Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3243-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
1-3243-1100/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
K. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3243-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42336-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Januškevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

K. G. (K. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. G. pagrobė svetimą turtą:

Jis 2019 m. spalio 3 d. apie 13 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė jame buvusį, A. D. priklausantį televizorių „Samsung“, kurio vertė 699 Eur.

K. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. G., 2019 m. spalio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 3 d. vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugu D. D.. Ryte šis atvažiavo pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), susitiko prie parduotuvės, kartu išgėrė alaus. D. D. nupirko dar 6 butelius alaus ir po to kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išgėrė alų, kurį nupirko D. D., po to, jis nupirko dar vieną butelį degtinės ir kartu nuėjo pas D. D. namo. Bute, kuriame gyvena D. D., buvo apie dvi valandas, gėrė degtinę ir alų. Kaip išėjo iš D. D. buto, neprisimena. Neprisimena, kad paėmė televizorių iš D. D. kambario, tačiau taip galėjo būti, dėl to gailisi. Taip pat neprisimena, kaip išnešė televizorių iš buto, kur jį nunešė, kam pardavė. Tik pamena, kad už televizorių jam buvo sumokėta 80 Eur, kuriuos kartu su D. D. išleido, pragėrė. 2019 m. spalio 3 d. vakare jį iš namų paėmė policijos pareigūnai ir jo bute svetimo televizoriaus nebuvo. Po to, kai jį išleido iš areštinės, jis suvokė, kad yra įtariamas vagyste, pradėjo ieškoti, kur ir kam galėjo parduoti arba atiduoti televizorių. Televizorių surado (duomenys neskelbtini), negali nurodyti žmogaus, kuriam pardavė televizorių, duomenų, nes jo nepažįsta. Televizorių išsipirko už 160 Eur ir tą pačią dieną grąžino D. D. broliui ir atsiprašė jo. Tai buvo 2019 m. spalio 11 d. D. D. brolis paaiškino, kad televizoriuje buvo skaitmeninė kortelė, kurios dabar nėra, ir nurodė, kad turi jam arba grąžinti kortelę, arba sumokėti už ją ir kortelę įvertino 65 Eur. Įsipareigojo grąžinti pinigus už prarastą kortelę iki 2019 m. lapkričio 20 d. (b. l. 71).

Nukentėjusysis A. D., 2019 m. spalio 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena dviejų kambarių bute, esančiame pažymoje apie duomenis nurodytu adresu, butas priklauso tėvams. Viename iš kambarių gyvena kartu su savo broliu D. D., kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ne mažiau kaip 5 metai nuolat vartoja alkoholį. Brolio draugų, sugėrovų nepažįsta. Kambaryje yra televizorius „Samsung“, kurį įsigijo 2015 m. lapkričio 24 d. už 699 Eur, turi įsigijimo dokumentus, pateikia PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. 2019 m. spalio 3 d. išėjo į darbą apie 6 val. Brolis tuo laiku buvo namuose, kambaryje miegojo. 2019 m. spalio 3 d. dienos metu jam paskambino mama R. D., kuri pasakė, kad kambaryje nėra televizoriaus. Pamanė, kad pavogti galėjo brolis D. D.. Namo jis grįžo 2019 m. spalio 4 d., motina pasakojo, kad jai apie vagystę papasakojo kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), jog matė laiptinės koridoriuje išneštą televizorių. Brolį matė po vagystės, jis aiškino, kad televizorių pavogė kažkoks jo draugas, o pats sakė, kad jis nevogė, nes jo žodžiais, miegojo. Daugiau daiktų nepavogta, netgi televizoriaus pultas liko (b. l. 28).

Nukentėjusysis A. D., 2019 m. spalio 15 d. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2019 m. spalio 11 d. su juo telefonu susisiekė vyras, kuris įtariamas pavogęs jam priklausantį televizorių. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 11 d., apie 16 val. vyras atvažiavo pas jį namo ir atvežė televizorių. Jis paaiškino, kad televizoriaus ieškojo 3 dienas ir rado, bet nepatikslino, kur būtent rado. Jis pokalbio metu pripažino, kad pavogė televizorių, jo žodžiais, „netyčia“, atsiprašė ir nurodė, kad net neprisimena, kaip išnešė televizorių iš buto. Televizorius yra nesugadintas, nesubraižytas, veikia, tačiau nėra UAB „Cgates“ skaitmeninės televizijos kortelės, be kurios nerodo skaitmeninės televizijos kanalų ir galima žiūrėti tik analoginę televiziją. Klausė to vyro dėl kortelės, tai jis pasakė, kad ji galimai iškrito. Patikslina, kad kortelė tikrai negalėjo pati iškristi, nes ji užsifiksuoja, kai ją įdedi į televizorių. Televizoriaus atminties kortelė yra televizoriaus viduje. Skaitmeninės televizijos kortelę gavo, kai sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Cgates“, todėl skambino į UAB „Cgates“ ir jam pasakė, kad jeigu bus išduota nauja kortelė, tai kainuos 65 Eur. Vyras pažadėjo arba surasti kortelę, arba sumokėti už ją ir žodžiu įsipareigojo padaryti tai per savaitę, t. y. iki 2019 m. spalio 20 d (b. l. 32).

Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių, ketvirtame aukšte iš penkių. Bute dar gyvena jos vyras R. D. ir sūnūs D. D. bei A. D.. 2019 m. spalio 3 d. apie 6.30 val. ji išvažiavo į darbą. Išeidama iš namų, matė, kad namie yra televizorius. Apie 14.30 val. jai paskambino kaimynas J. S. (J. S.) iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad mato per langą, kaip jos sūnus D. D. su kažkokiu draugu, kurio jis nepažįsta, iš buto neša televizorių. D. D. labai stipriai geria nuo pat jaunystės, nedirba, gyvena iš neįgalumo pašalpos. Grįžusi namo pastebėjo, kad buto durys nesugadintos, tačiau kambaryje nėra televizoriaus „Samsung“. Televizorius priklauso sūnui A. D., buvo pirktas už 700 Eur (b. l. 21).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 14 val. su sutuoktiniu T. S. (T. S.) grįžo namo. Ji ėjo su pirkiniais lėčiau, T. S. nuėjo pirmas. Pakilusi į 4 aukštą, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų pamatė plokščiaekranį televizorių, tamsios spalvos, apie 1 m įstrižainės, galimai didesnį. Pagalvojo, kad tai yra senas televizorius, priklausantis kaimynams iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Televizorių matė nusuktą į sienos pusę. Užėjus į butą, vyras jai pasakė, kad matė, kaip iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo nepažįstamas vaikinas, kuris iš buto išnešė televizorių ir jį paliko bendrojo naudojimo laiptinėje, o vėliau vėl grįžo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.20 val. per kambario langą pradėjo stebėti namo vidinį kiemą. Pastebėjo, kaip iš namo laiptinės išėjo vaikinas, kuris rankose laikė tą patį televizorių, kuris buvo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, bendroje laiptinėje. Vaikiną matė iš nugaros, atpažinti negalės. Vaikinas eidamas svirduliavo į šonus, vėliau sustojo namo kieme, ant žemės padėjo televizorių, paėmė į rankas tamsios spalvos mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo su kažkuo kalbėti telefonu. Išgirdo, kad vaikinas sakė „man sunku, nepanešiu, padėk“, po to, pokalbį baigė ir, pakėlęs televizorių nuo žemės, nuėjo į kairę už namo kampo. Suprato, kad televizorius galimai buvo pavogtas, apie tai pranešė kaimynei (b. l. 40).

Liudytojas T. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 3 d. apie 14 val. su sutuoktine K. S. grįžo namo. Žmona ėjo su pirkiniais lėčiau, o jis pakilo į 4 aukštą ir laiptinės aikštelėje pamatė nepažįstamą vyrą, kuris išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynai (duomenys neskelbtini). Šis vyras iš kaimynų buto išnešė televizorių, kurį pastatė laiptinėje prie buto ir po to vėl grįžo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrą galėtų atpažinti (b. l. 45).

