Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. tiesiogiai pasiūlė bei davė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos vykdant įgaliojimus.

2013 m. spalio 4 d., apie 22:00 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapiniame kabinete, esančiame Liepojos g. 41, Klaipėdos m., kaltinamasis G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas gauti suklastotą medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo aktą, prašydamas susitarti ir paimant kito asmens kraują bei nurodyti, kad G. S. yra blaivus, rankoje laikydamas ir akivaizdžiai demonstruodamas 200 Lt kupiūrą bei sakydamas, kad sumokės tiek, kiek reikia, valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims – Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai A. L. bei Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai N. M. tiesiogiai pasiūlė neįvardintos vertės, bet ne mažiau 200 Lt kyšį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 5 d., apie 03.30 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapiniame kabinete, esančiame Liepojos g. 41, Klaipėdos m., G. S., siekdamas gauti suklastotą medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo aktą, o gydytojai nesutikus – suklastotą pažymą, jog G. S. neblaivumo nustatymo ekspertizė nebuvo atlikta, nes pastarasis neturėjo pinigų už ją sumokėti, Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai A. L. bei Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai N. M. davė 200 Lt kyšį, pinigus padėdamas ant gydytojos bei bendrosios praktikos slaugytojos stalo. Tokiu būdu, G. S. pasiūlė ne mažiau 200 Lt kyšį bei davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims, siekdamas jų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis G. S. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad, 2013 m. spalio 4 d., dirbant UAB „K. k. t.“, apie 22.00 val., buvo atliekamas patikrinimas girtumo laipsniui nustatyti. Pūsti į alkotesterį jis atsisakė, tuomet jam buvo paaiškinta, kad jis turės važiuoti į miesto ligoninę girtumo laipsniui nustatyti. Jis pats nuvyko į miesto ligoninę ir nuėjęs pas medicinos seseles, daktares, pasakė, kad nori priduoti kraują alkoholio kiekiui nustatyti. Jam buvo paaiškinta, kad jis turi už tai sumokėti 50 Lt į banką, o 50 Lt lyg ir į ligoninės kasą. Išėjęs į koridorių, jis paskaičiavo turimus pinigus ir suprato, kad jų neužteks kraujo ekspertizei atlikti. Kadangi medicinos sesutė tuo metu buvo užsiėmusi, jis į koridorių pasikvietė medikę ir paklausė, ar nėra pigiau atliekamų ekspertizių. Medikei atsakius, kad tokių ekspertizių nėra, jis išėjo. Tą pačią dieną, apie 3 val. jis atvažiavo į ligoninę antrą kartą, kadangi sutiko draugą, kuris paklausė, kaip jis ketina dabar atsiskaityti darbdaviui. Jis antrą kartą atvažiavo į ligoninę gauti pažymos, kad pateisinti kodėl nebuvo patikrintas neblaivumas. Kadangi ligoninėje jam paaiškino, jog tokios pažymos neišduos, o kraujo jis nebuvo pridavęs, jis suprato, kad nieko iš to nebus ir išėjo. Kaltinamasis parodė, kad, būdamas ligoninėje, su savimi jis turėjo iš viso 30 Lt, kupiūromis po 10 Lt. Minėtus pinigus jis buvo susivyniojęs į ruloniuką, ir laikė rankoje. Nurodė, jog 200 Lt jis tikrai neturėjo ir tokios sumos pinigų ant stalo jis padėti negalėjo. Dėl savo pasakytų žodžių medicinos gydytojai kaltinamasis paaiškino, jog „siūlė susitarti“ ta prasme, kad jam išrašytų pažymą į darbą. Kadangi jis tokioje situacijoje buvo pirmą kartą, pagalvojo, kad gali būti kad ir tokia pažyma yra mokama, tai ir pasiūlė už ją 30 Lt.

