- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- eI2-17192-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05763-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas A. H. (A. H.) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 24S220734 (toliau – Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas savo MIGRIS paskyroje gavo Sprendimą, su kuriuo buvo susipažinta 2024 m. spalio 7 d. Sprendime nurodoma, kad asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas. Sprendime taip pat teigiama, kad, įvertinus visus turimus duomenis ir asmens sutuoktinės paaiškinime pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką 2023 m. birželio 11 d., atgal į Lietuvos Respubliką asmuo negrįžo, t. y. jis ilgiau nei 12 mėn. negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, neproporcingas bei neadekvatus, priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo individualios situacijos, neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, užkirtusias jam kelią grįžti į Lietuvą po sulaikymo Baltarusijoje, jo teisės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip lietuvių kilmės asmeniui turėjimo, todėl naikintinas. Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad atsakovas per protingumo, teisingumo, racionalumo prizmę nevertino pareiškėjo nebuvimo Lietuvoje nuo 2023 m. birželio 11 d. priežasčių, t. y. priežasčių, objektyviai užkirtusių jam kelią grįžti į Lietuvą iš Baltarusijos. Kaip nurodyta Sprendime, pareiškėjo sutuoktinė N. M., kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu nenaikinti jos sutuoktiniui išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvoje dėl jo ilgalaikio nebuvimo Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių – jo nuteisimo už politinius nusikaltimus ir įkalinimo 4,5 metams. Taigi, šią informaciją atsakovas sužinojo būtent iš pareiškėjo sutuoktinės, kuri rūpinosi pareiškėjo statuso išsaugojimu Lietuvoje. Tačiau atsakovas, gavęs šią informaciją, kaip tik priėmė Sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui, tokiu būdu pirmiausiai pasielgęs nesąžiningai ir itin formaliai. Akcentuoja tai, kad pareiškėjas yra politinis kalinys Baltarusijoje, nubaustas už politinius nusikaltimus – valdžią kritikuojančius įrašus soc. erdvėje ir nuteistas kalėti 4,5 metus. Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Mogiliavo srities bausmių vykdymo departamento vadybos pataisos įstaigos pataisos kolonijos Nr. 2 2024 m. kovo 1 d. pažymoje Nr. 29/6/2/97 nurodoma, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Mogiliavo srities bausmių vykdymo departamento valdybos PĮ „Pataisos kolonija Nr. 2“ nuo 2024 m. sausio 21 d. iki dabar, nuteistas 4,5 metams, suėmimo data – 2023 m. birželio 23 d., bausmės atlikimo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas – Baltarusijos valdžią ir asmeniškai Prezidentą kritikavęs asmuo, dėl ko jis nubaustas pagal kelis Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius: 342 straipsnis - veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimas ir rengimas arba aktyvus dalyvavimas juose; 369 straipsnis - vadžios atstovo įžeidimas; 368 straipsnis - Baltarusijos Respublikos Prezidento įžeidimas; 366 straipsnis - smurtas arba grasinimas tarnybines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui ar kitam visuomeninę pareigą atliekančiam asmeniui. Apie jo atvejį rašė organizacija „Viasna“, jo atvejis įtrauktas į atvejų skiltį „Protestai Minskas“, taip pat nurodyta, kad 2024 m. vasario 2 d. jis įtrauktas į ekstremistų sąrašą. Taigi, pareiškėjas yra asmuo, nesutinkantis su Baltarusijos vadžia, viešai sukritikavęs tiek valdžios atstovus, tiek ir patį Baltarusijos Respublikos Prezidentą už vykdomą politiką, už ką buvo suimtas bei nuteistas ir dabar atliekantis bausmę kolonijoje. Tai yra akivaizdžiai objektyvios aplinkybės, užkirtusios jam kelią grįžti į Lietuvą po to kai 2023 m. birželio 11 d. jis buvo sulaikytas Baltarusijoje (jis vyko į Baltarusiją paskutinių daiktų atsivežimui į Lietuvą). Tad sulaikytas jis neturėjo objektyvios galimybės grįžti į Lietuvą, kas nebuvo tinkamai atsakovo įvertinta, o pareiškėjo sutuoktinės pateikta informacija buvo panaudota prieš jį. Pareiškėjo grįžimas į Lietuvą yra objektyviai neįmanomas, tad negalima jam taikyti neigiamas pasekmes už veiksmų, kurie buvo objektyviai neįmanomi, neatlikimą, kas pasireiškia itin skausmingomis pasekmėmis, o būtent, leidimo nuolat gyventi Lietuvoje jam panaikinimu. