Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-06-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-30389-433/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
2YT-30389-433/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23750-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kreditorius
savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-30389-433/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23750-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) A. U. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas – savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjo 2017-06-06 skundas dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/09/02990 suėjus senaties terminui; panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus; įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas (51,71 Eur). Skunde nurodo, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą, kurį išdavė ne teismas, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“, be to, ši byla yra aštuonių metų senumo, taigi seniai yra suėję senaties terminai. Akcentuoja, kad jis nuo 2009 m. birželio mėnesio nepertraukiamai atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau antstolis laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad išieškotų skolą. Teigia: jog nežino kokiu pagrindu yra pareikšta skola ir vykdomas išieškojimas; jog iš antstolio nebuvo gavęs nei raginimo, nei patvarkymų; jog byloje nėra duomenų, kad būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekiant išvengti mokėjimo, – todėl vykdomajai bylai yra suėjęs senaties terminas, o vykdymo procesas turi būti nutrauktas. Be to, antstolis akivaizdžiai matydamas, jog vykdomajai bylai yra suėjęs senaties terminas, sąmoningai tyčia areštavo sąskaitą ir taip pažeidė įstatymų nuostatas, nepaisė vykdymo proceso dalyvių teisių, neteisėtai nuskaitė pareiškėjo lėšas, todėl jos turi būti grąžintos.

Antstolis M. D. 2017-06-14 patvarkymu dėl 2017-06-06 skundo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje vykdomas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2009-06-02 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1226840-6 dėl 5,79 Eur išieškojimo iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą buvo periodiškai daromos užklausos dėl skolininko turtinės padėties patikrinimo. Po atliktų patikrinimų turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą rasti nepavyko, Valstybinio socalianio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, A. U. nedirba. 2017-05-23 nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Į minėtą įstaigą išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2017-05-30 iš skolininko sąskaitos išskaičiuota skolos suma 51,71 Eur, kuri paskirstyta baudai bei vykdymo išlaidoms padengti. 2017-06-08 gautas skolininko skundas kuriuo prašoma nutraukti skolos išieškojimą, grąžinti nurašytas lėšas, kadangi paskirtai baudai yra suėjęs vykdymo senaties terminas. Su pateiktu skundu nesutinka, nes: Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. ATPK bauda paskirta 2009 metais, tačiau iki šios dienos skolininkas nė karto nesikreipė į antstolio kontorą, nepateikė jokių prašymų, prieštaravimų ar pranešimų apie savo turtinę padėtį. A. U. vengė mokėti jam paskirtą baudą, per visą išieškojimo laikotarpį darbo nesusirado, taip savo pasyviais veiksmais siekė išvengti baudos apmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, dėl išieškojimo vykdymo senaties termino. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510, 512 straipsniais, anststolis nutarė A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0028/09/02990 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto aptylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. pranešimais informavo byloje suinteresuotus asmenis apie priimtą pareiškėjo A. U. skundą dėl antstolio veiksmų bei galimybę pateikti atsiliepimus į jį, taip pat nurodė, jog šį skundą teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje) 2017 m. birželio 28 d. 9.00 val., o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Atsiliepimas

Suinteresuoti byloje asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0028/09/02990, kurioje esančia medžiaga nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009-06-02 išduotą nutarimą Nr. 1226840-6 dėl 5,79 Eur išieškojimo iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti, antstolis užvedė minėtą vykdomąją bylą ir pradėjo vykdymo veiksmus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0028/09/02990 medžiagos matyti, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Antstolio kontoroje 2017-06-08 buvo gautas skolininko A. U. 2017-06-06 skundas dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, skolininkas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/09/02990 suėjus senaties terminui; panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus; įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai nuskaitytas lėšas (51,71 Eur). Antstolis, atsisakęs tenkinti skundą, persiuntė jį teismui.

CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Atkeiptinas pareiškėjo dėmesys, kad CPK 587 straipsnis reglamentuoja kokie dokumentai yra pripažintini vykdomaisiais dokumentais. Todėl vertinant pareiškėjo argumentą, jog antstoliui pateiktas vykdyti ne teismo, bet SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotas nutarimas, dėl ko jis negalėjo būti priimtas vykdyti, pažymėtina, jog minėto straipsnio 6 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Todėl aptariamas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Be to, pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas nustato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga, kuria, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas nesidomėjo, todėl, darytina išvada, kad prisiėmė riziką, jog antstolis vykdys jam pateiktą vykdomąjį dokumentą su vykdomojoje byloje esančia informacija. Taigi, būdamas sąžiningu, rūpestingu bei atidžiu, skolininkas galėjo ir privalėjo kreiptis į antstolį ir informuoti, kad jis dėl kokių nors priežasčių negali įvykdyti vykdomojo dokumento. Sutiktina su antstolio nurodytais argumentais dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, o pagal Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalį – jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Taigi, šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškos taisyklės taikytinos vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. Nl8-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007). Kaip nurodyta aukščiau, vykdomosios bylos Nr. 0028/09/02990 duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, būtent dėl skolininko (pareiškėjo A. U.) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, bet ne dėl antstolio aplaidumo, vykdymas užsitęsė ilgiau nei dveji metai; antstolis gi nuolat tikrino sąskaitas bankuose, užklausinėjo Sodrą apie skolininko įsidarbinimą, todėl, atsižvelgiant į nurodytą, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/09/02990. Be to, nei vykdomojoje byloje, nei šioje, nagrinėjamoje byloje, duomenų, jog skolininkas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, kad būtų kuo greičiau padengtas įsiskolinimas, nėra (CPK 176-185 straipsniai).

Taigi, nagrinėjamoje byloje minimos vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Kaip minėta, skolininkas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo skolos išieškojimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsiskolinimas būtų kuo greičiau padengtas. Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0028/09/02990 atlikti sistemingai – vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl, atmestini skolininko argumentai dėl senaties termino bei sutiktina su antstolio nurodytu, jog šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0028/09/02990 esanti medžiaga, o taip pat ir 2017 m. gegužės 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal SVI nustatytus įkainius. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus, todėl antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui – atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą.

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, todėl asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad tiek CPK, tiek SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas SVI 93 punkte.

Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ar kitaip pažeidė skolininko teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. 0028/09/02990, teismas taip pat nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo senaties terminus, reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų ir dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui bei minėtų patvarkymų pakeitimo ar panaikinimo, ar grąžinti išieškotas lėšas. Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų teismas taip pat nenustatė (CPK 626 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas