Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Antaninai Antonenko, Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei N. P., ieškovės atstovei advokatei G. B., atsakovei G. U., atsakovės atstovui S. U. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei G. U., dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys D. V., AIG Europe Limited (Finland Branch), A. G. Corporate & Speciality Nordic Region (AGCS) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta: (duomenys neskelbtini)S. Ž. sudarė testamentą (b.l.10, 20 t.I, b.l.3-86 t.II); 2013-01-07 N. P. ir G. U. buvo išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimai (b.l.65-74 t.II); paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius (tvorą, 811 m stoginę, kiemo aikštelę) buvo išduotas atsakovei G. U. (b.l.73 t.II).

Byloje ieškovė ginčija išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, kuris neatitinka testatorės valios ir pažeidžia ieškovės nuosavybės teises.

Kaip minėta, ieškovės teigimu, notarė atsakovei nepagrįstai išdavė paveldėjimo liudijimą į statinius, kurie pagal testamento turinį turėtų priklausyti ieškovei. Atsakovei testamentu buvo paliktas žemės sklypas A tik su gyvenamuoju namu, o ieškovei testamentu paliktas žemės sklypas B su testamente nurodytais pastatais ir visas kitas turtas, kuris testatorei mirties dieną priklausys, vadinasi palikti ir kiti statiniai-kiemo statiniai – kiemo aikštelė, 811 m stoginė ir tvora. Tuo tarpu atsakovės teigimu, paveldėjimo teisės liudijimas į kitus kiemo statinius atsakovei išduotas pagrįstai, kadangi šie statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai, o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas ir namą palikus atsakovei, į kitus kiemo statinius atsakovei pagrįstai išduotas paveldėjimo liudijimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos šalys skirtingai aiškina testamento turinį.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 str., 5.28 str., 5.30 str., 5.35 str., kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Šioje byloje šalys testamento teisėtumo neginčija, tačiau joje svarbu išsiaiškinti ar įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatorės valia atitinka sudaryto testamento turinį, ar išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atitinka tikrąją testatorės valią. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorė S. Ž. testamentą ruošėsi sudaryti iš anksto, tai patvirtina byloje pateiktas sklypo padalinimo į dvi dalis, A ir B, planas, liudytojos V. I. M. parodymai (b.l.15 t.II, b.l.66 t.III). Minėtas planas buvo pateiktas sudarant testamentą (b.l.3-86 t.II), kurio turinys ir buvo surašytas remiantis testatorės pateiktu planu. Kaip matyti iš pateikto plano kiemo statiniai, dėl kurių vyksta ginčas, plane yra priskirti skirtingoms sklypo dalims: kiemo aikštelė – sklypo daliai A, kuris paliekamas atsakovei, o stoginė – sklypo daliai B, kuris paliktas ieškovei. Teismo nuomone testatorė labai aiškiai testamente išreiškė savo valią į šį paliekamą turtą, priskirdama jį skirtingoms sklypo dalims. Šią išvadą galima daryti dar ir dėl to, jog ginčo statiniai atskirai testamente neišskirti (jeigu testatorė juos būtų norėjusi palikti ne padalintų sklypo dalių paveldėtojoms, teismo nuomone, būtų atskirai tai nurodžiusi). Tai jog testamente atskirai dėl kiemo statinių nepasisakė, negalima vertinti kaip savaime suprantamą dalyko, jog tai yra gyvenamojo namo pagrindinio daikto priklausiniai ir yra palikti atsakovei. Tai dar galėjo būti ir teisinių, kitų specialių žinių trūkumas, atitinkamo išsilavinimo neturėjimas. Ar ginčo statiniai yra antraeiliai daiktai, gyvenamojo namo priklausiniai, kaip jie yra ar bus NTR registruoti, atsižvelgiant į nurodytus aukščiau motyvus, šios aplinkybės dėl ginčo statinių galėjo likti testatorės neįvertintos ir neaptartos atskirai, kadangi, kaip minėta, testatorė paliko aiškias sklypo dalis su jame esančiais statiniais, kurie sklypo riba buvo aiškiai atskirti. Testatorė nurodo, kad sklypą plane pažymėtą raide B „su jame esančiais ūkiniais pastatais ir garažu“ palieka ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, kad NTR registre ūkiniai pastatai yra registruoti skirtingais unikaliais numeriais, tačiau testatorė testamente ir jų neišskiria, ji nurodo daugiskaita, jog palieka ūkinius pastatus ir garažą ieškovei. Be to pažymėtina, jog 811 m stoginė su sklypo dalyje B esančiais ūkiniais pastatais yra susijusi bendromis sienomis (b.l.49 t.I). Vadovaujantis analogiškais motyvais, teismo nuomone, testatorė paliko ir tvorą, kuri atitinka paliktų sklypo dalių A ir B ribas.

Atmestini atsakovės argumentai, jog testatorė nebūtų palikusi namo be stoginės. Tai byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais. Kaip jau minėta, stoginė testamente neišskirta atskirai, kaip priklausanti sklypo daliai A. Nenustatyta ir ta aplinkybė, jog stoginėje laikomas namui šildyti reikalingas kuras, todėl, pasak atsakovės, neturint stoginės nebus galima naudotis gyvenamuoju namu (b.l.118 t.I). Atmestini argumentai, jog stogine buvo visą laiką naudojamasi. Ir kitais ūkiniais pastatais naudojosi testatorė, atsakovė, tačiau tai nebuvo priežastis ūkinius pastatus ar garažą palikti atsakovei.

CK 4.14 str. 1 d. numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Būtent šiuo atveju, testamentu ir buvo nustatytas kitoks antraeilių daiktų likimas - jie buvo padalinti atsižvelgiant į paveldėtojoms skirtas sklypų dalis.

Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos.

Testatoriaus valia tokiu atveju vertinama retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, vertinant byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes. CPK 179 str. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Todėl vertinant byloje esančias aplinkybes vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismo nuomone, testatorė ginčo daiktus paliko atsižvelgiant į sklypo dalių ribas. Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį - jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita. Vertinant testatorės valią vadovaujantis nurodytais pagrindais pripažintina, jog ginčo daiktus paliekant tik atsakovei (kaip priklausinius) ar tik ieškovei (kaip kitą turtą), toks testamentas neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo kriterijų – atsakovei sumažėtų sklypo dalis, ji negalėtų jai priklausančia dalimi patekti į jai priklausantį gyvenamąjį namą, turėtų rūpintis tvora, kuri yra prie kito sklypo savininko ribos. Atitinkamai ir ieškovė, stoginei priklausant atsakovei, netenka dalies testamentu jai paskirto sklypo, negali visavertiškai naudotis jai skirtu žemės sklypu, taip pat turi rūpintis tvora, kuri yra prie kitam savininkui priklausančio sklypo ribos bei negalėtų patekti į jai priklausančio sklypo dalį, kurią juosia kitam savininkui priklausanti tvora.

Be to Civilinio proceso tikslai yra ne vien išspręsti šalių ginčą, bet ir atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Kaip nustatyta bylos medžiaga, santykiai tarp šalių yra konfliktiški, ir ginčo turtui esant tik ieškovės, ar tik atsakovės nuosavybėje ir toliau tęstųsi konfliktai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Todėl teismas dėl kitų šalių argumentų nepasisako, kaip neturinčių reikšmės bylos teisiniam vertinimui ir priimamo sprendimo pagrįstumui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad testatorės valia surašant testamentą išreikšta aiškiai, tačiau išduotas ginčijamas paveldėjimo liudijimas neatitinka tikrosios sandorio šalies valios – atsakovei nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į stoginę bei dalį tvoros, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies – paveldėjimo liudijimas iš dalies naikintinas ir ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į dalį ginčo statinių (CPK 12 str., 178 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 1.5 str., 4.14 str., 4.47 str. 1 d. 2 p., 5.8 str., 5.19 str. 1 d.). Byloje nepakanka duomenų, kurie sudarytų pagrindą priešingai išvadai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo pareiškusi 2 reikalavimus, teismas abu reikalavimus tenkino dalinai – po 50 proc. Patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 50 proc. (50+50=100:2=50x100 proc=50 proc), atmestų – 50 proc.

Ieškovė patyrė 924,32 Eur bylinėjimosi išlaidas – 54 Lt žyminis mokestis, 968 Lt ieškinio surašymas, 353 Lt atstovavimo išlaidos, patikslinto ieškinio ruošimas (viso 1375,32 Lt – 398,32 Eur), 16 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 510 Eur už susipažinimą su byla, atstovavimą teisme, taikos sutarties projekto ruošimą (b.l.9 t.I, b.l.130-133, 164 t.II, b.l.70-72 t.III). Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015-03-19 redakcija). Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 462,16 Eur (924,32 Eur X 50 proc = 462,16 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).

Valstybė patyrė 12,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2 t.I). Valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 6,45 Eur (12,90 Eur x 50 proc) – CPK 88 str., 92 str., 96 str.. Valstybei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 6,45 Eur (12,90 Eur x 50 proc).

Atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu atsakovei G. U. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr.81 dalyje, kuria jai pripažinta nuosavybės teisė į kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius: tvoros dalį atitinkančią sklypo, padalinimo plane pažymėto raide B, ribas ir 811 m stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Pripažinti, kad statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai - tvoros dalis, atitinkanti sklypo, plane pažymėto raide B, ribas ir 811 m. stoginė, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. P..

Priteisti iš atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Perkūno al. 59, Kaune, naudai bylinėjimosi išlaidas 462,16 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 16 ct).

Priteisti iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,45 Eur (šešis eurus 45 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 6,45 Eur (šešis eurus 45 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.