Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-06-18 · Byla Nr. N2-1375-792/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-18
Bylos Nr.
N2-1375-792/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09761-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
S. R. G. N.
Advokatai
Robertas Skėr
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-1375-792/2014(Proceso Nr. 2-06-3-09761-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 78.2.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei A. Š., ieškovės atstovui advokatui Robertui Skėriui, išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. R. G. N. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad atsakovas yra sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Š. yra atsakovo sūnus. Kartu prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašo priteisti 15500,00 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Š.. Gimimo liudijime nėra nurodytas sūnaus tėvas. Teigia, jog sūnaus tėvas yra S. R. G. N., Norvegijos Karalystės pilietis, su kuriuo artimai bendravo 2009 m. liepos mėnesį, kuomet atostogavo Norvegijoje. Grįžus į Lietuvą, bendravimas su atsakovu nutrūko. Gimus sūnui, Š. V., su kuriuo tuo metu kartu gyveno neįregistravę santuokos, pripažino sūnaus tėvystę ir suteikė jam savo pavardę. Tačiau vėliau atlikus biologinės tėvystės tyrimą ir nustačius, jog Š. V. nėra biologinis vaiko tėvas, teismo sprendimu buvo pripažinta, jog Š. V. nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat negaliojančiu pripažintas įrašas gimimo metrikų knygoje bei gimimo liudijime apie Š. V. tėvystę. Po to išduotas naujas gimimo liudijimas, kuriame nėra nurodyta jokių duomenų apie tėvą. Sužinojusi, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, apie tai jį informavo elektroniniu paštu. Atsakovas pripažinti tėvystės gera valia nesutiko, nors kurį laiką sūnaus išlaikymui mokėjo po 500,00 Lt per mėnesį. Teigia, jog nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl taip pat prašo priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo (b.l. 2-6).

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, jis pilnai atitinka nepilnamečio interesus, todėl siūlo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. Š. gimė (duomenys neskelbtini), tėvas vaiko gimimo liudijime nėra įrašytas, o motina nurodyta A. Š. (b.l. 9). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8011-323/2012 pripažinta, kad Š. V. nėra A. V. biologinis tėvas. Kartu negaliojančiu pripažinti Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašas gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. 818) ir įrašas A. V. gimimo liudijime, jog Š. V. yra A. V. tėvas.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas vengė atvykti į teismo posėdžius ar pareikšti nuomonę dėl reikalavimo nustatyti tėvystę, vengė atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti. Teismas pažymi, jog atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, atsakovas S. R. G. N. dokumentus perskaitė, tačiau atsisakė juos priimti (b.l. 56, 65). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 str. 2 d. nustatyta, jog atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui. Be to, teismas 2014-03-13 nutartimi paskyrė teismo DNR (genominę) ekspertizę S. R. G. N. ir A. Š. giminystės ryšiui nustatyti. Minėta nutartimi S. R. G. N. ir A. Š. kartu su A. Š. įpareigoti 2014-05-13, 13.00 val., nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratoriją, esančią adresu Didlaukio g. 86E, Vilnius, atlikti DNR (genominę) ekspertizę. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (b.l. 121-122), tačiau atsakovas neatvyko atlikti ekspertizės. Kartu teismas pažymi, kad atsakovui procesiniuose dokumentuose buvo išaiškinta, jog jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Minėtos pareigos atsakovas neįvykdė, todėl visi procesiniai dokumentai, skirti Norvegijos Karalystėje esančiam atsakovui, liko byloje ir yra laikomi įteiktais.

Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, kadangi atsakovas nustatytu laiku neatvyko atlikti ekspertizės, be to, nepareiškė jokios nuomonės dėl ekspertizės skyrimo, nors jam įteiktuose dokumentuose (ieškinyje, teismo nutartyje) buvo nurodytas ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Kaip minėta, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ne tik ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir ieškovės pateikti susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo duomenys elektroninėje erdvėje 2014 m. vasario mėnesį, kurio metu šalys aptarinėjo atsakovo teiktiną išlaikymą vaikui ir pan. (b.l. 87-90). Be to, teismo posėdžio metu ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotos ieškovės bei atsakovo bendravimo akimirkos ieškovei atostogaujant Norvegijos Karalystėje (b.l. 123). Kartu pažymėtina, jog atsakovas nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio teikė išlaikymą vaikui A. Š. po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį (b.l. 11-18, 86). Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas, jį tenkina ir pripažįsta atsakovą S. R. G. N. vaiko A. Š. tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes CK 3.196 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. A. Š. šiuo metu yra keturi metai. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, ugdymo bei mokymo priemonės. Taip pat vaikas kartais serga, tačiau sveikatos būklė yra gera. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaikymui reikia apie 1000 Lt per mėnesį. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais. Minėtos išlaidos atitinka vaikų amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės šiuo metu dirba Gargždų socialinių paslaugų centre, gaunamas darbo užmokestis labai nedidelis (b.l. 78-82). Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 83), ieškovė neturi transporto priemonių (b.l. 84). Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, minėtų duomenų nepavyko išreikalauti ir teismui. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi ne tik pajamų, bet ir išlaidų – mokesčiai už būstą, komunalines paslaugas, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įvertinant tai, jog atsakovas yra Norvegijos Karalystės pilietis, dirba Norvegijos Karalystėje, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22). Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2013-09-30, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Taip pat pažymėtina, kad šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė tik nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui kitu laikotarpiu, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15500,00 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimas (už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-09-30, išskyrus laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, jog pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 144,00 Lt žyminį mokestį bei turėjo 1600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 1744,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistini 645,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ((500 Lt × 12 mėnesių = 6000 Lt) × 3% = 180 Lt; 15500 × 3% = 465 Lt) (180 Lt + 465 Lt = 645 Lt). (CPK 85 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 392 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas S. R. G. N. yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Š. yra atsakovo S. R. G. N. sūnus.

Priteisti iš atsakovo S. R. G. N. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt mokamomis kas mėnesį nuo 2013-09-30 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymo lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. R. G. N. 15500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaiko A. Š. išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo S. R. G. N. 1744,00 bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. R. G. N. 645,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius