Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant privatiems kaltintojams G. G. ir I. Š., jų atstovui advokato padėjėjui Egidijui Vosyliui, gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei Onai Žukauskienei, vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. buvo kaltinama tuo, kad 2010-07-15 apie 20.00 val. viešai, t. y. prie buto slenksčio ir po to laiptinėje, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidžiančiais, žeminančiais ir užgauliais žodžiais, t.y. vadindama I. Š. melagiu, debilu, vadindama nepilnametę S. Ž. melage, psichiškai nesveika, kaip ir jos tėtis debile, be jokio pagrindo, įžeidė S. Ž., G. G. ir I. Š., taip savo neteisėtais veiksmais pažemindama visų pareiškėjų garbę ir orumą.

Teismo posėdyje kaltinamoji K. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad atėjo su vaikais atpažinti vyro, kuris nusikalto prieš jos vaiką. Ji, jos sūnus ir R. R. stovėjo prie durų, kurias atidarė I. Š.. Ji paklausė, kodėl šis nuskriaudė vaikus. Jis pasakė, kad taip auklėja vaikus, supyko, nusikeikė. Po to priėjusi G. G. aiškino, kad jis karininkas, kas jie tokie. Ji pasakė, kad įstatymai vienodi visiems. I. Š. keikėsi, įsiterpė ir G. G.. Vaikai buvo įžeisti. ji pasakė, kad bus problemų, kad ji eis į teismą, bus byla. Tai buvo ne dešimtą, bet septintą valandą vakaro. Ji nešaukė, niekada nesikeikia, yra inteligentiškas žmogus. Ji matė priėjusią S. Ž., kuri buvo šalia mamos. Ji įžeidžiančių žodžių niekam nesakė.

Mažametė S. Ž. teisme parodė, kad prie durų buvo atėjusi teta, kuri labai garsiai rėkė. Ji neprisimena, ką teta šnekėjo. Šalia tetos buvo du berniukai. Duris atidarė tėtis. Mamytė buvo kambary. Ji su ta teta nekalbėjo. Teta sakė, kad ji melagė.

Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad 2010-07-15 d. apie 20 val. vakaro išgirdo skambutį į duris. Pirmas priėjo prie durų I., po to prisijungė ji su S.. Atidarius duris išvydo K. G., šalia kurios stovėjo sūnus, šone stovėjo berniukas. Moteris pradėjo agresyviai elgtis, šaukti, kad neva I. sumušė jos sūnų ir netik jos sūnų. S. stovėjo šalia, buvo išsigandusi. Pokalbis vyko rusų kalba. Buvo kalbama, kad S. yra psichiškai nesveika, kaip ir jos tėtis. Jie bandė normaliai kalbėtis, tačiau girdėjo tik kaltinimus, priekaištus. Pokalbis truko apie 5-7 minutes. Po 15 minučių atvyko pareigūnai, kurie nurodė kreiptis į nepilnamečių inspektorių. Asmeniškai jos K. G. neįžeidinėjo, įžeidinėjo I. ir paminėjo S., kad I. yra melagis, taip pat jo duktė yra melagė, psichiškai nesveika, debilė.

Nukentėjusysis I. Š. teisme parodė, kad jo vaikas pasiskundė, kad ją vaikinai stumdė. Jis nuėjo išsiaiškinti, gal emocionaliai kalbėjau. Po to praėjo daug laiko. Išgirdo durų skambutį. Atidarė duris, išgirdo priekaištus. Jis pasakė, kad yra karininkas, jam 50 metų, jis nei vaikų, nei moterų neliečia. K. G. reikalavo pinigų. Pasakius, kad jis negali mokėti, K. G. pasakė, kad jų dukra melagė, debilė. Tai užgauliai pasakė prie durų. K. G. jį įžeidė, sakė, kad melagis, debilas. K. G. kalbėjo su juo ir žodžius dukrai pasakė per jį.

Liudytoja K. Č., teisme parodė, kad liepos 15 dieną apie 19-20 val. išgirdo rėkimą, kas pasirodė keista. Ji buvo namie. Pažiūrėjo pro akutę, kas vyksta, pradariusi duris klausėsi. Stovėjo K. G. ir vienas vaikas. Moteris rėkė necenzūriniais žodžiais rusų kalba. Ji neprisimena, kokie buvo žodžiai, nieko nesuprato. Pagalvojusi, kad čia ne jos reikalas, uždarė duris ir įvykį stebėjo pro akutę. Liudytoja pamena, kaip K. G. sakė, kad S. tokia durna, kaip ir jos tėvas, kad ji nesveika.

Nepilnametis liudytojas G. G. teisme parodė, kad mama su jo draugu R. pastebėjo vyriškį, kur jis nuėjo, ir taip sužinojo, kur jis gyvena. Jie užvažiavo į tą aukštą, paskambino į butą. Duris atrodo atidarė vyras. Mama klausė, ar čia tas vyras, kuris jį mušė prieš kelias savaites. Atsakius, kad taip, mama paklausė, kodėl šis jį mušė. Vyras rėkdamas sakė, kad jo nemušė, kad tai melas. Jie aiškinosi toliau. Vyras pasakė, kad jį auklėjo, kodėl jis lenda prie vyro dukters. Vyras rėkė, jie nuėjo prie lifto, tuomet vyras užtrenkė duris.

Mažametis liudytojas R. R. teisme parodė, kad jis su G. žaidė spardydami į sieną kamuolį. Priėjo vyras ir sakė, kad jie nustūmė jo dukrą, pradėjo kumščiuotis. Jo dukra kikeno už nugaros. Vyras pagrasino, kad daugiau taip neatsitiktų. Tą dieną jis pastebėjo, kokioje laiptinėje vyras gyvena. Tada pakvietė G., kuris atėjo su mama. Jie paskambino į duris, paklausėm, kodėl vyras mušė G.. Vyras sakė, kad nemušė, ir pora kartų nusikeikė. Jie nuėjo link lifto, o vyras užtrenkė duris. Už vyro nugaros buvo žmona ir dukra. Jos nieko nešnekėjo. Vyras ir G. mama kalbėjo. Retkarčiais G. dar kalbėjo. Niekas nieko nevadino kokiais nors žodžiais.

Iš 2012-02-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad I. Š. pripažintas kaltu dėl to, jog 2010-06-28 apie 12.00 val., kieme tarp namų Nr. 93 ir 103 (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tyčia – mušdamas sudavė kumščiu du smūgius į kairį petį ir smūgį į dešinį petį mažamečiui G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Privataus kaltinimo skundu (pareiškimu) K. G. kaltinama tuo, kad viešai įžeidžiančiais, žeminančiais ir užgauliais žodžiais be jokio pagrindo įžeidė S. Ž., G. G. ir I. Š., taip savo veiksmais pažemindama jų garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnis numato atsakomybę už įžeidimą tam, kas viešai ar neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005). Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra neviešas, kuomet padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, įžeidimo viešumas pasireiškia tuomet, kai tai padaroma būdu, kuris laisvai pasiekiamas ar prieinamas ir kitiems asmenims. Įžeidimas padaromas tik tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint šį asmenį pažeminti (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiant atsirasti padariniams, kad kitas asmuo būtų įžeistas ir jaustųsi užgauliai pažemintas (netiesioginė tyčia).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad K. G. atėjusi aiškintis dėl savo nepilnamečio sūnaus ir I. Š. konflikto viešoje vietoje girdint kitiems asmenims šiam išsakė necenzūrinius žodžius, tame tarpe ir keiksmažodžius. Tarp I. Š. ir K. G. vyko pokalbis, kurio metu kiekvienas dalyvis įrodinėjo savo tiesą. Nors kaltinamoji K. G. neigė išsakiusi necenzūrinius žodžius. Tokius jos parodymus paneigia privataus kaltinimo skundas ir teisme apklaustų I. Š. ir G. G. parodymai, kurie nurodė girdėję kaip K. G. I. Š. pavadino „melagiu“, o jų dukrą S. „melage, psichiškai nesveika, debile“. Mažametė S. Ž. nurodė girdėjusi, kaip K. G. ją pavadino „melage“. Liudytoja K. Č. teigė girdėjusi įvykio metu K. G. išsakant necenzūrinius žodžius. Liudytojai G. G. ir R. R. nenurodė, kad K. G. vartotų necenzūrinius žodžius. Visus šiuos parodymus sugretinęs ir juos įvertinęs kaip visumą teismas pripažįsta, kad K. G. įvykio metu išsakė necenzūrinius žodžius ir I. Š. bei netiesiogiai S. Ž. vadino „melagiais“. Teismas atmeta liudytojų G. G. ir R. R. parodymus, kurie neatitinka nustatytos tiesos nustatęs, kad šie asmenys dėl ankstesnio konflikto su I. Š. šio proceso metu teisme buvo suinteresuoti nutylėti tiesos nustatymui reikšmingas aplinkybes, būdami neįspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą dėl savo amžiaus, G. G. būdamas dar ir kaltinamosios sūnumi galėjo teisme duoti melagingus, t. y. tiesos neatitinkančius parodymus. Dėl privačių kaltintojų nurodytų K. G. išsakytų kitų frazių „psichiškai nesveika, debile“ trūksta įrodymų, nes be vienintelio šaltinio, t. y. privačių kaltintojų teiginių, kurie šiame procese turi interesą K. G. atžvilgiu, to nepatvirtina jokie kiti duomenys, jokie kiti teisme apklausti asmenys šių frazių vartojimo nepatvirtino.

