Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas galutine administracine nuobauda – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo jokių priežasčių, kliudančių spręsti D. S. administracinės atsakomybės klausimą per Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą, kadangi protokolas buvo surašytas 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. likus 3 mėnesiams iki numatyto 6 mėnesių termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną minėtas terminas jau buvo pasibaigęs, byla nutrauktina.

Pabrėžiama, kad skundžiamas nutarimas priimtas nenustačius įvykio, taip pat nesant kitų būtinų Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Pažymima, kad R. B. savo apgadintą automobilį pastebėjo 2012 m. gegužės 28 d., tačiau policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Į policiją ji kreipėsi tik antrą dieną po įvykio. Kelių eismo taisyklės besąlygiškai įpareigoja visus su eismo įvykiu susijusius dalyvius nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2012 m. gegužės 28 d. nebuvo jokio eismo įvykio. Nepagrįstai teigiama, kad R. B. automobilis buvo apgadintas būtent 2012 m. gegužės 28 d. Kad eismo įvykis nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, matyti ir iš apylinkės teismo skundžiamo nutarimo. Skiriasi nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas įvykio vietos adresas, automobilio „VW Beetle“ pastatymo vieta (nors V. B. nurodė, kad minėtas automobilis buvo pastatytas prie metalinių garažų, tačiau Šviesos gatvėje jokių metalinių garažų nėra, tik mūriniai). Pati R. B. nenurodė, kur tiksliai minėtoje gatvėje ji buvo palikusi savo automobilį, kadangi gatvė yra ilga, joje yra net keli garažų masyvai su aikštelėmis. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta vieta taip pat negali būti laikoma atitinkančia tikrovę, kadangi automobilis užfiksuotas kitą dieną po įvykio, be to, schemoje nėra užsimenama apie metalinius garažus. Taigi nutarime nustatyta įvykio vieta visiškai nesutampa su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta vieta ir jos apibūdinimu. Byloje taip pat neįrodyta, kad D. S. įvykio dieną vairavo automobilį „Dodge Neon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teisme liudiję V. B. ir R. B. nematė, kas vairavo automobilį „Dodge Neon“, kitų liudytojų taip pat nėra. Priešingai, G. S. nurodė, kad 2012 m. gegužės 28 d. automobilį vairavo ji, nes 9.00 val. ji kaip visada vyko pas dukrą, kuri tuo metu dirbo, prižiūrėti anūkų į dukters namus, esančius Subačiaus g. 10 – 17, Vilniuje. D. S. buvimas įvykio vietoje 2012 m. gegužės 28 d. paremtas byloje nenustatyto asmens, neva turinčio priešiškų santykių su D. S., pasakojimu. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisme liudiję asmenys (Vytautas ir R. B., pareigūnai) nėra tiesiogiai bendravę su šiuo asmeniu, o apie jį tik girdėjo iš kito neįvardinto asmens, nors asmens, tariamai žinančio apie įvykį, duomenys buvo žinomi. Taip teismo išvada dėl D. S. kaltės yra paremta neleistinais ir nepatikimais įrodymais.

Be to, Vytauto ir R. B. paaiškinimai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „VW Beetle“ yra nesuremontuotas, tačiau iš byloje esančių nuotraukų, darytų 2012 m. rugpjūčio mėn., matyti, kad automobilis jau buvo sutvarkytas. R. B. taip pat klaidingai teismui nurodė, kieno vardu buvo registruotas jos vairuojamas automobilis.

D. S. nuomone, byloje nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Jis nevengė atvykti į policiją gavęs šaukimą, dalyvavo apžiūrint jo automobilį, teikė byloje paaiškinimus, o tai paneigia išvadą, kad jis sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos.