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip lietuvių kilmės asmeniui. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo supaprastinta tvarka, jis nuo 2021 metų turi lietuvių kilmės pažymėjimą. Taip pat leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi pareiškėjo sutuoktinė N. M. bei du vaikai – T. H. bei M. H.. Taip pat Lietuvoje leidimus nuolat gyventi turi bei gyvena pareiškėjo mama N. H. bei tėvas I. H.. Lietuvoje pareiškėjas gyveno su šeima, vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius Lietuvos valstybei. Taip pat Lietuvoje banke Swedbank pareiškėjo šeima laiko terminuotą indelį, kas rodo jų ilgalaikius planus bei ryšius su Lietuvos valstybe, kurioje jie jau gyveno ir planavo gyventi ir toliau, planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą (panaudoti pradiniam įnašui šią sutaupytą sumą). Taigi, abejoti ar kvestionuoti pareiškėjo bei jo šeimos ryšius su Lietuva būtų nepagrįsta, nes jo valstybė, kurioje jis gyveno ir planavo toliau kurti savo gyvenimą, yra Lietuva, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo sulaikymo. Šiuo atveju nors Sprendimas formaliai ir atitinka teisės normas (pats atsakovas numato, kad išimčių Įstatymas formaliai nenumato), tačiau dėl aplinkybių visumos Sprendimas negali būti laikomas teisingu, o teismai turi taikyti ne tik įstatymą, bet ir teisę, pasireiškiančią bendraisiais teisės principais. Visas pareiškėjo gyvenimas, jo interesų centras yra Lietuvoje, čia gyvena jo šeima – ne tik sutuoktinė bei vaikai, bet ir jo tėvai, čia jis iki suėmimo vykdė individualią veiklą, mokėjo mokesčius, planavo pirkti nekilnojamąjį turtą iš sutaupytų bei Lietuvos banke laikomų pinigų, jis pats, kaip ir jo mama yra lietuvių kilmės asmuo. Tad pareiškėjo ryšiai su Lietuva iš tiesų yra labai glaudūs ir, nors šias faktines aplinkybes atsakovas tik formaliai paminėjo Sprendime, jis jų tinkamai neįvertino, kas sudaro pagrindą daryti išvadą apie Sprendimo neteisėtumą. Baltarusijoje pareiškėjo advokatas apskundė nuosprendį ir teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Tad byla dar nebaigta nagrinėti, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas bylą laimės ir bus paleistas, jis turi turėti galimybę grįžti teisėtai ir toliau gyventi Lietuvoje, nelikti valstybėje - agresorėje, kuri pripažino jį ekstremistu. Pareiškėjas yra lietuvis. 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2408-624/2024 aiškiai pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime, Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kiekvieno lietuvio teisė apsigyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė grįžti į Lietuvą ir gyventi joje, konstatuotina, kad šio straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno lietuvio, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teisė apsigyventi Lietuvoje; 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalį Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis; pažymėtina, kad Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies formuluotė „Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje“ skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalies formuluotės „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą“, kuri, kaip minėta, suponuoja absoliučią Lietuvos Respublikos piliečio teisę grįžti į Lietuvą ir gyventi joje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata suponuoja kiekvieno lietuvio, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teisę atvykti į Lietuvą ir joje apsigyventi, kuri nėra absoliuti ir gali būti ribojama valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos apsaugos ir panašiais konstituciškai svarbiais tikslais. Kartu tai reiškia, kad Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalis yra konstitucinis pagrindas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad lietuviai, nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, turėtų teisę atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje kitokiomis (lengvesnėmis) sąlygomis negu kiti užsieniečiai ar asmenys be pilietybės. Pažymi, kad pareiškėjas yra lietuvis, kuriam numatoma teisė bet kada grįžti į Lietuvą, kas suteikia pagrindą tiek leidimo gyventi išdavimui, tiek ir tokio leidimo nepagrįsto panaikinimo draudimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvyko 2023 m. birželio 11 d., atgal į Lietuvos Respubliką negrįžo, t. y. jis ilgiau nei 12 mėn. negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pastebi, kad skunde iš esmės pripažįstama, kad egzistavo faktinės aplinkybės, kurios sudaro Įstatyme nustatytą pagrindą panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Įstatyme nenustatyta išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, šis laikotarpis gali būti tik pratęsiamas iki 24 mėnesių užsieniečiams, įgijusiems leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu jie įrodo, kad yra išvykę į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti. Atsižvelgiant į tai, kad jog Įstatyme nenustatyta galimybės nepanaikinti leidimo ryšium su priežastimis, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra akivaizdu, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi ir asmeniui, gyvenančiam ne Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 12 mėnesių iš eilės, leidimas turi būti panaikintas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių aptariamą laikotarpį asmuo nebuvo Lietuvoje. Todėl skunde vardijamos priežastys, kodėl jis negali grįžti į Lietuvos Respubliką (atlieka bausmę Baltarusijoje) nekeičia tos išvados, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje negyveno ilgiau nei 12 mėn. ir todėl jam naikintinas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Kitos skunde nurodomos aplinkybės (politinės pažiūros, vykimo į Baltarusiją priežastys ir kt.) nepaneigia nurodytų aplinkybių, kurios sudarė imperatyvų pagrindą ginčijamam Sprendimui priimti. Tuo tarpu išvedžiojimai apie įstatymo ar teisės analogijas, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose užsieniečiai grįžo į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymus pakeisti leidimą nuolat gyventi, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra grįžęs į Lietuvos Respubliką ir vadovaujantis pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimais į Lietuvą negalės grįžti mažiausiai iki 2027 m. rugsėjo mėnesio, tuo tarpu pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2027 m. kovo mėn. Kritiškai vertinami skundo teiginiai, kad pareiškėjo interesų centras yra Lietuvoje. Pastebi, kad pareiškėjas, remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal į Lietuvos Respubliką vyko: išvyko 2022 m. gegužės 3 d., atvyko 2022 d. gegužės 7 d., išvyko 2022 m. spalio 11 d., atvyko 2022 m. spalio 16 d., išvyko 2022 m. lapkričio 22 d., atvyko 2022 m. lapkričio 27 d., išvyko 2022 m. gruodžio 29 d., atvyko 2023 m. sausio 4 d., išvyko 2023 m. vasario 3 d., atvyko 2023 m. vasario 4 d., išvyko 2023 m. kovo 3 d., atvyko 2023 m. kovo 4 d., išvyko 2023 m. balandžio 8 d., atvyko 2023 m. balandžio 9 d., išvyko 2023 m. gegužės 6 d., atvyko 2023 m. gegužės 9 d., išvyko 2023 m. birželio 11 d. Be to, pareiškėjo sutuoktinė paaiškinimuose nurodė, kad jie su šeima dabar gyvena Baltarusijoje. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika iš esmės nėra pastovūs ar trunkantys ilgai. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu nėra kvestionuojama pareiškėjo kilmė ar jo politinės pažiūros. Taip pat ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Atitinkamai skundo teiginiai dėl kilmės ar politinio persekiojimo atmestini kaip nereikšmingi nagrinėjamai bylai. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pastebi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. kovo 30 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo). Leidimas nuolat gyventi galioja iki 2027 m. kovo 30 d.
2024 m. rugsėjo 30 d. priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, nes asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Iš į bylą pateikto pažymėjimo nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui.
7. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės arba užsienietis, kuriam leidimas nuolat gyventi išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ ar 8² punkte nustatytu pagrindu, gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 24 mėnesius iš eilės.
8. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas daugiau kaip 12 mėnesių negyveno Lietuvos Respublikoje. Ginčas byloje kilo dėl to, jog atsakovas nevertino pareiškėjo nebuvimo Lietuvoje priežasčių, objektyviai užkirtusių jam kelią būti Lietuvoje.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę VRM Mogiliovo srities bausmių vykdymo departamento valdybos PĮ „Pataisos kolonija Nr. 2“ nuo 2024 m. sausio 24 d. iki dabar. Suėmimo data – 2023 m. birželio 23 d., bausmės atlikimo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 8 d.
Atsakovas Sprendime nurodo, kad įvertinus visus turimus duomenis ir asmens sutuoktinės paaiškinime pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką 2023 m. birželio 11 d., atgal į Lietuvos Respubliką asmuo negrįžo, t. y. jis ilgiau nei 12 mėn. negyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl nustačius, kad pareiškėjas Lietuvoje nebuvo ilgiau nei 12 mėnesių buvo priimtas Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju Įstatymo norma ir nenustato išimčių, kuomet užsieniečiui gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, atsakovas turėjo atsižvelgti į itin svarbią aplinkybę, kodėl pareiškėjas negalėjo atvykti į Lietuvą bei objektyviai vertinti situaciją.
Teismas pažymi, jog Sprendime buvo formaliai vertinta pareiškėjo situacija, duomenis apie tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Baltarusijoje atsakovas sužinojo būtent iš pareiškėjo sutuoktinės. Nebuvo atsižvelgta į itin svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo Baltarusijoje. Taip pat pažymėtina tai, jog pareiškėjas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jo sutuoktinė bei vaikai turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turi pareiškėjo tėvai. Nors pareiškėjo sutuoktinė, teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad šiuo metu yra Baltarusijoje, nes tik tuomet bent minimaliai gali palaikyti ryšį su sutuoktiniu, tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjo šeima turi rimtų ketinimų gyventi Lietuvoje. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvoje yra įregistravęs individualią veiklą, pareiškėjas yra pasirašęs terminuoto indėlio sutartį su Swedbank. Šeima, kaip nurodė pareiškėjo sutuoktinė, yra pardavusi nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje ir ketina įsigyti turtą Lietuvoje.
Nors atsakovas nurodo, kad vadovaujantis pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimais į Lietuvą pareiškėjas negalės grįžti mažiausiai iki 2027 m. rugsėjo mėnesio, tuo tarpu pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2027 m. kovo mėn., tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjo atstovė bei teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas jo atžvilgiu priimtą nuosprendį yra apskundęs Aukščiausiajam teismui, be to, pareiškėjas gali kreiptis ir dėl bausmės sutrumpinimo, todėl, tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų išleistas iš įkalinimo įstaigos anksčiau ir neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, turėtų vėl kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo. Tuo atveju, jei pareiškėjo leidimas nuolat gyventi nebūtų panaikintas, pareiškėjas iš karto su šeima galėtų teisėtai gyventi Lietuvoje.
9. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir esamą situaciją, Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimą, kurį priimant nebuvo įvertintos objektyvios aplinkybės, Sprendimas nėra individualizuotas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
11. Pareiškėjas prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1200 EUR, taip pat pareiškėjas už skundo padavimą teismui yra sumokėjęs 22,50 EUR žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)
Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) atstovavimo sutartį, kuria advokatei R. B. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2024 m. spalio 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą, sumokėta suma – 800 EUR už skundą dėl Migracijos departamento sprendimo; 3) sąskaitą faktūrą (skundo dėl Migracijos departamento parengimas ir atstovavimas administracinėje byloje (dalinis apmokėjimas iš 1200 EUR)), suma – 400 EUR; 4) patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, gavėjas R. B., suma – 400 EUR; 5) taip pat teikiant skundą buvo sumokėtas 22,50 EUR žyminis mokestis.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1200 EUR suma už teisines paslaugas neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl priteistina, taip pat priteistinas ir sumokėtas 22,50 EUR žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 40-41 straipsniais, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 24S220734.
Priteisti pareiškėjui A. H. (A. H.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1222,50 EUR (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt du eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.