietoje, Valstybinė miškų tarnyba (2022-03-14 Valstybinės miškų tarnybos rašto R2-648 priedas, dokumento 2-3 l.) konstatavo, jog 2021-03-31 įrašant viešame registre Miško kadastro duomenis užstatyta žemės sklypo dalis nepagrįstai buvo priskirta miško plotui ir ši teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Tokios išvados leidžia teigti, kad net ir tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad Administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimo padarymo metu užstatyta žemės sklypo dalis pagal Miško kadastro duomenis buvo miško žemėje, administracinė atsakomybė G. G. negali būti taikoma remiantis neteisėtais ir nepagrįstais duomenimis, kurių nepagrįstumą nustatė už miškų duomenų nustatymą ir registravimą atsakinga valstybės institucija.

Kaip jau buvo nurodyta, G. G. organizuoti kirtimai buvo vykdyti išimtinai tik žemės sklypo dalyje, kuri buvo užstatyta statiniais ir nepateko į miško žemę. Šias aplinkybes patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2021-12-30 paaiškinimas, taip pat G. G. Aplinkos apsaugos departamentui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą, pateiktų paaiškinimų priedai Nr.2-5, t.y. išrašai iš oficialių, viešai skelbiamų, miškų kadastro duomenų bazių - M-GIS (Geinformacija apie miškus, Paaiškinimų priedas Nr. 3), Kadastro žemėlapio ištraukos (Paaiškinimų priedas Nr.4). Iš šių dokumentų matyti, kad Žemės sklype esantys statiniai nėra miško plote (miško plotas pažymėtas žalia spalva).

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, siekiant paneigti G. G. argumentus dėl Kirtimų vykdymo užstatytame Žemės sklypo plote, Institucija liudytoju apklausė Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiąjį specialistą R. J., kuris sudarė Kelmų matavimo aktą. Nutarime nurodyta, kad apklaustas liudytoju specialistas paaiškino, kad jis matuodamas kelmus orientavosi pagal miško taksacinių sklypų ribas matomas telefone įdiegtoje „Collector“ GPS programoje ir šie kelmai buvo miško žemėje.

Aptariant minėto liudytojo parodymus, aktualu paminėti svarbią aplinkybę, dėl kurios liudytojo parodymai negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais, o būtent tai, kad pagal Administracinio nusižengimo protokolą, liudytojo nurodyta programa su įdiegta GPS programa nustatant nusižengimą nebuvo naudojama. Pagal Administracinio nusižengimo protokolą, nusižengimo nustatymui buvo naudojama tik ruletė. Apie minėtos programos naudojimą, šiame protokole nėra nurodyta, dėl ko kylą pagrįstų abejonių dėl šios programos naudojimo sudarant kelmų matavimo aktą.

Paminėtina, kad teismas 2022-03-08 nutartimi buvo įpareigojęs Instituciją pateikti programos „Collector GPS“ aprašą ir programos technines charakteristikas, siekiant nustatyti šios programos naudojimo leistinumą, tačiau teismo prašoma informacija nebuvo pateikta. Dėl nurodytų priešasčių, minėtos programos duomenų naudojimas negali būti pripažintas leistinu ir teisėtu, grindžiant nusižengimo padarymą.

Nepriklausomai nuo paminėto, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad minėta programa gali būti naudojama nustatant aktualias aplinkybes, „Collector“ GPS programos turėjimas ir naudojimas iš esmės nepatvirtina esminio šioje byloje nustatytino fakto, t.y. kad Kelmų matavimo akte nurodyta kelmų vietą yra miško žemėje. Byloje iš esmės nėra nei vieno įrodymo, kuris nurodytų faktinę Kelmų matavimo akte nurodytų kelmų vietą. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo R. J. parodymai iš esmės nenurodo konkrečios kiekvieno Kelmų matavimo akte nurodyto kelmo vietos Žemės sklype bei nesant byloje kitų įrodymų apie faktinę kelmų vietą (planų, schemų pažymėtomis kelmų vietomis) nėra galimybės nustatyti vienos iš būtinų administracinei atsakomybei taikyti sąlygų, t.y. tai, kad kirtimai vykdyti miško žemėje.

Nei G. G., nei UAB (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. birželio 29 d. neturėjo jokių žinių apie atliekamą administracinio nusižengimo tyrimą, nedalyvavo fiksuojant kelmus, kurie nurodyti Kelmų matavimo akte, neturėjo galimybės stebėti kelmų matavimo, gauti duomenis apie matavimams ir/ar kelmų vietos nustatymui panaudotas priemones, jų patikrą ir pan., todėl ir dabar nėra aišku ar G. G. 2021 m. sausio -vasario mėn. vykdyti kirtimai užsatytoje žemės sklypo dalyje yra tie kirtimai, kurie pagal Institucijos Nutarimą yra nurodyti, kaip savavališki kirtimai.

Byloje nesant esminių duomenų apie tai, kad Kirtimai buvo atlikti ir Kelmų matavimo akte nurodytų kelmų vieta yra miško žemėje, o ne kitos paskirties Žemės sklypo dalyse bei esant įrodymų apie tai, kad G. G. organizuoti kirtimai buvo vykdyti užstatytoje žemės sklypo dalyje, kuri pagal Žemės sklypo planus, miškų kadastriniams išrašus, darbuotojų, tiesiogiai vykdžiusių Kirtimus, paaiškinimus dėl Kirtimų vietos nepatenka į miško žemę, G. G. vykdyti kirtimai nepatenka į LR Miškų įstatymo ir poįstatyminių aktų, susijusių su kirtimais privačiuose miškuose, taikymo ribas, ko pasekoje G. G. negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 273 str.

Dėl leidimų vykdyti kirtimus privačiame miške reglamentuojančių teisės aktų ir jų taikymo.

LR Miškų įst. II sk. 9 str. 6 p. nuostatoms nereglamentuojant sąlygų, kurioms esant asmuo turi pareigą gauti išankstinį leidimą kirsti miške medžius ir nukreipiant į kitus tokias sąlygas numatančius teisės aktus, sprendžiant ar būtina gauti leidimą kirsti medžius privačiame miške, taikytinos LR Aplinkos ministro 2004-11-08 įsakymo Nr.D1-569 „Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytos vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas“ (aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-06-02) nuostatos.

Nurodytu poįstatyminiu teisės aktu nustatyta, kad leidimų kirsti mišką ir be pranešimų apie ketinimus kirsti mišką galima vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos ir po kirtimo medelyno skalsumas nėra mažesnis kaip 0,5. Vykdant šiuos kirtimus medžių ženklinti neprivaloma, kirstinus medžius atrinkti gali pats miško savininkas (įsakymo 4 p., 2.3.p.).

Tokiu būdu, remiantis aukščiau paminėtais teisės aktais, net ir tuo atveju, jei Kirtimai būtų pripažinti, kaip vykdyti miško žemėje, G. G. turėjo teisę vykdyti šiuos Kirtimus be leidimo ir pranešimo apie ketinimus kirsti mišką.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, lengvinančių aplinkybių, administracinės nuobaudos neskyrimo, jei būtų pripažinta, kad G. G. taikytina administracinė atsakomybė.

ANK 34 str. 1 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Institucija, priimdama Nutarimą ir skirdama G. G. minimalią ANK 273 str. 2d. nurodytą nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tik G. G. amžių.

Teismui nusprendus, kad G. G. įvykdė ANK 273 str. 2 d. nurodytą nusižengimą, G. G. prašo jam neskirti administracinės nuobaudos, ne tik dėl jo amžiaus, bet kitų lengvinančių aplinkybių, t.y. aplinkybių, jog: kirtimai buvo atlikti išimtinai tik siekiant pašalinti pavojų turtui ir asmenims (skundo 2.2.p.); G. G. iniciatyva nuo 2002 m. Žemės sklype yra pasodinta 52 vaiskrūmiai, apie 60 tujų ir kitų dekoratyvinių spygluočių, apie 200 pušų bei apie 250 eglių (Paaiškinmų priedas Nr.6); G. G. medžių kirtimus, kuriems reikalingas leidimas, vykdo pagal teisės aktų reikalavimus (Paaiškinimų priedas Nr. 7).

Dėl G. G. patirtų išlaidų priteisimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G., vadovaudamasis LR Konstitucijos 6 str., 30 str. 1 d., 31 str. 6 d., LR Baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 5 d., LR Administracinių nusižengimų kodekso 666 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-04-28 nutartimi, priimtoje byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021, Teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylą ANK 591 str. 1 p. pagrindu, prašo teismo priteisti iš valstybės, kurią pagal teisės aktų suteiktas funkcijas atstovauja Aplinkos apsaugos ministerija, patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 660 EUR sumai. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti kartu su 2022-03-23.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Linas Baleišis palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Nutarimas panaikintinas ir administracinių nusižengimų teisena administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinė atsakomybė asmeniui pagal ANK 273 str. 2 d. taikoma nustačius savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas, kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

Savavališkais medžių ar krūmų kirtimais pripažįstami kirtimai atlikti negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (LR Miškų įst. II sk. 9 str. 6 p.).