Vertindamas K. G. veiką teismas nustatė, kad K. G. aiškinosi dėl I. Š. ir vaikų konflikto, kurį I. Š. neigė, todėl šį ir jo dukrą S. išvadino „melagiais“. Tokius savo veiksmus kaltinamoji darė neturėdama tyčios minėtus asmenis įžeisti, užgauliai pažeminti jų garbę, bet apeliuodama į jų sąžinę.. Sąvoka „melagis“ susijusi su neteisybės teigimu ir sakymu. I. Š. neigiant konflikto tarp jo ir berniukų G. G. ir R. R. bei S. Ž. esmines aplinkybes, kurias kaltinamoji vertino ir suvokė kaip savo tiesą, „melagio“ sąvokos vartojimas atitinka tiesos ieškojimo procesą ir tikslą ją nustatyti. Neįsiteisėjusiu 2012-02-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl vaikų konflikto I. Š. suvokimo ribos ir parodymai pripažinti kaip neatitinkantys teismo nustatytos tiesos, t. y. kaip melagingi. Tokių aplinkybių visuma įrodo patvirtina K. G. tikslą išsiaiškinti tiesą, kas tuo pačiu paneigia pareiškėjų deklaruojamą jos tikslą įžeisti nukentėjusius asmenis. Teismui nenustačius K. G. veikoje tyčios požymio, kuris būtinas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementas, kaltinamoji išteisintina nenustačius jos veikoje šio nusikaltimo požymių visumos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė kaip būtina teisinio reguliavimo priemonė turi būti taikoma išlaikant ultima ratio principą, tai yra sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę pažemintam ir įžeistam asmeniui savo garbę ir orumą ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), kur numatyta teisė reikalauti turtinės ar (ir) moralinės žalos atlyginimo. Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė šiuo atveju skiriasi tuo, kad taikant civilinę teisinę atsakomybę užtenka be įvykdytų neteisėtų veiksmų nustatyti juos atlikusio asmens bet kokią kaltę, nereikalaujant, kad tai išimtinai būtų tyčia.

Kita vertus, teismas pripažįsta, kad K. G. įvykio metu išsakė necenzūrinius žodžius, tai padarė viešoje vietoje girdint kitiems asmenims, įžeidžiamai kibo prie I. Š. nesant jos veikoje baudžiamosios atsakomybės požymių. Toks K. G. elgesys yra neteisėtas ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, sudėtį, tačiau nuo 2010-07-15 dienos įvykio praėjus daugiau nei vienerių metų laikui yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl ir jos administracinė atsakomybė yra pasibaigusi.

Byloje G. G. ir I. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 lito neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 35). Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendi dėl to, kad K. G. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 105 str., 303 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

G. G. ir I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.