- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1014-724/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 3.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, susipažinęs su pareiškėjos A. T. pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Visagino miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 11 d. gautas pareiškėjos A. T. ir jos atstovo A. B., suinteresuoti asmenys Visagino 1-sis notarų biuras, Utenos apskrities mokesčių inspekcija, Visagino skyrius, pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Pareiškimą atsisakyti priimti.
Motyvuojamoji dalis
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Taigi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.
Nagrinėjamu atveju pareiškimą pareiškėjos A. T. vardu pasirašė ir teismui pateikė įgaliotas asmuo A. B. .
CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, tai advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. A. B. nepatenka į šį CPK išdėstytą subjektų sąrašą. Teismui pateiktas įgaliojimas, tačiau fizinis asmuo negali įgalioti kito fizinio asmens atstovauti teisme civilinėje byloje pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus.
Iš aukščiau išdėstyto matyti, jog pareiškimą A. T. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir tai yra viena iš aplinkybių, kuriai esant teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos A. T. ir jos atstovo A. B. pareiškimą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.