2022-01-06 nutarime nurodyta, jog G. G. laikotarpiu nuo 2021-02-01 iki 2021-03-27 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypuose (žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ilgalaikės nuomos teise valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikęs Valstybinei miškų tarnybai pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, organizavo 17 pušų (12,431 m³), 13 beržų (13,103 m³) ir 1 ąžuolo (0,234 m³), kurie buvo žali, nukirtimą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje institucija įrodinėja, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypai yra priskirti miško žemėj ir jose sutinkamai su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalimi draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, (2019-08-21 versija), nurodyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), plotas yra 6,8752 ha. Iš jo žemės ūkio naudmenų plotas:2,3498 ha (ariamos žemės plotas: 1,5061 ha, sodų plotas: 0,1783 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas: 0,6654 ha); miško žemės plotas: 1,3930 ha; kelių plotas 0,0522 ha; užstatyta teritorija: 2,5806 ha; vandens telkinių plotas: 0,1033 ha; kitos žemės plotas: 0,3963 ha (t. I, b.l. 15).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, (2021-07-07 versija), nurodyta jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), plotas yra 6,8752 ha. Iš jo žemės ūkio naudmenų plotas:2,3498 ha (ariamos žemės plotas: 1,5061 ha, sodų plotas: 0,1783 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas: 0,6654 ha); miško žemės plotas: 1,3930 ha; miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 3,2727 ha- miško plotą pateikimo data: 2021-03-31; kelių plotas 0,0522 ha; užstatyta teritorija: 2,5806 ha; vandens telkinių plotas: 0,1033 ha; kitos žemės plotas: 0,3963 ha (t. II, b.l.36).

Surašydama nutarimą, institucija vadovavosi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kurio versija yra 2021-07- 07. Būtent pagal šį išrašą ir buvo konstatuota, jog G. G. kaltas dėl medžių kirtimo miško žemėje neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Vertinant šią išrašo versiją ir sudedant miško plotą, įregistruota Miškų valstybės kadastre su kitomis naudmenomis ir užstatytą teritoriją susidaro suma- 8,7603 ha, kas neatitinka viso nurodyto sklypo ploto – 6,8752 ha.

Atkreiptinas dėmesys, jog ši nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke pataisa buvo įregistruota 2021-03-31 d., tai yra po medžių iškirtimo 2021-02-01 – 2021-03-27.

Valstybinė miškų tarnyba 2022-02-25 atliko patikrinimą ir priėmė sprendimą kuriame nustatė, jog (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalys (patikrinimo vietoje akto priede Nr. 2 pažymėta 1-1, 2-1, 3-1, 4-1, 4-2, 4-3, 5-1, 5-2, 12-1, 13-1) neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, nes miško plotui inventorizacijos metu nepagrįstai priskirta užstatyta teritorija, žemės ūkio naudmenos, kelias, sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė (t. II, b.l. 12-20).

Iš padaryto patikrinimo ir jo pagrindu priimto sprendimo darytina išvada, jog iki 2021-03-31 d. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas buvo 1,3930 ha, o (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai buvo priskirti užstatytai teritorijai ir jie neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. 2021-03-31 3,2727 ha įregistruojant kaip miško plotą buvo padaryta klaida, kuri 2022-02-25 Valstybinei miškų tarnybai atlikus patikrinimą, buvo ištaisyta ir nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai yra priskirti užstatytai teritorijai. Beje tai akivaizdžiai matyti priede Nr. 3 prie 2022-02-25 patikrinimo akto Nr. 1915 pateiktose nuotraukose (t. II, b.l. 17-20).

Atlikti kirtimo darbai buvo daromi užstatytoje teritorijoje, kuriai netaikomi miškui ir miško žemei keliami reikalavimai. Kadangi ANK 273 straipsnis yra blanketinė norma, o Miškų įstatymo 2 straipsnis dėl kirtimų ne miško žemėje netaikomas, todėl G. G. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

G. G. atstovė advokatė D.Dudienė prašė priteisti iš valstybės, kurią pagal teisės aktų suteiktas funkcijas atstovauja Aplinkos apsaugos ministerija, patirtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 660 EUR sumai.

Prašymas tenkintinas. G. G. nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatė Diana Dudienė, kuri pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2022-01-27, 2022-03-22 sąskaitas Nr. 7, 19 už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymą Nr. 642, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (t. II, b.l.5-9). Išlaidos yra realios ir atitinka bylos sudėtingumo, bei neviršija nustatyto rekomendacijų dydžio. Iš valstybės priteistina 660 Eur G. G. už advokatės Dianos Dudienės atstovavimą administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. G. skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-01-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-102-2022, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 2 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Iš valstybės, G. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.