Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Sauliui Vedeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė negalėdamas įeiti į teisėtai priklausantį butą, dėl neatlikto objektyvaus ir visapusiško įvykio aplinkybių tyrimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta 500 Lt turtinė ir 6000 Lt neturtinė žala, kurias, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad negalėdamas patekti į butą, kuriame jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turėjo vykti į Vilnių ir atgal bei važinėti po Kauną ir dėl to, jog pareigūnai neatliko objektyvaus ir visapusiško 2009 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybių tyrimo.

Reikalinga sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti - žala. Administracinių teismų praktikoje (byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiškėjas pats pasirenka, kokiais ABTĮ 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Be to, įrodinėjimo naštą įrodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, šiuo atveju taip pat būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti patirtą žalą, pateikiant žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų ((Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525 - 3063/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Pareiškėjas turtinę žalą įvertino 500 Lt, tačiau byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų šiai konkrečiai sumai pagrįsti. Taip pat nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių galėjo atsirasti pagrindas turtinei žalai kilti.

Pareiškėjas patyrė fizinį skausmą dėl to, kad lauke buvo šalta, atsirado nepatogumai, nes nakvojo nakvynės namuose, patyrė pažeminimą dėl pareigūnų veiksmų, kurie su pareiškėju elgėsi kaip su nusikaltėliu. Dėl šių aplinkybių kildinama 6000 Lt neturtinė žala.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog buvo apribotas jo patekimas į gyvenamąjį butą, užplombuojant namo duris, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Negalėdamas įeiti į butą (b.l. 42, 63, 66-67), kuris yra nuomojamas pareiškėjui gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos 1996 m. birželio 25 d. sutartimi (b.l. 64-65), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, nepatogumais ir pažeminimu, todėl buvo įvertinta 6000 Lt suma. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo patirtą neturtinę žalą (CK - 6.250 str.) ir papildomai tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad pareigūnų veiksmai, nesuteikiant pareiškėjui pagalbos, tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui skundu išreiškus reikalavimą, teismui yra nubrėžiamos skundo ribos ir teismas, pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose, nagrinėja jo iškeltą reikalavimą. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus pažeidė atsakovas atlikdamas neva neteisėtus veiksmus.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios piniginė išraiška yra 6000 Lt neturtinės žalos bei 500 Lt turtinės žalos, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (pažeminimo, kančios bei nepatogumų), patvirtinant jų rašytiniais įrodymais, taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Žaliakalnio policijos nuovados pareigūnų veiksmų, konkrečiai dėl nuovados viršininko S.Vedeikos veiksmų, tačiau teismui įvertinus prie bylos prijungtą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-2-00620-09, vertintina, jog atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad S.Vedeikos veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 str. nėra (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-2-00620-09, 2 t., b.l. 127-130, 133-136), tai patvirtina ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis byloje Nr. S-391-530/2011 (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-2-00620-09, 2 t., b.l. 138-140).

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 6000 Lt. bei turtinę 500 Lt žalą, kadangi nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai, nėra nustatytas priežastinis ryšys bei nepateikta rašytinių įrodymų tiek neturtinei žalai, tiek turtinei žalai atlyginti.

Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.