- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-970-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06433-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- BUAB „Šilo statyba“
- Trečiasis asmuo
- V. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-970-227/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 6 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7511-956/2017 pagal ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį dėl žalos atlyginio atsakovui V. J., trečiajam asmeniui V. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 13416,36 Eur žalos atlyginimo, 2385,12 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kitą atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančius pas atsakovą. Nurodė, kad nėra duomenų, kad pareikštas reikalavimas atsakovui būtų nepagrįstas, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „Šilo statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovo V. J. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, 15 801,48 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15 801,48 Eur sumą, areštavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą, bankuose, kredito unijose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 15 801,48 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), paliekant atsakovui teisę kiekvieną mėnesį atsiskaityti su ieškove civilinėje byloje Nr. 2-7511-956/2017 bei naudoti lėšas asmeninių poreikių tenkinimui. Materialiu turtu leido naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės. Pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.Teismas nustatė, kad atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, prašoma suma yra didelė, kas sudaro pagrindą preziumuoti, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti šio teismo sprendimo įvykdymą. Byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad proceso metu privaloma laikytis šalių interesų pusiausvyros, siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o piniginių lėšų areštas apriboja galimybes vykdyti finansines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, pažymėjo, kad piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto (nekilnojamojo ar/ir kilnojamojo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovas V. J. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti.Nurodo, kad galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju ieškovė nenurodė pagrindų ir aplinkybių, galinčių sukelti abejonę dėl sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Prezumpcija, kad esant ginčui dėl didelės sumos pinigų, gali padidėti būsimo sprendimo neįvykdymo rizika, nėra absoliuti, reikia atsižvelgti į konkretaus asmens finansines galimybes sprendžiant, ar jam ši suma yra didelė. Šiuo metu teismas net neturėjo galimybės įsigilinti į reikalavimų pagrįstumą, patikrinti, ar ieškinio suma yra didelė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Šilo statyba“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad reikalavimo suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Būtent atsakovo pareiga buvo pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl teismo sprendimo neįvykdymo. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo gerą turtinę padėtį. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepažeidžiant ekonomiškumo, proporcingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su jo atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ir tuo motyvuojant jas taikyti, nes įstatymas nereikalauja iš prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Apeliantas nepateikia prieštaravimų dėl to, kad preliminariai vertinant ieškovės reikalavimą, jis galėtų būti laikomas nepagrįstu ir kad negalėtų būti priimtas palankus sprendimas. Sutiktina su apeliantu, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Ieškovei reiškiant turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 13416,36 Eur žalos atlyginimo, 2385,12 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš fizinio asmens, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovui prašoma priteisti suma gali būti pripažįstama didele, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Pripažintina, kad grėsmės ieškovės reikalavimų patenkinimui bei didelės reikalavimo sumos prezumpcijos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nepaneigė, nors skunde nurodo, kad konkrečiu atveju reikalinga vertinti asmens turtinę padėtį bei spręsti, ar ieškinio suma yra reikšminga asmeniui, pats jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jo turtinė padėtis yra gera, koks turtas jam priklauso nuosavybės teise, kokia jo valdomo turto vertė, ar valdomas turtas nėra apsunkintas hipoteka, teismui nepateikė.Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.