- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-366-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04579-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „Vairas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-366-278/2013
Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04579-2012-3
2013 m. gegužės 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-828/2013 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „Vairas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. V. prašė teismo nustatyti žemės sklypų Nr. 162 ir 163, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribą pagal jos pateiktą 2011-12-09 UAB „Geodera“ parengtą planą. Nurodė, kad ilgą laiką nesinaudojo žemės sklypu ir todėl laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2006 m., šalių sklypus skirianti riba pasikeitė, pasislinko į jos pusę. Teigė, jog sklypo Nr. 162 savininkai ėmė naudotis dalimi sklypo, kuria anksčiau naudojosi ji, dėl sklypų ribos kilo ginčas, todėl šią ribą turi nustatyti teismas. Nurodė, jog galiojantys teritorijos planavimo bei sklypų įsigijimo dokumentai netikslūs, šalys realiai nevaldo tokių žemės sklypų plotų, kurie nurodyti dokumentuose, ji ir atsakovė V. M. naudojasi mažesniais sklypais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nustatė ieškovės B. V. žemės sklypo Nr. 163 ir atsakovės V. M. žemės sklypo Nr. 162, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribą, pagal 2013-01-10 UAB „Geometra“ parengtą planą. Teismas darė išvadą, jog sklypus Nr. 162 ir Nr. 163 jų savininkai visada naudojo tokia tvarka, kuria jie naudojami ir šiuo metu, t.y., sklypus skiriant riba nesikeitė nuo sklypų suteikimo naudojimuisi. Konstatavo, jog sklypus skiriančios ribos perkėlimas, tenkinant ieškovės reikalavimą, prieštarautų per 30 m. nusistovėjusiai sklypų naudojimo tvarkai bei faktiškai reikštų ieškovės sklypo ploto padidinimą tik atsakovės (o ne kitų savininkų) sklypo plotu, kuris yra mažesnis nei numatytas dokumentuose, sąskaita, o tai neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Nurodė, kad ieškovė savo teises turėtų ginti, ne reikalaudama perkelti faktines jos naudojamo sklypo ribas, o reikšdama atitinkamus reikalavimus žemės sklypo pardavėjui, nes faktiškai jai buvo parduotas mažesnio ploto sklypas nei nurodyta pardavimo dokumentuose. Teismas darė išvadą esant tikslingu, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, nustatyti šalių sklypus skiriančią ribą pagal faktinį sklypų naudojimą, nurodytą 2013-01-10 UAB „Geometra“ parengtame plane pažymėtą taškais Nr. 2 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: (duomenys neskelbtini)) ir Nr.7 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė B. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį. Teigia, jog teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nurodė, jog sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis tik viena iš sąlygų - faktiškai valdomų žemės sklypų riba ir mano, jog taip buvo ginami išimtinai atsakovės interesai. Teigia, jog skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų plotus, jos žemės sklypas proporcingai sumažėjo apie 31 proc., o atsakovės – apie 11 proc., kas neatitinka CK 4.45 straipsnių 1 dalies reikalavimų ir teismų praktikos. Nurodo, kad pagal jos pateiktą UAB „Geometra“ parengtą ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų planą, nustačius žemės sklypų Nr. 162 ir Nr. 163 ribas, abiejų žemės sklypų sumažinimas iš esmės atitiktų CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teigia, jog sklypų ribų nustatymas pagal minėtą planą nepažeistų kitų šalių interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Vairas“ prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad liudytoja A. V. niekada nebendravo su tuometine sklypo Nr. 162 savininke J. B. ir negalėjo tiksliai žinoti, kur buvo sklypo riba. Be to, J. B. pripažino išardžiusi sklypus skyrusį plytelių takelį, taip užimdama dalį ieškovės žemės. Teigia, jog tuometinė bendrijos pirmininkė B. Z. su buvusiu pirmininku V. K. tikrino viso sodo sklypų ribas ir sklypo Nr. 162 riba buvo toje vietoje, kaip ir pažymėta generaliniame plane. Nurodo, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatytos ribos prieštarauja sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklėms.
Atsakovė V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas darė pagrįstą išvadą, kad sklypus Nr. 162 ir Nr. 163 jų savininkai visada naudojo tokia tvarka, kuria naudojami ir šiuo metu – sklypus skirianti riba nesikeitė nuo sklypų suteikimo naudojimuisi. Teigia, kad ieškovė, prašydama nustatyti tik vieną bendrą ribą tarp sklypų Nr. 162 ir 163, nenurodė kitų sklypų ribų ir jų ploto, taip piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su žemės sklypo Nr. 162 kadastrinių matavimų atlikimu.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti. Teigia, kad teismas neįvertino visumos aplinkybių, netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų Nr. 162 ir 163, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovė, kuri žemės sklypą Nr. 163 nuosavybės teise valdo nuo 2006-06-15, teigia, jog atsakovė V. M., 2010-10-11 iš B. B. įsigijusi 858 kv. m. ploto sklypą Nr. 162, naudojasi jai nuosavybės teise prikalausančia sklypo dalimi. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kd 2000-05-31 P. V. įsigijo iš valstybės 936 kv. m. ploto sklypą Nr. 163, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , kurį nuo 2006-06-15 nuosavybės teise valdo B. V. (b.l. 10-12, 15). VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į sklypą įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas Nr. 163 suformuotas 2000-05-31, atliekant preliminarius matavimus (b.l. 13-14). Iš bylos duomenų matyti, kad 1998-11-09 B. B. įsigijo iš valstybės 858 kv. m. ploto sklypą Nr. 162, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir 2010-10-11 minėtą sklypą pardavė atsakovei V. M. (b.l. 70-71, 74-80). 2013-01-10 UAB „Geometra“ atlikus žemės sklypo Nr. 163 ir Nr. 162 kadastrinius matavimus, nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 163 faktiškai naudojamas plotas yra 648 kv. m., o sklypo Nr. 162 – 767 kv. m. (b.l. 134). Ieškovė B. V. prašė teismo patvirtinti žemės sklypo Nr. 163 ribas pagal 2011-12-09 UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypo (b.l. 21, 45-47).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jeigu žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, o iš esamų dokumentų ribos yra neaiškios. Aplinkybę, jog dėl sodo žemės sklypo ribų šalys nesutaria, patvirtina kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Aukščiau paminėto straipsnio nuostatos numato, jog ribų neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad viešajame registre įregistruoti žemė sklypų Nr. 162 ir Nr. 163 plotai neatitinka faktiškai valdomų sklypų plotų, o šalys nesutaria dėl minėtų žemės sklypų ribų. Apeliantė B. V. nurodė, jog šalių sklypus skirianti riba po sklypų suteikimo naudojimui yra pasikeitusi, perkelta į jos sklypą, nes ji ilgą laiką nesinaudojo žemės sklypu, todėl sklypo Nr. 162 savininkai ėmė naudotis dalimi sklypo, kuria anksčiau naudojosi ji (b. l. 118-121, 144-152). Ieškovė, siekdama žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja J. B., buvusi žemės sklypo Nr. 162 savininkė, 2013-02-19 teismo posėdžio metu pripažino, jog sklypo ribas žymėjo kuolai, plytelės, kuriuos ji panaikinusi (b.l.144-152). Iš sodininkų bendrijos „Vairas“ generalinio plano bei B. B. priklausiusio sklypo 1992-08-17 plano matyti, kad sklypo Nr. 162 šiaurinės sklypo ribos ilgis buvo 33 m., tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-02-18 išvadoje „Dėl žemės sklypų ribų nustatymo tvarkos“ konstatuota, jog faktiškai yra užimta ir naudojamas 35,21 m. ploto sklypas. B. V. priklausančio žemės sklypo šiaurinės ribos naudojamas ilgis sudaro 26,25 m., o pagal generalinį planą, priklauso 36,00 m. (b.l. 19, 70, 134, 138-139). Minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog byloje nustatyta, kad atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, suteikta P. V.. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad įsigyjant sklypą naudojamo žemės sklypo ribas nurodė sklypo savininkė J. B., tačiau iš registro centro duomenų matyti, jog įsigyjant žemės sklypą Nr. 162 kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl konstatuoti, jog ribos buvo nurodytos teisingai, nėra pakankamo pagrindo. Išvadą, jog sklypo ribos yra pasikeitusios ir atsakovė naudojasi dalimi ieškovei priklausiusio žemės sklypo, leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog nepaneigti liudytojo S. V. teiginiai, kad P. V. prašymu, šiam gavus žemės sklypą, ant sklypo ribų jis statė laikiną sodo namelį, o ieškovės pasodinta gyvatvorė buvo prie kelio (b.l. 144-152). Iš J. B. paaiškinimų matyti, kad iki minėto statinio buvo pasodinta ieškovės gyvatvorė, o namelis vėliau nugriautas. Byloje esančios foto nuotraukos, kuriose matyti suaugusi gyvatvorė, leidžia konstatuoti, jog P. V. pasistatytas sodo namelis yra stovėjęs atsakovės pasodintos gyvatvorės (tujų) vietoje (b.l. 66). Ta aplinkybė, jog nugriovus namelį, nuo B. V. gyvatvorės šiaurės link B. pasodino vaismedžius bei vaiskrūmius (svarainius), neduoda pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypo dalis buvo užimta teisėtai.
Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju teismas turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys ilgą laiką naudojosi esama sklypo riba, todėl netikslinga ją keisti. Tačiau ilgalaikis naudojimasis žemės sklypu nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo, todėl ta aplinkybė, jog V. M. 2010-10-11 įsigijus žemės sklypą ji naudojasi didesniu sklypo plotu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog sklypo ribos yra nusistovėjusios ir nekeistinos. Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatant šalių žemės sklypų ribas, tikslinga atsižvelgti į sodininkų bendrijos „Vairas“ generaliniame plane nurodytas šiaurines sklypų ribų kraštines, todėl šiaurinė žemės sklypo Nr. 162 riba turėtų būti išlaikyta 33 m. Toks žemės sklypo ribų nustatymas pagal 2011-12-09 UAB „Geometra“ sudarytame žemės sklypo plane nurodytas sklypo koordinates, atitiktų CK 4.45 straipsnio nuostatas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Pažymėtina tai, jog nustačius žemės sklypus skiriančią ribą ir vieno savininko ar naudotojo naudojamą žemės sklypo dalį priskyrus prie gretimo sklypo ir, jeigu dėl to anksčiau naudojusio asmens nuosavybės ar žemėnaudos teisę nustatančiais dokumentais nustatytas žemės sklypo dydis nepažeidžiamas, tai toks perskirstymas gali reikšti žemės sklypo ploto perviršio perdavimą likviduojant gretimo žemės sklypo ploto trūkumą ir žemės sklypų ribos nustatymą, o ne žemės sklypo dalies paėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Kadangi P. V. įsigijo iš valstybės 936 kvm. žemės sklypą, o ieškovė gali naudotis trečdaliu mažesniu sklypu, tuo tarpu B. B. įsigijus 858 kvm. Naudojamasi didesniu nei ieškovė plotu, kas neatitinka teisingumo ir protingumo interesų, todėl 2011-12-09 UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nustatyta riba, pagal kurią ieškovės žemės sklypas padidėtų iki 698 kvm. yra teisingesnis nei teismo nustatyta riba, pagal 2013-01-10 UAB „Geometra“ parengtą planą (b.l. 10-11, 21, 71-72, 134). Kolegija daro išvadą, jog pagal bylos duomenis (foto nuotraukas) sklypo Nr. 163 ribos į sklypo Nr. 162 perkėlimas, esminių pastatų ar šiame plote augančių augalų perkėlimo problemų nesukels, nes augančių krūmų bei vieno vaismedžio perkėlimo išlaidos nėra didelės (b.l. 66).
Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas naikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė B. V. už ieškinį yra sumokėjusi 142 Lt žyminio mokesčio, patyrė 500 Lt už atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, 500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei yra sumokėjusi 146 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 5, 36-38, 50, 161). Kadangi ieškinys tenkintinas, minėtos išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 163, unikalus Nr. 6626-0013-0163, ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 162, unikalus Nr. 6626-0013-0162, esančių sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2011-12-09 UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėtą taškais Nr. 2 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 3 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje: (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 288 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.