Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22382-886/2014 pagal D. G. ieškinį AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Netinkamai taikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos analogiškose bylose, neteisingai nurodyta, kad šiuo atveju taikomos bendrosios teismingumo taisyklės, ieškovo ir draudiko nesieja draudiminiai teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, išaiškino, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui. Be to, reikalavimas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių, kurie kildinami iš vartojimo teisinių santykių.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą, pažeidė teismingumo taisykles, nes, apelianto teigimu, pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį jis turi teisę reikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą.

CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys juridiniam asmeniui reiškiamas pagal jo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CK 2.53 straipsnis numato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją ar žalos padarymo vietą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. ieškinyje prašo priteisti nuostolius, patirtus eismo įvykio metu, kai iš po priekyje važiavusio automobilio „Volvo FH440“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tempiamos priekabos „Commer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratų išlėkęs akmuo apgadino D. G. vairuojamos transporto priemonės priekinį stiklą. Atsakovu šioje byloje nurodomas ne automobilį „Volvo FH440“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs R. M., t. y., D. G. teigimu, žalą jam padaręs asmuo, o šio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – AAS „Gjensidige Baltic“. Pagal D. G. reiškiamo reikalavimo pobūdį šioje civilinėje byloje ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį (CK 6.987 str.), o ne atlyginti žalą, atsiradusią dėl delikto. Remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliantas pagrįstai teigia, kad, įgyvendinant teisę į žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Apeliantas nenurodė draudimo sutarties pagrindų, pagal kuriuos ieškinys dėl šios sutarties vykdymo būtų teismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatų nagrinėjamos bylos teismingumo nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ir atskirojo skundo argumentą, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį.

Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju D. G. pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo AAS „Gjensidige Baltic“ kaip draudikui, turinčiam prievolę atlyginti draudėjo (R. M.) eismo įvykio metu trečiajam asmeniui (D. G.) padarytą žalą. Draudimo (vartojimo) sutartis sieja žalą padariusį asmenį ir draudiką. Tai, kad nukentėjęs asmuo, pareiškęs ieškinį draudikui dėl draudėjo padarytos žalos atlyginimo, tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu, nesutapatina jo su draudėju pagal draudimo sutartį. D. G. nebuvo sudaręs draudimo sutarties su atsakovu, dėl to jis nėra vartotojas pagal draudimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad ieškinys pareikštas ne dėl vartojimo sutarties, todėl CPK 30 straipsnio 11 dalis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 29 straipsnyje numatytą bendrojo teismingumo taisyklę ir atsisakė priimti D. G. ieškinį AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį.