Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1712-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2A-1712-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00914-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
S. U.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1712-123/2012

Teisėja G. Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-00914-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 25.2; 25.3; 30.6; 114.9.3.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. U., dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomojamo buto pirkimo–pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. A. kreipėsi į teismą ir prašo teismo pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą (toliau – BPĮ) bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su juo nuomojamo buto pirkimo–pardavimo sutartį pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodo, kad yra pagrindinis minėto buto nuomininkas. Šis butas jam ir jo sutuoktinei, kuri mirė (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas, ir jie pradėjo jame gyventi apie 1976–1977 m. Ginčo butas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo privatizavimo objektas, nes priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui. 1992–1993 m. ieškovas kreipėsi į namų valdą su prašymu leisti privatizuoti minėtą butą, kartu su savo sutuoktine pasirašė susitarimą, kad butas bus privatizuojamas jo vardu bei pasirašė tipinį nustatytos formos prašymą dėl buto privatizavimo, pateikė šiuos dokumentus namų valdai, t. y. dabartinei UAB „Pempininkų valdos“. Atsakingi specialistai jam paaiškino, kad būtinai registruotu laišku informuos, kada reikės dar vieną kartą atvykti dėl buto privatizavimo. 1999–2000 m. ieškovas rado virš savo pašto dėžutės neregistruotą UAB „Pempininkų valdos“ 1998-04-02 pranešimą, kad reikia atvykti į namų valdą dėl buto privatizavimo. Ieškovas nedelsiant kreipėsi į namų valdą dėl buto privatizavimo, tačiau jam paaiškino, kad jis pavėlavo sudaryti buto privatizavimo sutartį. Tokiu būdu dėl atsakingų institucijų kaltės jis nebegalėjo užbaigti privatizavimo procedūros. UAB „Pempininkų valdos“ pranešimas patvirtina faktą, kad jis tikrai kreipėsi dėl buto privatizavimo, t. y. išreiškė valią, nes priešingu atveju jis nebūtų gavęs tokio pranešimo. Mano, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl jo kaltės, jam turėtų būti pripažinta teisė privatizuoti nuomojamą butą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyve, nei apskrities archyve nėra jokių duomenų apie leidimą privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinės komisijos, sudarytos LR Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos BPĮ nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, 1996–1998 m. posėdžių protokolus sprendimas dėl A. A. prašymo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priimtas. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2012-01-25 rašte Nr. 42 nurodyta, kad „kvietimas atvykti galėjo būti siunčiamas tik pateikus prašymą buto privatizavimui“, tačiau UAB „Pempininkų valdos“ dokumentų dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), privatizacijos nėra išlikę. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis su savo sutuoktine buvo sudaręs notariškai patvirtintą susitarimą, jog butas bus privatizuojamas jo vardu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su jo šeimai skirto buto privatizavimu, o kilus neaiškumams, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog atliko visus veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą įgyti, todėl konstatavo, jog ieškovas neįgijo subjektinės teisės privatizuoti jo nuomojamą butą, ir ieškinį atmetė. Laikė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad dokumentai dėl buto privatizavimo neišliko ne dėl ieškovo, o dėl atsakingų institucijų kaltės. Teismas turėjo remtis ieškovo ir liudytojo I. Č. bei trečiojo asmens S. U. paaiškinimais. Duomenų nebuvimas apie leidimą privatizuoti ginčo butą nepaneigia fakto, kad ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo. Svarbiausia byloje yra tai, kad ieškovui buvo pateiktas pranešimas atvykti dėl buto privatizavimo, o tai patvirtina, jog ieškovas buvo išreiškęs valią privatizuoti butą. Nurodo, kad po 1997-12-31 atvykti į namų valdas buvo kviečiami tik tie asmenys, kurie pateikė prašymus dėl buto privatizavimo ir tik su tikslu organizuoti buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą. Ieškovas 1998-04-02 UAB „Pempininkų valdos“ pranešimą gavo ne 1998 m., o 2000–2001 m., dokumentas siųstas neregistruotu laišku, todėl jo įteikimo galimybė buvo apsunkinta. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šis pranešimas ieškovui buvo įteiktas laiku, ir ieškovas neprivatizavo buto dėl savo kaltės. Nurodo, kad nežinojo, jog jam reikės pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir manė, jog visus privalomus veiksmus butui privatizuoti atliko. Paaiškino, jog neturi aukštojo išsilavinimo, nebuvo patyręs privatizavimo srityje, todėl nežinojo apie būtinybę atvykti į atsakingas institucijas ir reikalauti būtinų veiksmų atlikimo. Nurodo, kad susitarimą butą privatizuoti ieškovo vardu su sutuoktine pasirašė butų ūkio tarnyboje apie 1992–1993 m., ir tokio pobūdžio sandoris prilyginamas notariškai patvirtintam sandoriui. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo prašymas buvo netinkamos formos ar trūko kokių nors dokumentų, todėl ieškovo kaltės nėra. Ieškovas negavo atsakymo raštu, kad negalės privatizuoti buto, priešingai, jam buvo paaiškinta žodžiu, jog reikės laukti, kol bus priimtas naujas įstatymas ir paieškoti buto privatizavimo dokumentų. Kad negalės privatizuoti buto suprato tik 2011–2012 m., gavęs iš valstybės institucijų atsakymus, jog leidimai dėl buto privatizavimo nebuvo rasti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo ieškovo A. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki 1992-12-01 pateikė pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, be to, Seimo sudaryta komisija BPĮ galiojimo metu nebuvo priėmusi sprendimo leisti ieškovui pateikti pareiškimą praleidus BPĮ nustatytą terminą. Apie leidimą leisti privatizuoti ginčo butą duomenų nėra ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyve. Ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su ginčo buto privatizavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti nuomojamo buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad 1982-02-09 orderiu Nr. 029946, sprendimu Nr. 40 ieškovui ir jo šeimos nariams buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), kuriame ieškovas ir trečiasis asmuo S. U. gyvena iki šiol. Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui – Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 13). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas turi teisę privatizuoti šį butą lengvatinėmis sąlygomis.

1991-05-21 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BPĮ nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal BPĮ, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 str.); 2) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); 3) asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1, 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2012; kt.). Tarp šalių kilęs ginčas tik dėl sąlygos, ar ieškovas yra atlikęs veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą įgyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyve, nei apskrities archyve nėra jokių duomenų apie leidimą privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9, 27). Pagal Valstybinės komisijos, sudarytos LR Seimo 1993-04-01 nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos BPĮ nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, 1996–1998 m. posėdžių protokolus sprendimas dėl A. A. prašymo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priimtas (b. l. 7). Apeliantas mano, kad teismas šioje byloje turėjo remtis ieškovo ir liudytojo I. Č. bei trečiojo asmens S. U. paaiškinimais, svarbiausiu įrodymu laiko UAB „Pempininkų valdos“ 1998-04-02 raštą, kuriuo ieškovas kviečiamas atvykti į valdas dėl buto privatizavimo (b. l. 10).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Šiuo atveju oficialiais rašytiniais įrodymais gali būti laikomi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvo, Klaipėdos apskrities archyvo, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos pažymos dėl informacijos pateikimo (b. l. 7–9, 27). Ieškovas įrodinėja, kad UAB „Pempininkų valdos“ 1998-04-02 pranešimas (b. l. 10), kuriame nurodytas kvietimas atvykti į namų valdą dėl buto privatizavimo, patvirtina faktą, kad jis tikrai kreipėsi dėl buto privatizavimo, t. y. išreiškė valią privatizuoti butą. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2012-01-25 rašte Nr. 42 nurodyta, kad „kvietimas atvykti galėjo būti siunčiamas tik pateikus prašymą buto privatizavimui“ (b. l. 28). UAB „Pempininkų valdos“ 1998-04-02 raštas dėl buto privatizavimo laikytinas netiesioginiu rašytiniu įrodymu byloje. Netiesioginiais įrodymais laikoma informacija, daugiareikšmiškai susijusi su įrodomuoju faktu. Dėl šios priežasties remiantis vienu netiesioginiu įrodymu negalima daryti vienintelės ir kategoriškos išvados dėl įrodomojo fakto. Todėl nesant tiesioginių rašytinių įrodymų apie leidimą privatizuoti ginčo butą, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas A. A. per nustatytą terminą pateikė atsakingai institucijai prašymą, susitarimą ir kitus būtinus dokumentus dėl buto privatizavimo. Trečiojo asmens S. U. paaiškinimai civilinėje byloje negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, vertintini kritiškai, nes trečiasis asmuo yra ieškovo duktė, gyvenanti ginčo bute. Kaip jau buvo minėta, oficialieji rašytiniai įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais, todėl I. Č. paaiškinimai negali patvirtinti fakto, jog ieškovas atliko visus būtinus privatizuoti butui veiksmus.

Apeliantas taip pat nurodo, kad duomenų nebuvimas apie leidimą privatizuoti ginčo butą nepaneigia fakto, kad ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau teismas konstatuoja, jog šių duomenų nebuvimas taip pat nepatvirtina šio fakto buvimo. Apeliantas mano, kad dokumentai dėl buto privatizavimo neišliko ne dėl ieškovo, o dėl atsakingų institucijų kaltės. Tačiau privatizavimo dokumentų nebuvimas gali reikšti, kad ieškovas A. A. tinkamai neišreiškė valios privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Apelianto argumentas, kad jis, 1992–1993 m. pateikęs dokumentus dėl buto privatizacijos, laukė iš namų valdos registruoto laiško, tačiau tik 1999–2000 m. rado neregistruotą kelių metų senumo namų valdos pranešimą, todėl nėra jo kaltės dėl to, kad buto privatizavimas nebuvo užbaigtas BPĮ galiojimo laikotarpiu, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su jo šeimai skirto buto privatizavimu, o kilus neaiškumams, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Nors A. A. neturi aukštojo išsilavinimo ir, kaip nurodo, nebuvo patyręs privatizavimo srityje, tačiau privalėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis privatizuojant butą, be to, kaip matyti iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikto 1991 m. leidinio „Kaip tapti namo, buto savininku?“ visa su privatizavimu susijusi informacija buvo viešai prieinama asmenims, įtrauktiems į butų privatizavimo procesą (b. l. 54–59).

Apeliantas nurodo, kad susitarimą butą privatizuoti ieškovo vardu su sutuoktine pasirašė butų ūkio tarnyboje apie 1992–1993 m., ir tokio pobūdžio sandoris buvo prilyginamas notariškai patvirtintam sandoriui. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateikta 1991 m. leidinio „Kaip tapti namo, buto savininku?“ medžiaga, iš kurios matyti, jog nuomininko ir jo šeimos narių susitarimas dėl buto pirkimo galėjo būti patvirtintas ne tik notaro, bet ir butų ūkio tarnybos (b. l. 56). Kita vertus, civilinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog toks ieškovo ir jo sutuoktinės susitarimas buvo patvirtintas butų ūkio tarnyboje apie 1992–1993 m. (CPK 178, 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinėje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas A. A. išreiškė valią privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. atliko veiksmus, būtinus įstatymo nustatytai teisei privatizuoti butą įgyvendinti, ir tuo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė buto pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė