- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-720-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00401-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 720 - 252- 2012
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00401-2012-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-660-356/2012 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kredito unijai, institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, piniginės kompensacijos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo ir atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-08-20 pareiškimu atitinkančiu CPK 141 straipsnį patikslino ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sūnus tapo pilnametis, tėvas jam neteikė išlaikymo nuo 2008-03-07 iki jo pilnametystės, ji viena išlaikė vaiką 40 mėnesių. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo 16 000 Lt (40 mėnesių x 400 Lt) piniginę kompensaciją už sūnaus išlaikymą, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš atsakovo 8 231,50 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje padalintą turtą bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes iki 2012-09-11 yra išvykusi atostogauti į Norvegiją.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės R. J. prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino. Nustatė ieškovei terminą iki 2012-09-11 sumokėti 570 Lt žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, jog prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą. Iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė yra dirbanti, o jos gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio dydis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudaro apie 2 700 Lt per mėnesį. Duomenų apie sunkią ieškovės turtinę padėtį byloje nėra. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis pagal ieškovės patikslintus ieškinio reikalavimus ir ieškinio sumą šioje byloje yra 827 Lt (100 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką bei 727 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (reikalavimas priteisti 8 231,50 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį ir 16 000 Lt piniginę kompensaciją už sūnaus išlaikymą priteisimo ieškovei) (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p.). Nurodė, kad ieškovė pradinį ieškinį yra apmokėjusi 257 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 570 Lt (827 Lt – 257 Lt).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už išlaikymo priteisimą. Jeigu teismas manys, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, svarstytina, ar apskaičiuojant žyminį mokestį šiuo atveju turi būti taikomas CPK 85 str. 1 d. 1 p. ar CPK 85 str. 1 d. 3 p.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (337 str. 1 d. 4 p.).
Pagal CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises normas, nes gavusi pareiškėjos prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovei nenurodant atidėjimo laiko ( iki kada ), nepridėjus šiam prašymui pagrįsti dokumentų, ką pats teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad prie prašymo nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą, privalėjo CPK 115 str. 2 d. pagrindu nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą ir tik gavus reikalaujamus dokumentus arba ieškovei jų nepateikus, galėjo iš esmės išspręsti žyminio mokesčio klausimą. Pagal CPK 80 str. 1 d., kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu, kurio dydis turtiniuose ginčuose priklauso nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal atitinkamas CPK 85 str. įtvirtintas tos kategorijos byloms taikomas normas. Neturtiniuose ginčuose mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kurį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 str. 1 d.). Įstatyme numatyti atvejai, kai šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str.). CPK 83 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose, neišskiriant ar priteisiamas vaikui išlaikymas ar išlaikymo įsiskolinimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 16 000 Lt piniginę kompensaciją už sūnaus išlaikymą, iš esmės prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žyminį mokestį skaičiavo ir nuo šios sumos.
Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad kiekvienas asmuo kreipdamasis į teismą turi turėti įstatyminį pagrindą kreiptis į teismą. Įstatymas numato, kad kiekvienas iš tėvų privalo išlaikyti savo vaikus. Tai yra imperatyviai nurodyta įstatyme, todėl kiekvienas asmuo šia teise privalo pasinaudoti laiku, neribojant ir nepilnamečių vaikų interesų bei jų nepažeidžiant. Tik vaikas negavęs išlaikymo iš vieno iš tėvų, gali reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismo vertinimu, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą ir atleidimą nuo jo, todėl nutartis keistina dalyje dėl trūkstamo žyminio mokesčio dydžio, nustatant ieškovei R. J. naują terminą – iki 2012-10-05 sumokėti trūkstamą 90 Lt žyminio mokesčio dalį ir pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, jog apeliantė neskundžia nutarties dalies dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta nustatyti ieškovei R. J. terminą iki 2012-09-11 sumokėti 570 Lt žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pakeisti ir ją išdėstyti taip: nustatyti ieškovei R. J. terminą iki 2012-10-05 sumokėti 90 Lt žyminį mokestį ir Utenos rajono apylinkės teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.