Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2018-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-253-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
AN2-253-651/2018
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00017-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-253-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00017-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.4; 21.11.8; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2018 m. sausio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2017 m. birželio mėn., vykdė pagalbinių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 3I1p) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 4I1p) rekonstravimą į neypatingosios kategorijos pastatą, neturint statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 352 straipsnio 5 dalyje. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d nutarimu V. S. pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, ir jau paskirta 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad patalpos suformavimas apjungtus du nesudėtingus statinius mansardiniame aukšte, padidėjo skaičiuojamų patalpų plotas, kuris viršijo 80 m², o pagal šį kriterijų konstatuojama statytojo pareiga pasirūpinti gauti statybą leidžiantį dokumentą tokioms rekonstrukcijoms statyti. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad V. S. yra pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje, minimali ir paskyrė 500 Eur baudą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas advokatas L. Strauka prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimą, kuriuo V. S. paskirta 500 Eur bauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinę bylą V. S. nutraukti. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos sujungtų nesudėtingų statinių plotas viršijo 80 m² ir dėl to jis tapo vienu neypatingu statiniu. Pasak apeliantės atstovo, V. S. nesudėtingų statinių paskirties nekeitė, o dėl atliktos jų rekonstrukcijos, pastatų kategorija nepakito, nes statinių bendras plotas neviršija 80 m². Tai patvirtina nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Kadangi statiniai yra ne mieste, o kaimiškoje teritorijoje, todėl nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas.Nesutinka su Institucija, surašiusia administracinio nusižengimo protokolą, kad atstumas tarp statinio laikančiųjų konstrukcijų viršija 6 metrus, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad nesudėtingi statiniai po rekonstrukcijos atitinka neypatingo statinio kategoriją. Pasak apeliantės atstovo, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su teismu, kad byloje yra įrodyta, jog V. S. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė vykdė statybos darbus, t. y. rekonstravo du nesudėtingos kategorijos statinius į vieną neypatingą statinį. Be to, pati apeliantė protokole nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo ir rengia rekonstruoto (pagalbinio-ūkinio) statinio projektą, t. y. šalina nustatytą pažeidimą. Dėl Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų vertinimo nurodo, kad joje pastato situacija fiksuota 1989-04-10, ir jis nepatvirtina vykdytų statybų darbų apimties ir galiausiai jo rezultato. Nauja kadastro byla nebuvo pateikta, kurioje atsispindėtų apeliantės vykdyti darbai. Taigi teigti, kad nepasikeitė pastato išorės matmenys, nėra jokio pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių Inspekcijos fiksuotas faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų. Apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, jog V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje.V. S. nubausta už tai, kad vykdė pagalbinių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 3I1p) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo 4I1p) rekonstravimą į neypatingosios kategorijos pastatą, neturint statybą leidžiančio dokumento. Administracinė atsakomybė taikyta pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, kur numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau Statybų įstatymas) ir kitus poįstatyminius teisės aktus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau Statybos įstatymas) 27 straipsnio 22 dalies, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 straipsnio 46 punkto nuostatos. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar apeliantės vykdomiems darbams buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliantės įsitikinimu, nesant duomenų, kad sujungtų nesudėtingų statinių plotas viršijo 80 kv. m., nėra pagrindo teigti, kad ji privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes statiniai yra ne mieste, o kaimiškoje teritorijoje. Be to, nėra įrodyta, kad atstumas tarp statinio laikančiųjų konstrukcijų viršija 6 metrus – pateikti tik apytiksliai matavimai. Institucijos įsitikinimu, apjungus du nesudėtingus statinius į vieną, pastatomas neypatingas statinys, o tokiam statiniui statyti/rekonstruoti yra būtinas statybos leidimas. Taigi būtina išsiaiškinti, ar apjungus du nesudėtingus statinius, jis tapo neypatingu, kurio rekonstrukcijai buvo būtina gauti statybą leidžiantį leidimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte yra pateikta savavališkos statybos sąvoka. Nurodyta, kad savavališka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta statytojo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos respublikos aplinkos ministro 216 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Statybų techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio VI skyriuje „Nesudėtingi statiniai“, nustatyti nesudėtingo statinio požymiai. Nesudėtingi statiniai yra skirstomi į dvi grupes (15 d.): I grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukštis 5 m., didžiausias plotas 50 m².) ir II grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukštis 8,5 m, didžiausias plotas 80 m²). Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką (16 d.). 19 dalyje nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Statybų įstatymo 28 punktas apibrėžia, kad neypatingasis statinys tai statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte yra pateikta savavališkos statybos sąvoka. Nurodyta, kad savavališka statyba yra tada, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta statytojo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais; 2) leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. priklauso du nesudėtingi pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), plane atitinkamai pažymėti 3I1p ir 4I1p, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 126). Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 3I1p), plotas yra 53,1 m². Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas 4I1p), plotas yra 13,6 m² (14 m² m) (b. l. , 22-23, 30, 134). 2017-09-01 savavališkos statybos akte konstatuota, kad minėti nesudėtingos kategorijos pastatai rekonstruoti į neypatingosios kategorijos pastatą, neturint statybą leidžiančio dokumento (b. l. 35-36). Iš 2017-08-28 statybos patikrinimo akto matyti, kad tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad pirmame aukšte pastatai apjungti, įrengti laiptai į mansardinį aukštą, mansardiniame aukšte suformuota patalpa, iki 2,20 m aukščio paaukštinta mansardinio aukšto laikanti siena, sumūryta iš blokelių, įrengtos naujos konstrukcijos ir stogo danga. Atstumas tarp laikančių konstrukcijų yra apie 6,10 m. Dėl nurodytų aplinkybių, anot Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pakito ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 3I1p) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 4I1p) matmenys (b. l. 5-15), todėl du nesudėtingi statiniai tapo vienu neypatingu statiniu. Pateiktos foto, situacijos schema patvirtina, kad buvo atliekama minėtų pastatų rekonstrukcija (b l. 16-20, 30-32).Apeliaciniame skunde neginčijama, kad buvo atlikta pastatų rekonstrukcija, tačiau nesutinkama su teismo išvada, jog apjungus du nesudėtingus statinius, jų matmenys pakito tiek, kad būtų galima teigti, jog iš dviejų nesudėtingų statinių buvo padarytas vienas neypatingas statinys, t. y. kad pastato bendras plotas viršijo 80 m². Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nors buvo konstatuota, jog po atliktos rekonstrukcijos pakito ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 3I1p) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žymuo plane 4I1p) matmenys (b. l. 5-15), tačiau nėra nurodyta, koks bendras pastato plotas tapo po rekonstrukcijos. Apylinkės teismas, įvertinęs vykdomų darbų apimtis, statybą reglamentuojančius teisės aktus, padarė loginę išvadą, jog padidėjo skaičiuojamų patalpų plotas, kuris viršijo 80 m² plotą, todėl, pasak teismo, asmuo privalėjo pasirūpinti gauti statybą leidžiantį leidimą. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada. Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, Institucijos, užfiksavusios nusižengimą, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad šių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jų plotas viršijo 80 m², o tai jau neatitinka nesudėtingo statinio požymių.Byloje nėra pateikta jokių paskaičiavimų, kurie leistų daryti išvadą, kad apjungus du nesudėtingus statinius, jų bendras plotas padidėjo ir viršijo 80 m² plotą. VĮ Registrų centro duomenis, minimų pastatų bendras plotas yra 67 m² (pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 14 m², pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 53 m²). Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė negalėjo nurodyti, koks faktinis plotas yra po rekonstrukcijos ir ar jis atitinka nesudėtingam statiniui keliamus reikalavimu, ir nurodė, kad pastatų plotas patikrinimo metu yra užfiksuotas Situacijos schemoje. Situacijos schemoje nurodyta, kad pastato, žymimo 3I1p plotas yra 53 m², o pastato, žymimo 4I1p – 14 m². Nurodyta, kad pakeista šoninė siena apie 2,20 m. blokelių mūro ir taip pakeisti matmenys (b. l. 30-31), tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kiek pakito matmenys ir ar jos viršija 80 m². Minėta, kad ginčo iš esmės dėl to, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir tai lėmė pastato matmenų kitimą, nėra, tačiau ginčas kilęs dėl padidėjusio ploto dydžio, kuris iš esmės ir gali lemti pastato kategorijos kitimą. Kadangi VĮ Registro duomenimis, bendras rekonstruotų dviejų nesudėtingų statinių plotas yra 67 m², todėl tam, kad pastatas nebeatitiktų požymių, priskirtinų nesudėtingų statinių kategorijai, jo plotas turėjo padidėti daugiau nei 13 m². Atliekant statybos patikrinimą nebuvo nustatyta, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jų bendras plotas buvo padidintas daugiau nei 13 m² ir jo bendras plotas nebeatitiko įstatymo nesudėtingam statiniui nustatyto maksimalaus ploto – 80 m². Patikrinimo metu identifikuotų atliktų darbų mastas, dar nesuponuoja išvados, jog iš tiesų bendras pastatų plotas viršijo 80 m2, o vien faktas, kad pastatai buvo apjungti, taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad jis tapo vienu neypatingu statiniu.Kaip matyti iš nutarimo, asmenį patraukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį, buvo vadovautasi išimtinai tik bendro ploto kriterijumi, kuris neva viršijo maksimalų ploto dydį, nustatytą nesudėtingiems statiniams, tačiau šis faktas nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis. Kitų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad nesudėtingi statiniai juos rekonstravus tapo vienu neypatingu statiniu, taip pat nenustatyta. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas aplinkybė, kad atstumas tarp laikančių konstrukcijų yra apie 6,10 metrų ir tai neatitinka nesudėtingo statinio požymių, nebuvo įrodytas. Be to, nėra duomenų, kad pastato aukštis viršytų 8,5 m. Patikrinimo akte užfiksuotas statinio aukštis yra apie 6,35 m. (b l. 31).Atsižvelgus į neypatingo statinio sąvoką, matyti, kad pastatas yra neypatingas tik tokiu atveju, kai statinys negali būti priskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijų. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad rekonstruoti du pastatai neatitinka nesudėtingo statinio požymių. Nesant objektyvių duomenų, kad atlikus nesudėtingų statinių konstrukciją, juos apjungus jis nebeatitiko nesudėtingo statinio požymių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad esančių duomenų pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Vien tik esant prielaidai, kad galbūt apjungus nesudėtingus pastatus, jų bendras plotas pakito ir jis viršijo 80 m², administracinė atsakomybė negalima. Pažymėtina ir tai, kad tolimesni apeliantės veiksmai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl jos atsakomybės pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį. Vien tai, kad ji galbūt pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kurio, beje, byloje nėra pateikta, neįrodo, kad rekonstravus du nesudėtingus statinius, jis tapo vienu neypatingu statiniu. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie padarytą nusižengimą. Kaip minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad V. S. padarė ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti V. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarimą dėl V. S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį nutraukti.

Teisėja Dalia Kursevičienė