- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- A-1802-662/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00204-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2014 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AP-12 1 punktą, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, neskiriant jam tarnybinės nuobaudos, pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 5-10).
Pareiškėjas prašyme (skunde) paaiškino, jog skundžiamo įsakymo dalimi Administracijos direktorius pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau neskyrė jam tarnybinės nuobaudos, nes buvo praleistas terminas nuobaudai skirti. Su skundžiamo įsakymo dalimi pareiškėjas nesutiko, jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip tarnybinis nusižengimas, jis nepadarė. Pareiškėjo teigimu, atsakovas kaltina pareiškėją netinkamai atlikus Dainavos seniūno pareigas, neužtikrinant tinkamo Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) įgyvendinimo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 pakeitimu), nustatyta tvarka ir neįtraukiant objekto (duomenys neskelbtini), Kaune, į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą. Pareiškėjas ir jo atstovai nurodė, jog vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu dėl aplaidumo. Komisija 2014 m. sausio 6 d. išvadoje Nr. 12-14-1, kuri yra sudedamoji skundžiamo administracinio akto dalis, privalėjo tirti, ar objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal jo būklę galėjo būti kvalifikuojamas kaip patenkantis į bent vieną Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 4.2-4.7 punktuose numatytą atvejį. Komisija netyrė, pagal kokį atvejį minėtas objektas galėjo būti įtrauktas į sąrašą. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neatitiko Aprašo 4.2-4.7 punktuose aprašytų reikalavimų, todėl jis ir nebuvo įtrauktas į minėtą sąrašą. Tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 20 -26) su prašymu (skundu) nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamo įsakymo dalimi Administracijos direktorius pripažino, jog A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nusprendė jam tarnybinės nuobaudos neskirti, pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 pakeitimu) patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą. Pareiškėjas privalėjo minėtame apraše nustatyta tvarka ir terminais iki 2013 m. birželio 1 d. pateikti Finansų skyriui informaciją apie 2013 metais Dainavos seniūnijos teritorijoje esančius nenaudojamus žemės sklypus, būtent apie neprižiūrimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodytas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Tarnybinis nusižengimas padarytas 2013 m. birželio 1 d. dėl pareiškėjo aplaidumo, netinkamai atliekant Dainavos seniūno pareigas, neužtikrinant tinkamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-l38 pakeitimu) įgyvendinimo. Tai, kad sklypas buvo neprižiūrimas ir apleistas, patvirtino Dainavos seniūnijos raštai. Dainavos seniūnija 2011 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 07-2-678, adresuotu UAB „AKS būstas“, informavo, kad (duomenys neskelbtini) statybos vieta yra apleista, prišiukšlinta, pastato pamatams pakloti buvo iškasta gili duobė, todėl šiuo metu pamatai skendi vandenyje, slenka duobės šlaitai, vietomis statybvietės tvora jau pakibusi, kas kelia pavojų gyventojų saugumui. Dainavos seniūnija 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 07-2-150, adresuotu UAB „AKS būstas“, informavo, kad „(duomenys neskelbtini) statybos vieta yra apleista, prišiukšlinta, pastato pamatams pakloti buvo iškasta gili duobė, todėl šiuo metu pamatai skendi vandenyje, slenka duobės šlaitai, vietomis statybvietės tvora jau pakibusi, kas kelia pavojų gyventojų saugumui“. Dainavos seniūnija 2012 m. spalio 26 d. raštu Nr. 07-2-572, adresuotu UAB „AKS būstas“, informavo, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai kreipėsi į Dainavos seniūniją dėl saugumo užtikrinimo, nes adresu (duomenys neskelbtini) statybos tvora nuvirtusi. Dainavos seniūnija 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. 07-2-386, adresuotu UAB „AKS būstas“, informavo, kad Dainavos seniūnija gavo gyventojų pareiškimą dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, nepriežiūros bei saugumo. (duomenys neskelbtini) statybos vieta yra apleista, prišiukšlinta, nešienaujama, iškasta gili duobė, slenka duobės šlaitai, krenta asfalto danga, vietomis tvora jau pakibusi, duobė pilna vandens, kas kelia pavojų gyventojų ir vaikų saugumui. UAB „AKS būstas“ 2013 m. birželio 17 d. raštu Nr. 13/06-17 įsipareigojo sutvirtinti teritoriją. Nurodyti raštai patvirtino, kad seniūnijai buvo žinoma apie netinkamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priežiūrą, nesilaikant Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Pareiškėjo prašymo argumentas, kad komisija netyrė ir nesiaiškino, kuriam konkrečiam kriterijui turi būti priskirtas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, laikytinas nepagrįstu. Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos įtariamo A. M. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2014 m. sausio 6 d. motyvuotoje išvadoje Nr. 12-14-1 ištirtos ir įvertintos visos su tarnybiniu nusižengimu susijusios aplinkybės bei paties pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinimas, kartu su juo pateikta medžiaga. Nei tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo tinkamai naudojamas ir prižiūrimas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė, jog Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 8 ir 9 punktų reikalavimus, neįtraukdamas į sąrašus neprižiūrimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 67-74). Bylos duomenys patvirtino, jog nenaudojamos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, atitiko neprižiūrimo žemės kriterijų, numatytą Aprašo 4.7 punkte, pagal kurį neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles) privalo būti įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašus ir iki einamųjų metų birželio 1 d. turi būti pateiktas Savivaldybės administracijos Finansų skyriui (Aprašo 9 p.). Nurodyti raštai ir fotonuotraukos patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2011 metų buvo žinoma apie netinkamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priežiūrą, nesilaikant Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų. Duomenys bylojo, jog žemės sklypas nuolat, taip pat ir 2013 metais buvo neprižiūrimas ir kėlė pavojų gyventojų saugumui (b. l. 109-127, 130-131). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojų 2013 m. gegužės 22 d. pareiškime ir Dainavos seniūno 2013 m. birželio 4 d. rašte Nr. 07-2-386 nurodytos aplinkybės įgalino teigti, kad nenaudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, būklė atitiko, būtent Aprašo 4.7 kriterijų, nenaudojamos žemės sklypas buvo neprižiūrimas (pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles) (b. l. 132-134). Gyventojų pareiškime ir seniūno rašte nurodyta nenaudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, būklė, tai, kad žemės sklypas yra apleistas, prišiukšlintas, nešienaujamas, slenkantys duobės šlaitai, krentanti asfalto danga, vietomis pakibusi tvora susiformavo per atitinkamą laikotarpį, dėl nuolat neprižiūrimo žemės sklypo. Todėl nepagrįsti liudytojo S. Z. paaiškinimai, kad minėtas žemės sklypas, apžiūrėtas iki gegužės mėnesio pradžios, buvo nušienautas ir tvarkingas. Liudytojas S. Z. yra Dainavos seniūnijos darbuotojas, pavaldus seniūnui, todėl jo parodymai palankūs pareiškėjui, galėjo būti nulemti tarnybinių santykių. Liudytojo S. Z. parodymai dėl minėtų priežasčių laikyti neobjektyviais, todėl jais nesivadovauta.
Nurodytos aplinkybės įgalina teigti, jog Tarnybinio nusižengimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas – Dainavos seniūnas A. M. – netinkamai atliko Dainavos seniūno pareigas, nevykdydamas jam tiesiogiai priskirtų pareigų, numatytų Aprašo 8 ir 9 punktuose, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-2987, 12.1, 14, 16 punktuose numatytų seniūno funkcijų, susijusių su seniūnijos vidaus administravimu, savarankišku vadovavimu seniūnijai, seniūnijai priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu. Be to, pareiškėjas aplaidžiu neveikimu pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-2077 (kartu su 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A-2215, 2010 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. A-3213, 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-3864, 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. A-1401, 2011 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A-4164, 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. A-754 ir 2013 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. A-1495 pakeitimais), 43.1 punkto reikalavimą nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas, nevykdė Dainavos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-1054 (kartu su 2012 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. A-2693 pakeitimu), 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytų funkcijų.
Teismas išdėstė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 12 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.). Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Tarnybinio nusižengimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą aplaidžiu neveikimu, nevykdydamas Aprašo 8 ir 9 punktuose numatytos pareigos, susijusios su įtraukimu į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą neprižiūrimo nenaudojamos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune. Visos faktinės aplinkybės ir įrodymai, reikšmingi tarnybinio nusižengimo konstatavimui, buvo nustatyti ir vertinami tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 31-37). Pareiškėjo nurodytos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, tai, kad ginčo sklypas neatitiko nei vieno Aprašo 4.1–4.7 punktuose numatyto kriterijaus, įgalinančio žemės sklypą įtraukti jį į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, nepaneigia tarnybinės pareigos nevykdymo fakto ir pareiškėjo aplaidžios kaltės. Pirmiau minėti įrodymai (Dainavos seniūnijos raštai, fotonuotraukos, gyventojų pareiškimas) neabejotinai patvirtino, jog nenaudojamos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo neprižiūrimas bei atitiko Aprašo 4.7 punkte numatytą kriterijų, pagal kurį pareiškėjas šį sklypą privalėjo įtraukti į minėtus sąrašus. Pareiškėjo neveikimas akivaizdžiai prieštaravo imperatyvioms Aprašo 8-9 punktų nuostatoms, įpareigojančioms pareiškėją veikti atitinkamu būdu, t. y. neprižiūrimą žemės sklypą įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą nustatytais terminais.
Padaryta išvada, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros, numatytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) nebuvo pažeistos. Atsakovas surinko pakankamai nuoseklių įrodymų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo faktą, bylos faktines aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais ir juos tinkamai ištyrė bei vertino. Padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo įvertinimui, nustatytos ir pagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė VTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, Taisyklių 14.3 punktą. Ginčo atveju atsakovas pagrįstai neskyrė pareiškėjui tarnybinės nuobaudos, nes buvo pasibaigę nuobaudos skyrimo šešių mėnesių terminas, numatytas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Ginčijamo įsakymo 1 dalis, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam nuobauda nebuvo skirta, neprieštaravo Taisyklių 14.3 punkto reikalavimams. Ginčo atveju skundžiamo įsakymo dalis pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, neskiriant jam tarnybinės nuobaudos, pagrįsta ir teisėta, visiškai atitinka tarnybinės atsakomybės prevencinius tikslus bei minėtų teisės aktų reikalavimus.
III.
Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nenaudojamos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, atitiko neprižiūrimo žemės sklypo kriterijų, numatytą Aprašo 4.7 punkte. Pasak teismo, žemės sklypas nuolat, taip pat ir 2013 metais buvo neprižiūrimas ir kėlė pavojų gyventojų saugumui. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog 2014 m. gegužės 22 d. gyventojų raštas įrodo, kad sklypas į sąrašą neįtrauktas nepagrįstai. Galima pagrįstai teigti, kad tokiu metų laiku (gegužės mėn.) žemės sklypo būklė gali keistis dėl įvairių gamtos reiškinių (lietus, vėjas), žolės augimo ar gyventojų viešosios tvarkos pažeidinėjimų, t. y. tvoros laužimų, šiukšlinimo. Seniūnas negali būti atsakingas už kiekvieną gyventojų šiukšlinimo atvejį ir pagal pareigybės aprašymą privalo užtikrinti tik tai, kad iki einamųjų metų gegužės 1 d. atsakingi specialistai apžiūrėtų, identifikuotų žemės sklypus, kuriuos tikslinga įtraukti į sąrašą. Jei po minėtos datos (gegužės 1 d.) situacija keičiasi, o sąrašas jau sudarytas, Aprašas nenumato jokio jo taisymo ar vėlesnio pateikimo tvarkos. Tik Aprašo 12 punktas numato tvarką, kuomet jau įtrauktas į sąrašą sklypas gali būti iš jo išbrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai taikė ir aiškino Aprašo nuostatas, negrindė savo išvadų objektyviais byloje esančiais duomenimis ir be jokio pagrindo nesivadovavo liudytojo S. Z. parodymais. Pareiškėjas, vykdydamas savo funkcijas, pagrįstai konstatavo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka Aprašo 4.2–4.7 punktuose aprašytų reikalavimų, sklypų apžiūra buvo atlikta Apraše nurodytu laiku. Teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Be to, teismas rėmėsi Tvarkymo ir švaros taisyklėmis kaip pagrindu, dėl ko vertina, kad ginčo sklypas atitinka Aprašo nuostatas, tačiau nenurodė nei kieno patvirtintomis taisyklėmis vadovaujasi, nei konkrečių taisyklių punktų, kurios įgalintų pagrįstai teigti, kad sklypo savininkai jas pažeidžia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Atsakovui nepagrindus, kad pareiškėjas netinkamai savo tarnybinėje veikloje vadovavosi Aprašo nuostatomis ir jas pažeidė, pripažintina, kad jo veiksmuose nėra neteisėto neveikimo požymių, todėl pareiškėjo tarnybinė atsakomybė negalima, o teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 straipsnyje numatyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovas išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vadovaujantis Aprašu seniūnas A. M. turėjo pareigą Apraše nustatyta tvarka ir terminais pateikti Finansų skyriui informaciją apie Dainavos seniūnijos teritorijoje esančius nenaudojamus žemės sklypus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, argumentai, jog teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai konstatavo pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, laikytini nepagrįstais. Iš susirašinėjimo tarp Dainavos seniūnijos ir UAB „AKS būstas“ akivaizdu, kad seniūnijai apie netinkamą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimą, nesilaikant Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų, buvo žinoma nuo 2011 m. Problema nebuvo išspręsta ir 2013 m. (tai patvirtina Dainavos seniūnijos 2013 m. birželio 4 d. raštas Nr. 07-2-386). Tam, kad būtų konstatuotas Aprašo 4.7 papunktyje apibrėžtų aplinkybių buvimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo būtina remtis konkrečių Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių nuostatomis, užteko tik įvertinti ir konstatuoti, jog ginčo žemės sklypas neprižiūrimas, nenaudojamas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos tarnybiniam nusižengimui konstatuoti, o pareiškėjas nenurodė nei vienos konkrečios materialinės teisės normos, kurią pažeidė pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-09 įsakymo Nr. AP-12 1 punkto, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam neskirta, kadangi pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad skundžiamo įsakymo dalis – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, neskiriant jam tarnybinės nuobaudos, pagrįsta ir teisėta, visiškai atitinka tarnybinės atsakomybės prevencinius tikslus bei teisės aktų reikalavimus, naikinti skundžiamo įsakymo 1 punktą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Su anksčiau minėtu teismo sprendimu A. M. nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant ir aiškinant ginčui aktualius teisės aktus ir byloje esančius įrodymus, todėl naikintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad A. M. netinkamai atliko savo, kaip Dainavos seniūno pareigas, nes neužtikrino tinkamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-l38 pakeitimu), kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, įgyvendinimo ir nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Finansų skyriui 2013 metų seniūnijos sudaryto sąrašo (įtraukiant objektą (duomenys neskelbtini), Kaune), kuriame, vadovaujantis aukščiau minėto aprašo nuostatomis, būtų atskirai nurodytas privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresas, žemės sklypo unikalus numeris ir savininkas, nuomininkas (naudotojas) ir aprašo punktas, pagal kurį nenaudojamos žemės sklypas būtų įrašytas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą. To pasėkoje objektas (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013 metais nebuvo įtrauktas nei į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 (kartu su 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A-2311 pakeitimu) patvirtintą Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašą, nei į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-1795 (kartu su 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. A-2293 pakeitimu), patvirtintą Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Dainavos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-1054, 7.1 ir 7.2 punktus, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-2987,12.1, 14 ir 16 punktus, Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-l38 pakeitimu), 8 ir 9 punktus bei Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. A-2077 (kartu su 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A-2215, 2010 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. A-3213, 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. A-3864, 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. A-1401, 2011 m lapkričio 8 d. įsakymo Nr. A-4164, 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. A-754 ir 2013 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. A-1495 pakeitimais), 41.3 punktą.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. apibendrinime).
Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų.
Bylos medžiaga patvirtina, jog nenaudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, atitiko neprižiūrimo nenaudojamo žemės sklypo ar jo dalies kriterijų, nustatytą Aprašo 4.7 punkte, pagal kurį neprižiūrimus nenaudojamos žemės sklypus ar jo dalis (pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisykles) seniūnai privalo įtraukti į Sąrašus ir iki einamųjų metų birželio 1 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų skyriui. Iš bylos medžiagos matyti (Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos susirašinėjimo dokumentų su UAB „AKS būstas“), jog pareiškėjui nuo 20011 metų buvo žinoma apie netinkamą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priežiūrą. Šiuose dokumentuose nurodoma, jog statybos vieta yra apleista, prišiukšlinta, pastato pamatams pakloti buvo iškasta gili duobė, todėl šiuo metu pamatai skendi vandenyje, slenka duobės šlaitai, vietomis statybvietes tvora yra pakibusi, kas kelia pavojų gyventojų saugumui. Taip pat į Dainavos seniūnui buvo žinomi ir šalia neprižiūrimo žemės sklypo esančių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) gyventojų kreipimaisi šiuo aspektu. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Dainavos seniūnija 2012 m. liepos 24 d. raštu Nr. 07-12-148 Finansų skyriui pateikė apleistus nenaudojamus žemės sklypus, tarp kurių buvo nurodytas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas (savininkas UAB „AKS būstas“). Šie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtas žemės sklypas nebuvo prižiūrimas nuolat, taip pat ir 2013 metais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad neprižiūrimo nenaudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, būklė atitiko būtent Aprašo 4.7 kriterijų.
M., tinkamai vykdydamas savo pareigas bei būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo pasidomėti bei atlikti veiksmus, susijusius su nenaudojamų žemės sklypų priežiūra ir kontrole. Pareiškėjo veika atitinka tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti. Pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Taigi vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjo kaltė įrodyta, kuri pasireiškė netinkamu teisės aktais nustatytų funkcijų vykdymu. Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl A. M. galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.