Liudytojas J. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 3 d. ryte grįžo į darbą po naktinės pamainos, iš karto nuėjo miegoti. Apie 14 val. tėvas jam papasakojo, kad matė laiptinės aikštelėje nepažįstamą vyrą, kuris išėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš kaimynų buto išnešė televizorių. Jis pažiūrėjo per buto durų akutę ir pamatė prie sienos stovintį televizorių. Po to, išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė iš laiptinės išeinantį, iš matymo pažįstamą vyrą, kurį vadina (duomenys neskelbtini), nešantį abiem rankomis televizorių, kurį pastatė ant žemės ir dar kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu (b. l. 48).

Liudytojas D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 2–3 metus pažįsta K. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ankščiau jis taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), ten su juo ir susipažino. Šiuo metu jie palaiko draugiškus santykius, susitinka periodiškai, gal kartą per savaitę. Praeitos savaitės galimai ketvirtadienį, galėjo būti 2019 m. spalio 3 d., tiksliai negali nurodyti, nes kelis mėnesius kasdien nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, ryte nuvažiavo pas K. G. į (duomenys neskelbtini), buvo susitarę, kad atvažiuos. Pas K. G. bute išgėrė vieną 0,7 1 talpos degtinės butelį, po to, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išgėrė dar alaus po 1 l kiekvienas ir nusipirko dar vieną butelį degtinės. Po to, jie nuėjo pas jį namo. Namuose buvo jo kambaryje, kuriame gyvena su savo broliu A. D.. Namuose buvo laikotarpiu apytiksliai nuo 13 val. iki 15 val., sėdėjo kambaryje ir gėrė degtinę, namuose daugiau nieko nebuvo. Po to, nuėjo į virtuvę susitvarkyti ir virtuvėje užmigo. Prieš jam einant į virtuvę K. G. liko kambaryje. Atsibudęs pamatė, kad bute nėra K. G., kambaryje nėra brolio televizoriaus, taip pat nėra likučių alkoholio, kuriuos gėrė. Pamatęs, kad nėra televizoriaus, paskambino K. G., bet jo telefonas buvo išjungtas. Kai grįžo namo mama, jai pasakojo apie tai, kas įvyko. Mama iškvietė policiją. Pareigūnams parodė, kur gyvena K. G.. Tikrai su K. G. nevogė televizoriaus (b. l. 51).

2019 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį, pastebėta kad kairėje stovi spinta, kurios centrinėje dalyje yra tuščia ertmė, dešinėje yra televizoriaus priedelis, televizoriaus prijungimo laidai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Prie apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės su įvykio vietoje aptiktų objektų nuotraukomis (b. l. 13–19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. G. anksčiau nurodytu laiku būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė jame buvusį, A. D. priklausantį televizorių „Samsung“, kurio vertė 699 Eur.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors neatsiminė visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bet pripažino, kad pagrobė svetimą turtą ir po to gavo pinigų už jo pardavimą. Tai, kad būtent K. G. padarė neteisėtus veiksmus, t. y. nešė televizorių iš buto, kuriame gyvena nukentėjusysis, įrodo tiesioginių įvykio liudytojų K. S., T. S. ir J. S. parodymai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį ar duoti melagingus parodymus. Liudytojų K. S., T. S. ir J. S. parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. D., liudytojos R. D., kurie sužinojo aplinkybes iš minėtų liudytojų, ir liudytojo D. D., kuris nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį su K. G. nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, parodymai.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrobto turto vertė yra 699 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad K. G. siekė pavogti didesnės, negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra abejonių, kad K. G., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad vagia kitam asmeniui priklausantį turtą – televizorių, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi K. G. išėjo iš buto, kuriame buvo televizorius, ir vėliau pardavė jį, akivaizdu, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo svetimu turtu, todėl vagystė laikoma baigta.

Darytina išvada, kad K. G. veiksmuose yra visi būtini vagystės sudėties požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 110).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 81), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 83–89). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų (iš viso 180 valandų) visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 3 d. 21.15 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 13.13 val. (viena diena) (b. l. 59, 73). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis).

K. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (Latvijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–75). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų ir daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. (K. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. G. paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 3 d. 21.15 val. iki 2019 m. spalio 4 d. 13.13 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (Latvijos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. G., kad:

1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis