Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020 m. gegužės 12 d., apie 22.15 val., Vilniuje, kelio A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) (duomenys neskelbtini) k., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis neapdraustas nustatyta tvarka civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nutraukė kuro pylimo žarną. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė KET 9, 14, 101, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

V. K. apie teismo posėdžio laiką (2021 m. balandžio 7 d., 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame V. K. paaiškinime nurodyta, kad jis 2020 m. vasaros laiku, tiksliai negali pasakyti kada, bet buvo šilta, vakaro metu, atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo savo automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu vyko du draugai. Sustojęs prie kuro kolonėlės išlipo iš vairuotojo vietos ir norėjo prisipilti dyzelinio kuro. Paėmęs kuro žarną bandė įpilti kuro, tačiau to padaryti nepavyko, suprato, kad kuras nebėga ir už jį reikia pirma apmokėti. Paliko kuro šlangą įstatytą bake ir nuėjo į degalinę susimokėti. Sumokėjo už kurą, tuo metu kalbėjosi su kartu atvykusiu draugu, dar pirko kavos. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į automobilį ir visai pamiršo, kad kuro bake liko įdėta degalinės kuro žarna. Pradėjo važiuoti toliau iš degalinės, kai pajuto, kad kažkas pokštelėjo. Sustojo, išlipo iš vairuotojo vietos ir pamatė, kad paliko kuro šlangą įstatytą bake, ir kai jis pradėjo važiuoti tolyn, ji išsitempė ir „iššoko“ iš bako angos. Nuėjo pažiūrėti, kas nutiko, tačiau kuro žarna nebuvo trūkusi, matė, kad iššoko žarnos pylimo saugiklis, draugas padėjo tą jungiklį įstatyti atgal, tada kuro žarną įstatė atgal į vietą, dar palaukė kažkiek laiko, tačiau niekas iš degalinės darbuotojų neatėjo, tada įsėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo (b.l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d., 09.29 val., BPC gautas degalinės vadovės pranešimas, kad vakar 23.15 val., automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, nutraukė degalų pylimo žarną (b.l. 2).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2020 m. kovo 27 d., 23.00 val., nuotraukos matyti, jog V. K. iš T. S. įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 14 d. pareiškimo matyti, jog 2020 m. gegužės 12 d., apie 23.17 val., „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., atvažiavęs prie 4 kolonėlės automobilis OPEL ZAFIRA, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsipylė DK 4,950 litrus už 4,11 Eur, už kurą susimokėjo ir nuvažiuodamas nuo kolonėlės nutraukė kuro įpylimo pistoletą. Klientas išlipo iš mašinos, pakabino nutrauktą pistoletą į vietą ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie įvykį buvo pranešta 2020 m. gegužės 13 d. pagalbos telefonu 112 (b.l. 8).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 19 d. pažymos matyti, jog 2020 m. gegužės 12 d., automobilio OPEL ZAFIRA, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą degalinėje adresu (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė. Vairuotojas nutraukė ir apgadino kuro pistoletą. Kolonėlės remontas buvo atliktas ūkio būdu. Remonto sąnaudos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, kuris atliko remontą, darbo užmokesčio sąnaudos – 16,80 Eur, sunaudoto kuro sąnaudos – 2,80 Eur, vožtuvas SSB 16.0 1 vnt., - 59,20 Eur, kuro pistoletas ZVA SL2 – 135,00 Eur. Visa remonto kaina – 213,80 Eur (be PVM) (b.l. 17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones matyti, jog 2020 m. sausio 23 d. pranešta apie automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą, naujas savininkas – T. S. 2020 m. vasario 3 d. laikinai įregistruotos transporto priemonės išregistravimas (arba automatinis išregistravimas) (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo matyti, kaip automobilio OPEL ZAFIRA, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, nuvažiuodamas nuo kuro pylimo kolonėlės su į automobilį įstatytu kuro pylimo pistoletu, jį nutraukė, sustojo, išlipo iš automobilio, nuėjęs iki kolonėlės užmovė ant pylimo žarnos antgalį, įstatė kuro pylimo pistoletą į vietą, įlipo į automobilį ir išvažiavo (b.l. 34).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį kyla už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą arba vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

V. K. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų neneigė, duodamas rašytinius paaiškinimus nurodė, kad pradėjęs važiuoti pajuto, jog kažkas pokštelėjo, sustojo ir išlipęs iš automobilio pamatė, jog bake paliko įstatytą kuro „šlangą“, kuri jam pradėjus važiuoti išsitempė ir iškrito iš bako angos. Kuro „šlanga“ nebuvo trūkusi, todėl jis tik uždėjo pylimo saugiklį, kuro žarną įstatė į vietą ir dar šiek tiek palaukęs išvažiavo.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei automobilis neapdraustas nustatyta tvarka civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nutraukė kuro pylimo žarną. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, kai eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl tokie V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu – V. K. vairavo transporto priemonę, nors teisės vairuoti nėra įgijęs, vairuota transporto priemonė buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairuodamas sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą), į V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ANK 415 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, jog tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kas rodo, jog asmuo vengia atsakomybės, duomenų apie teistumą nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. K. paskyrus baudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyse numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, suteikiantį teismui teisę, bet ne pareigą skirti administracinio poveikio priemonę, taip pat į aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, proporcingumo ir teisingumo principus, į tai, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą V. K. padarė pirmą kartą, teismas nutaria neskirti V. K. transporto priemonės konfiskavimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. K. skirti galutinę nuobaudą - 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119190393.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.