Byloje nepateikti įrodymai, kad automobilio „Dodge Neon“ subraižymai atsirado būtent po kontakto su automobiliu „VW Beetle“. Nebuvo rasta jokių automobilio „VW Beetle“ dažų likučių. Teismas nepaneigė G. S. nurodytų faktų, kad minėti subraižymai atsirado dar 2011 m. rudenį. Taip pat nerasta ir juodų dažų likučių ant automobilio „VW Beetle“. Byloje neatliktas joks specialių žinių reikalaujantis tyrimas ir nenustatyta, kad juodos dėmės yra automobiliniai dažai. Minėtų automobilių sugadinimai nebuvo sulyginti, nors tokia galimybė egzistavo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

D. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu, teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta praleidus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytą administracinės nuobaudos paskyrimo terminą bei nenustačius jo veiksmuose jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo bei taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai buvo padaryti 2012 m. gegužės 28 d. Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatomis, jam turėjo būti paskirta iki 2012 m. lapkričio 28 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas apelianto atžvilgiu buvo surašytas 2012 m. rugpjūčio 29 d., nutarimas priimtas tik 2013 m. gegužės 20 d.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>.

Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. D. S. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., patvirtina byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo patikrinti įrodymai bei asmenų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymai.

Nukentėjusysis V. B., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad turi automobilį VW Beetle, kuriuo naudojasi jo žmona R. B., darbo dienomis jis buvo paliekamas stovėjimo aikštelėje prie metalinių garažų, netoli žmonos darbovietės. 2012-05-28, po darbo, žmona pastebėjo, kad nubrozdintas automobilio kairysis galinis bamperis ir žibintas. Kitą dieną skambinosi, bandė aiškintis vietoje, ieškojo kaltininko garažuose, tačiau ten jokios informacijos negavo. Besiaiškinant, priėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jo įmonės darbuotojas matė įvykį, davė iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio duomenis. Toliau, automobilio savininką nustatė su policijos pareigūnų pagalba. Automobilis VW Beetle iki šiol nesuremontuotas. Sparno ir žibinto įbrėžimai kiek įmanoma nupoliruoti, dažų nuraukimai laikinai užtepti. Padarytą žalą draudimas įvertino 500 Lt.

Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-05-28, apie 08.00 val., atvažiavusi į darbą, kaip visada paliko savo automobilį Šviesos g., aikštelėje prie metalinių garažų, ties posūkiu. Po darbo, apie 17.00 val. pastebėjo, kad subraižytas galinio bamperio kairysis kampas. Kvietė policiją, tačiau buvo išaiškinta kad nesant avarijos kaltininko, autoįvykis nebus įformintas. Kitą dieną toje pačioje vietoje priėjo kažkokios netoliese esančios įmonės savininkas ir papasakojo, kad jo darbuotojas matė autoįvykį, tačiau atsisako liudyti, nes bendrauja su D. S. ir pastarasis yra labai kerštingas. Remiantis liudytojo parodymais, R. B. automobilį sužalojo automobiliu Dodge Neon į garažą sukęs vyras. Per mažu spinduliu sukęs automobilis šonu kliudė kampe stovėjusio VW Beatle galinio bamperio kairį sparną ir padidinęs greitį nuvažiavo. Po to Dodge Neon savininkas garaže, nesislėpdamas valė ir remontavo ant savo automobilio sparno likusius sužalojimus. Vėliau, po 3 mėnesių, toje pačioje vietoje buvo priėjęs žmogus šviesia striuke, kaip dabar žino - D. S., kuris prisipažino apgadinęs R. B. vairuojamą automobilį, atsiprašė, pasakė, kad dėl įvykio labai susinervavo, todėl ir nuvažiavo. Liudytoja atsakė, kad jau per vėlu, nes pranešta policijai, be to, automobilio savininkė ne ji, o jos sutuoktinis.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šių asmenų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi apie eismo įvykį policijai jie pranešė tik kitą dieną, jų parodymai nebuvo nuoseklūs – netinkamai nurodė automobilio VW Beetle stovėjimo vietą, kadangi metalinių garažų Šviesos gatvėje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, neturi pagrindo jais abejoti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti vertinami kaip pagrindas jais nesivadovauti. Tuo tarpu iš apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Šviesos gatvėje, kur, pasak V. B., stovėjo apgadintas VW Beetle automobilis, jokių metalinių garažų nėra, negalima spręsti apie V. B. klaidingų parodymų davimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Iš prie skundo pateiktų apelianto Šviesos g. nuotraukų matyti, kad šioje gatvėje garažai yra.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kada įvyko pats eismo įvykis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2012 m. gegužės 28 d. Tačiau tą pačią dieną į policiją V. B. ir R. B. nesikreipė, tikėdamiesi, kad kitą dieną automobilį pristačius į draudimo bendrovę, bus nustatyti automobilio apgadinimai ir atlyginta padaryta žala. Tačiau išsiaiškinus, jog apie įvykį būtina pranešti policijos pareigūnams, apie automobilio apgadinimo faktą, įvykusį 2012 05 28, buvo pranešta 2012 05 29. Tuo metu įvykio kaltininkas nebuvo žinomas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. gavus informaciją apie automobilio, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos valstybinius numerius, eismo įvykis buvo užfiksuotas. Pabrėžtina ir tai, kad visos šios aplinkybės buvo išaiškintos ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

V. B. ir R. B. parodymus patvirtina byloje pateiktos eismo įvykyje dalyvavusių automobilių – VW Beetle ir Dodge Neon nuotraukos (b. l. 14-17). Iš jų matyti, jog policijoje apžiūrėjus automobilius nustatyta, kad automobiliui Dodge Neon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, subraižytas galinis sparnas dešinėje pusėje ir galinės durelės dešinėje pusėje. Automobiliui VW Beetle subraižytas galinis kairės pusės sparnas, bamperis ir atšvaitas. Ant sparno ir atšvaito likę juodos spalvos dažų (b. l. 13- 17). Abiejų automobilių sužalojimų aukštis tas pats. Liudytoju apklaustas apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas E. R. parodė, kad apžiūros metu matėsi, jog automobilio Dodge Neon sužalojimo pėdsakus buvo bandyta slėpti, galinį sparną užtepant kažkokia mase.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas nagrinėjamo įvykio dieną vairavo D. S. vairuojamą automobilį (kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos apelianto sutuoktinės I. G. S. parodymų, Dodge Neon automobilis yra šeimos ir nagrinėjamo įvykio dieną būtent ji vairavo minėtą automobilį), tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą vertina kritiškai. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad I. G. S. nepatvirtino fakto, kad būtent ji eismo įvykio dieną vairavo automobilį Dodge Neon, ji tik paaiškino, kad kartais tuo automobiliu važinėja, ką ji veikė nagrinėjamo eismo įvykio dieną, neatsimenanti, tačiau galimai ant automobilio Dodge Neon esantys įbrėžimai atsirado po to, kai ji brūkštelėjo automobiliu važiuodama pro arką, esančią Subačiaus g.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindinio liudytojo, mačiusio eismo įvykį, tapatybės, jis nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išnaudojo visas galimybes, kad pastarasis asmuo būtų apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau to padaryti nepavyko. Bylos nagrinėjimo metu išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame teismas prašė pranešti minėto asmens duomenis, tačiau buvo gautas atsakymas iš Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus, kad visa medžiaga perduota teismui, papildomos informacijos policija neturi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma – transporto priemonių techninės apžiūros duomenys (juodos spalvos automobilio Dodge Neon galinis sparnas dešinėje pusėje subraižytas, subraižytos galinės durelės dešinėje pusėje; automobiliui VW Beetle subraižytas galinis kairės pusės sparnas, bamperis ir atšvaitas, ant sparno ir atšvaito likę juodos spalvos dažų; abiejų automobilių aukštis tas pats), liudytojo E. R. parodymai apie tai, kad automobilio Dodge Neon sužalojimo pėdsakus bandyta slėpti; liudytojos R. B. parodymai, kad D. S. praėjus kuriam laikui po įvykio, bendravo su ja ir iš esmės pripažino tą faktą, jog apibraižė jos automobilį, atsiprašė už tai; - patvirtina D. S. kaltę įvykužius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.