Liudytoja A. S. (A. L.) paliudijo, kad 2013 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus terapijos kabinetą, kuriame ji dirba medicinos gydytoja, atvyko asmuo – kaltinamasis G. S., kuris nurodė, kad darbovietė atsiuntė jį atlikti girtumo – blaivumo ekspertizę. Medicinos slaugytoja N. M. paklausė, ar asmuo turi siuntimą, nes, jei darbovietė išrašo siuntimą, tuomet ekspertizė yra nemokama. Kaltinamasis nurodė, jog siuntimo neturi. Tuomet slaugytoja N. M. paaiškino, kaip atliekama ekspertizė, kad reikia už ekspertizę susimokėti. Po to, kaltinimasis G. S. paklausė, ar gali pasikviesti slaugytoją už durų, ir slaugytoja išėjo. Netrukus grįžusi slaugytoja pasakė, kad šis asmuo nori, kad jos kokiu nors būdu suklastotų ekspertizę. Ji atsakiusi, kad tokie dalykai nebus daromi, nes jos licencija yra brangesnė ir paprašė kaltinamojo išeiti. Pokalbio metu ji matė, kad, stovėdamas kabinete, G. S. turėjo rankoje mėlynos spalvos pinigų kupiūrą ir suprato, kad tai buvo 200 Lt kupiūra. Liudytoja patikslino, kad Lietuvoje būtent tokios mėlynos spalvos būna tik vienos rūšies kupiūra, t.y. 200 Lt kupiūra, kuri yra ryškiai mėlynos spalvos. 10 Lt kupiūra yra žydros spalvos, kuri daug šviesesnė, todėl 200 Lt kupiūros ir 10 Lt kupiūros spalvos skiriasi. Liudytoja nurodė, jog kaltinamasis G. S., rankoje turėtų pinigų tiesiogiai jai nei davė, nei siūlė, nei dėjo ant stalo, tiesiog laikė juos atsikišus rankoje ir visą laiką kartojo žodžius – „susitarkim, susitarkim“. Šio asmens prašymai ir įtikinėjimai truko gan ilgai, po ko, G. S. pasišalino. Po kurio laiko, tą pačią dieną, apie 4 val. tas pats asmuo ir vėl atvyko į ligoninę, drauge su palydovu. Būnant jos kabinete, jai atsisėdus prie stalo, o slaugei tuo metu buvus šalia esančiame apžiūros kabinete, G. S. pasakė, kad norėtų, kad ji jam parašytų pažymą, patvirtinančią, jog jis buvo atvykęs į ligoninę, tačiau ekspertizė jam nebuvo atlikta dėl to, kad jis neturėjo pinigų. Ji atsisakė išduoti tokią pažymą, kadangi tokio pobūdžio pažymų jie neišduoda. Pokalbio su G. S. metu ji aiškiai suprato, kad rankose turėtą kupiūrą – 200 Lt jis jai siūlė už tą pažymą, o pirmojo pokalbio metu už suklastotą ekspertizę. Liudytoja pabrėžė, kad nors G. S. pinigų nepadėjo ir visada laikė rankoje, tačiau, tai, kad jis nori ją papirkti, ji suprato, kadangi G. S. nuolat kartojo žodžius – „susitarkim“.

Liudytoja N. M. paliudijo, kad 2013 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus terapijos kabinetą, kuriame ji dirba medicinos slaugytoja, atvyko asmuo – kaltinamasis G. S., kuris nurodė, kad darbovietė atsiuntė jį atlikti girtumo – blaivumo ekspertizę. Sužinojęs, kad ekspertizei atlikti kraujas bus imamas iš venos, o už jos atlikimą reikės susimokėti į ligoninės kasą arba pervesti pinigus į sąskaitą, asmuo atsisakė duoti kraujo. Atsisakęs atlikti ekspertizę, G. S., pasikvietė ją į koridorių ir bandė susitarti, kad už atitinkamą sumą pinigų jos su gydytoja padarytų taip, kad ekspertizės rezultatas parodytų, jog jis yra blaivus. Bandydamas susitarti kaltinamasis pasakė jai žodžius: „Gal galėtumėm su gydytoja sutarti, kad ji parašytų pažymoje, kad esu blaivus, sumokėsiu, kiek reikės“. Gydytojai nesutikus tartis, asmuo išėjo. Apie 4 val. ryte, tas pats asmuo ir vėl atvyko į ligoninę ir atėjęs prašė, kad jos bent jau išrašytų jam pažymą, patvirtinančią, kad asmuo buvo atvykęs į ligoninę. Šio pokalbio metu ji buvo trumpam išėjusi iš gydytojos kabineto, nes turėjo apžiūrėti kitą pacientą. Užrašiusi kardiogramos duomenis ir grįžusi prie darbo stalo, ji tarp stalų sujungimo rado padėtą vieną 200 Lt vertės kupiūrą. Tai buvo, apie 4 val. ryte, kai asmuo jau buvo atvykęs antrą kartą, apie 4 val. ryto, tuo metu gydytoja iš priimamojo kabineto buvo išėjusi.

Liudytojas R. L., parodė, kad 2013 m. spalio mėn. pradžioje, penktadienį, jam pranešta, jog generalinio direktoriaus įsakymo pagrindu, turi būti atliktas patikrinimas siekiant nustatyti UAB „Klaipėdos kartono tara“ dirbančių asmenų blaivumą. Jam buvo nurodyta kartu pasiimti pamainos meistrą, bei vieną iš technologų. Atvykus į įmonės teritoriją, tarnybiniame poste jam buvo išduotas alkotesteris ir į taros baro kabinetą buvo kviečiama po vieną darbuotoją. Asmenims, kuriems buvo nustatytas girtumas, ir kurie „pakliuvo“, buvo surašyti atitinkami aktai, kad jie nušalinami nuo darbo, o tiems kurie atsisakė pūsti į alkotesterį, buvo liepta palaukti. Patikrinimo metu, apie 21 val., G. S. buvo vienas iš tų asmenų, kurie atsisakė pūsti, todėl jam buvo išduotas siuntimas vykti į ligoninę. Pasitikrinti atsisakę asmenys į ligoninę, pagal įmonėje nustatytą tvarką, būtų nuvežti įmonės transportu. Tai buvo nurodyta ir paaiškinta ir G. S.. Liudytojas be to, paaiškino, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo buvo blaivus, už patikrinimą sumoka įmonė, o tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo buvo neblaivus, už patikrinimą ligoninėje asmuo turėtų pats susimokėti. Tuo momentu, kai jis susitvarkė visus dokumentus, ir buvo galima vykti į ligoninę, G. S. darbe jau nebuvo. Kitą iš atsisakiusių asmenų savo transportu į ligoninę nuvežė įmonės technologė. R. L. patikslino, kad G. S., ir atsisakė tikrintis neblaivumą, ir nesulaukęs, kol bus nuvežtas tikrintis į ligoninę, iš darbo vietos pasišalino savavališkai. Pažymėjo, kad kol vyko patikrinimas, jis pastebėjęs, jog G. S. akys buvo raudonos ir jis atrodė išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto pavyzdinė forma Nr. 3 patvirtina, jog 2013-10-04, 21.08 val. UAB „Klaipėdos kartono tara“ darbuotojas G. S. buvo nušalintas nuo darbo, atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 5-6).

Paašikinimu nustatyta, jog G. S. raštu atsisakė tikrintis blaivumą, nurodydamas, kad nepasitiki alkotesteriu ir nurodė važiuosiantis į ligoninę pasitikrinti blaivumo (b. l. 7).

Paaiškinimu nustatyta, jog G. S. UAB „K. k. t.“ vykdančiajai direktorei pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, jog nuvykęs į ligoninę neatliko kraujo tyrimo, kadangi jam neužteko pinigų (b. l. 8).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 3 d. liudytoja A. L., iš jai pateiktų asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį siūliusį jai 200 Lt kyšį, atpažino kaltinamąjį – G. S. (b .l. 29-32).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 2 d. liudytoja N. M., iš jai pateiktų asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 6, kaip asmenį siūliusį paimti 200 Lt kyšį, atpažino kaltinamąjį – G. S. (b. l. 38-41).

Darbo sutartimi Nr. 58-K p. 2 nustatyta jog 2013 m. spalio 4-5 dienomis A. L. dirbo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, Liepojos 41, Klaipėdoje, medicinos gydytoja (b. l. 63).

Darbo sutartimi Nr. 90-K p.16 nustatyta, jog jog 2013 m. spalio 4-5 dienomis N. M. dirbo Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės, Liepojos 41, Klaipėdoje, bendrosios praktikos slaugytoja (b. l. 62).

Apžiūros protokolu nustatyta, jog peržiūrėjus VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktą vaizdo įrašą, darytą 2013-10-04 – 2013-10-05 dienomis, jame užfiksuotame vaizde matyti, kaip G. S. atvyksta į ligoninės patalpas, po to įeina į gydytojos kabinetą, po to išėjęs į ligoninės koridorių bendrauja su bendrosios praktikos slaugytoja. Nustatyta, jog vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kaip G. S. atvyko į ligoninę antrąjį kartą, apie 03.47 val. (b. l. 71-72).

Kaltinamasis G. S. neigia jam pareikštus kaltinimus siūlius duoti bei davus kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai A. L. bei Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai N. M., siekiant neteisėtos šių asmenų veikos. Kaltinamasis, neigdamas pareikštus kaltinimus, nurodo net neturėjęs inkriminuojamos pinigų sumos.

Tokie kaltinamojo parodymai vienareikšmiai paneigtini ir atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių, vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, tiek VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos gydytoja A. L., tiek ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja N. M. nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d., apie 22.00 val., į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapinį kabinetą atvykęs kaltinamasis G. S., jas ketino papirkti, tai yra siūlė duoti kyšį už tai, kad jo atžvilgiu būtų pakeisti, tai yra suklastoti girtumo nustatymo ekspertizės rezultatai. Remiantis tiek medicinos gydytojos A. L., tiek bendrosios praktikos slaugytojos N. M. parodymais nustatyta, jog, nors tiesiogiai pinigų už ekspertizės rezultatus ir nesiūlė, vienok, kaltinamasis, būdamas priėmimo skyriaus kabinete, nurodęs, jog yra atsiųstas iš darbovietės girtumui nustatyti, ir išsiaiškinęs ekspertizės atlikimo tvarką, rankoje akivaizdžiai laikydamas pinigus, nuolat kartojo „susitarkime“. Remiantis tiek gydytojos A. L., tiek bendrosios praktikos slaugytojos N. M. parodymais nustatyta, kad susitarti kaltinamasis siūlė ne kartą, ir siūlė netgi, kai buvo perspėtas, kad jokių netinkamų, įstatymui ir gydytojo licencijai prieštaraujančių veiksmų gydytoja neatliks, maža to, savo ketinimų neatsisakė ir tuomet, kai gydytoja net ir labai aiškiai įvardijo, jog ekspertizės išvadų neklastos. Galiausiai, bendrosios praktikos slaugytojos N. M. parodymais nustatyta, kad, atkreiptina kaltinamajam pačiam, taigi tikslingai, paprašius slaugytojos išeiti iš priėmimo kabineto į koridorių, kaltinamasis slaugytojai N. M. labai konkrečiai įvardijo ir išdėstė, jog nori susitarti su gydytoja, kad pažymoje, ekspertizės išvadoje girtumui nustatyti būtų parašyta, kad jis yra blaivus, ir už tai sumokės, kiek reikės. Išdėstyta visuma neabejotinai pagrindžia kaltinamojo G. S. tyčia, kaltinamojo tyčios tikslingą kryptingumą, siūlant duoti kyšį medicinos darbuotojams už konkrečius medicinos darbuotojų veiksmus – ekspertizės neblaivumui nustatyti rezultatų suklastojimą.

Kaltinamasis, neigdamas pareikštus kaltinimus, nurodo neturėjęs jam inkriminuojamos 200 Lt sumos. Šie kaltinamojo parodymai vienareikšmiai paneigtini nuosekliais, kategoriškais ir tuo pačiu logiškais liudytojos gydytojos A. L. paaiškinimais, jog kaltinamasis, vis siūlydamas susitarti, rankoje turėjęs ir akivaizdžiai demonstravęs neabejotinai 200 Lt kupiūrą, kuri, kaip įvardijo gydytoja liudytoja A. L., yra ryškiai mėlynos spalvos, tuo tarpu 10 Lt kupiūra yra žydros, daug šviesesnės spalvos, nei 200 Lt kupiūra.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog, nepavykus susitarti dėl ekspertizės girtumui nustatyti rezultatų, kaltinamasis G. S. į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapinį kabinetą grįžo jau 2013 m. spalio 5 d., apie 04.00 val. Ir grįžęs kaltinamasis su VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos gydytoja A. L., ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja N. M. vėlgi siekė susitarti siūlydamas kyšį, šiuo atveju, siekiant gauti pažymą, jog ekspertizė girtumui nustatyti jam nebuvo atlikta, nes jis neturėjo pinigų už ją susimokėti. Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2013 m. spalio 5 d., apie 04.00 val., priėmimo skyriaus terapiniame kabinete esant G. S., priėmimo kabinete prie darbo stalo grįžusi slaugytoja N. M. aptiko vieną 200 Lt kupiūrą. Ši aplinkybė vienareikšmiai ir objektyviai suponuoja kaltinamąjį G. S. realizavus ketinimus duoti kyšį, tai yra vienareikšmiai ir objektyviai suponuoja tyčią kyšį davus.

Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog vieni esminių kaltinamojo kaltę grindžiančių įrodymų yra VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos gydytojos A. L., ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos N. M. parodymai. Tačiau netikėti liudytojų gydytojos A. L., bei bendrosios praktikos slaugytojos N. M. parodymais nėra jokio nei objektyvaus, nei pagrįsto pagrindo. Liudytojų parodymai visais aspektais, įvardijant esmines aplinkybes buvę nuoseklūs, itin detalūs ir pažymėtina kategoriški nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo atveju akcentuotina, jog slaugytoja N. M. netgi labai tiksliai ir detaliai įvardijo vietą, kur buvo padėti pinigai - tarp stalų sujungimo. Nėra pagrindo nesiremti liudytojų parodymais ir atitikimo įstatymui aspektu. Tiek liudytojos gydytojos A. L., tiek bendrosios praktikos slaugytojos N. M. apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkami laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

Kaltinamojo tyčia pagrindžia ir nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis, nustačius galimą jo neblaivumo faktą, iš UAB „K. K. t.“ pasišalino, ir į ligoninę nuvyko, nesulaukęs atsakingų įmonės darbuotojų – vykdančiosios direktorės, kuri galimai neblaivius darbuotojus į ligoninę, pagal nustatytą įmonėje tvarką, turėjo nuvežti įmonės transportu, atkreiptina vieną darbuotoją ir nuvežė. Nors ši aplinkybė, kaip R. L. parodymais remiantis nustatyta, G. S. buvo išaiškinta ir įvardinta. Pažymėtina ir tai, kad G. S. atsisakė pasirašyti nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte. Šios aplinkybės akivaizdžiai byloja G. S. siekį išvengti neblaivumo nustatymo fakto.

Pažymėtina, kaltinamojo neteisėtus veiksmus pagrindžia ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ne tik G. S. atvykimas į ligoninės patalpas, ne tik bendravimas su bendrosios praktikos slaugytoja, bet ir tai, kad antruoju atveju į medicinos įstaigą kaltinamasis atvyksta su nenustatytu asmeniu. Tai pagrindžia ir patvirtina tiek gydytojos A. L., tiek ir slaugytojos N. M., vėlgi nuoseklius parodymus, jog G. S., klausė apie galimybę paimti kito asmens kraują.

Nustatyta, jog registravimas dėl ekspertizės atlikimo yra gydytojos kompetencija. Slaugytojos pareiga - paimti kraujo mėginius ir juos užregistruoti. Tai, jog šios darbuotojos prilygintinos valstybės tarnautojoms nekyla jokių abejonių. Tiek gydytojos, tiek ir bendrosios praktikos slaugytojos pareigybės patvirtina, jog jos ne tik turi administracinius įgaliojimus (konkrečiai gydytoja išduoti juridinį faktą patvirtinantį medicininės apžiūros atlikimo-ekspertizės aktą) bet teikia viešąsias paslaugas.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neabejotinai tyčinė, akivaizdu, kad kaltinamasis suprato pavojingą daromų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė veikų padarinius ir neabejotinai jų norėjo. Ne kartą buvo įspėtas, kad jo veiksmai yra neteisėti, nusikalstami ir užtraukiantys atsakomybę, tačiau G. S. perspėjimų nepaisė ir atkakliai siekė norimo rezultato.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2013 m. spalio 4 d., apie 22:00 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapiniame kabinete, esančiame Liepojos g. 41, Klaipėdos m., kaltinamasis G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas gauti suklastotą medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo aktą, prašydamas susitarti ir paimant kito asmens kraują bei nurodyti, kad G. S. yra blaivus, rankoje laikydamas ir akivaizdžiai demonstruodamas 200 Lt kupiūrą bei sakydamas, kad sumokės tiek, kiek reikia, valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims – Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai A. L. bei Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai N. M. tiesiogiai pasiūlė neįvardintos vertės, bet ne mažiau 200 Lt kyšį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. spalio 5 d., apie 03.30 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus terapiniame kabinete, esančiame Liepojos g. 41, Klaipėdos m., kaltinamasis G. S., siekdamas gauti suklastotą medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo aktą, o gydytojai nesutikus – suklastotą pažymą, jog G. S. neblaivumo nustatymo ekspertizė nebuvo atlikta, nes pastarasis neturėjo pinigų už ją sumokėti, Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai A. L. bei Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai N. M. davė 200 Lt kyšį, pinigus padėdamas ant gydytojos bei bendrosios praktikos slaugytojos stalo. Tokiu būdu, G. S. pasiūlė ne mažiau 200 Lt kyšį bei davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims, siekdamas jų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tokiu būdu, laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis tiesiogiai siūlė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojams, siekdamas neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, maža to padarytas iš savanaudiškų tikslų, siekiant ne bet kokios, o būtent neteisėtos ir ne bet kokių asmenų, o valstybės tarnautojų veikos. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltas pavojus valstybės saugomiems interesams ir objektams itin reikšmingas.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamą, baudžiamajame įstatyme numatytą veiką neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį aplinkybė kaltinamojo elgesį vienareikšmiai ir įtakojusi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Imant domėn, jog kaltinamasis nėra teistas, manytina, jog bausmės tikslai, kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir paskyrus švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 25 MGL, tai yra 3250 Lt (941 EUR) bauda.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.