Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai (15) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, nutempė savo motiną L. Ž. nuo lovos, trenkė jos galvą pakaušio sritimi ne mažiau kaip tris kartus į medines grindis, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius L. Ž. į galvą, ne mažiau kaip aštuonis smūgius į kaklą ir kitas kūno vietas, koja spaudė jos kaklą, taip padarė L. Ž. poodines kraujosruvas kakle, dešinio peties sąnario srityje, krūtinėje, kairiame žaste, kraujosruvą krūtinės ląstos kairės pusės vidinėje užpakalinėje sienelėje bei galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimais kaktoje ir pasmakrėje, nosies kaulų lūžiais, kraujosruvomis kairio smilkinio ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nuo kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir išsivysčiusio galvos smegenų suspaudimo bei pabrinkimo nukentėjusioji mirė – tokiu būdu tyčia nužudė savo motiną L. Ž. .

Iš nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek su paskirtąja bausme.

Pasak nuteistojo, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Be to, teismas netinkamai įvertino byloje esančią specialisto išvadą, kurioje užfiksuoti L. Ž. padaryti sužalojimai. Todėl, apelianto nuomone, nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. A. Ž. savo skunde taip pat nurodo, jog jis neturėjo jokio motyvo nužudyti savo motiną L. Ž. .

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. Ž. ir jo gynėjas – apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, kuriais ir grindžiamos teismo išvados dėl A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis liudytojų D. M. , V. K. , paties nuteistojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 359/09 (05) nustatė, jog A. Ž. 2009 m. rugpjūčio 3 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl asmeninių nesutarimų, nužudė savo motiną L. Ž. .

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog apygardos teismas, nustatydamas jo kaltę, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais. Kaip matyti iš liudytojo V. K. pirminių parodymų ikiteisminiame tyrime, nusikalstamos veikos padarymo dieną, L. Ž. grįžo namo ir atsigulė miegoti. Miegojo tame pačiame kambaryje. Po kurio laiko į kambarį įėjo nuteistasis ir pradėjo savo motinai priekaištauti, kad ji apsišlapino lovoje. Tarp nuteistojo ir jo motinos kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu A. Ž. , paėmęs už rankos, motiną nutempė nuo lovos bei jai spyrė. Po to, A. Ž. motiną sugriebė už pečių ir pradėjo ją daužyti į žemę. A. Ž. iš kambario išėjo, o L. Ž. liko gulėti ant grindų. V. K. , siekdamas išvengti konflikto su nuteistuoju, iš namų taip pat išėjo. Grįžęs apie 4 val. ryto, rado nukentėjusiąją gulinčią lovoje, tačiau atsikėlęs apie 6 val. matė, jog nukentėjusioji dar buvo gyva. Vėliau, apie 10 val., pamatė, kad L. Ž. jau mirusi (t.1 b.l.71-75). Kitos apklausos ikiteisminiame tyrime metu liudytojas V. K. papildomai parodė, jog A. Ž. , nutempęs savo motiną ant grindų, koja jai spaudė krūtinę. Vėliau įbėgusi D. M. A. Ž. nuramino ir jį iš motinos kambario išsivedė (t. 1 b.l.76-77). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminiame tyrime. Jis parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną jis grįžo namo ir atsigulė miegoti tame pačiame kambaryje, kur gulėjo ir nukentėjusioji. Per miegus jis girdėjo, kad A. Ž. su savo motina pykosi. Nuteistasis ją nutraukė nuo lovos ir papurtė suėmęs už pečių. Liudytojas teigė girdėjęs 2 – 3 duslius smūgius. Ryte V. K. atsikėlė ir iš namų išėjo į barą. Po kurio laiko į tą barą atvažiavo apeliantas ir pasakė, kad motinai kažkas atsitiko. Grįžęs namo, V. K. rado L. Ž. mirusią (t. 2 b.l. 82).

Tokius liudytojo V. K. parodymus patvirtino ir liudytoja D. M. . Ji pirmosios instancijos teisme parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną jie trise – nuteistasis A. Ž. , nukentėjusioji L. Ž. ir liudytoja D. M. girtavo L. Ž. namuose. Po kurio laiko L. Ž. iš namų išėjo. Nukentėjusioji grįžo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko tarp L. Ž. ir nuteistojo kilo konfliktas. D. M. nurodė mačiusi, kad A. Ž. motiną purtė. Ji A. Ž. nuramino, išvedė iš motinos kambario. Pasak D. M. , ji buvo atsikėlusi apie pusę šešių ryto ir matė, kad nukentėjusioji dar buvo gyva, tačiau 10 val. ryto L. Ž. jau buvo mirusi (t.1 b.l., 81-85., 86-87, 81).

Taigi įvertinus tiesioginių įvykio stebėtojų V. K. ir D. M. parodymus, darytina išvada, kad jie vieni kitiems neprieštarauja. Todėl teismas jais vadovavosi pagrįstai. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvados duomenimis apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. M 359/09 (05) matyti, jog nukentėjusioji L. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais ir išsivysčius galvos smegenų suspaudimui bei pabrinkimui. L. Ž. lavono tyrimo metu nustatyti tokie sužalojimai: 1) galvos sumušimas, pasireiškęs dviem poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, dešinės ausies kaušelyje, dviem odos nubrozdinimais kaktoje ir pasmakrėje, nosies kaulų lūžiu, trimis kraujosruvomis kairio smilkinio ir pakaušio minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame ir kairiame pusrutuliuose ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, sutrenkiant galvą į kietą pagrindą ar panašiai; 2) poodinės kraujosruvos kakle, dešinio peties sąnario srityje, krūtinėje, kairiame žaste, kraujosruva krūtinės ląstos kairės pusės vidinėje užpakalinėje sienelėje (viso 8 sužalojimai). Poodinės kraujosruvos kakle padarytos pailgos formos buku, riboto paviršiaus daiktu, galimai suduodant kumščiu bei įspiriant koja; 3) poodinė kraujosruva kairio kelio sąnario srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, 3-5 dienas prieš mirtį. Specialisto išvadoje nurodoma, jog lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairio kelio sąnario srityje, padaryti vienu metu, neilgame laiko intervale (t. 1 b.l. 31-33).

Taigi, įvertinus šiuos byloje esančius parodymus, akivaizdu, jog tarp A. Ž. ir jo motinos buvo kilęs konfliktas, kurio metu nuteistasis nutempė savo motiną nuo lovos, suėmęs ją už pečių purtė bei ne mažiau kaip 3 kartus trenkė jos galvą į grindis, spyrė koja. Būtent šiais A. Ž. veiksmais ir buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, konstatuoti specialisto išvadoje. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad pirmiau aptarti bylos duomenys – liudytojų parodymai bei specialisto išvada sutampa ir su paties apelianto parodymais viso bylos tyrimo metu.

Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu A. Ž. parodė, jog konfliktas su motina prasidėjo dėl to, kad ji lovoje apsišlapino. Nuteistasis savo motiną nutempė nuo lovos, ją perrengė ir pakeitė patalynę. Po kurio laiko tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vėl kilo konfliktas, kurio metu jis savo motiną vėl nutraukė nuo lovos, sugriebė ją už pečių ir pradėjo daužyti į grindis. Jis trenkė motinos galvą į grindis 2 - 3 kartus. Po kurio laiko, nuteistasis vėl priėjo prie motinos ir koja ėmė spausti jos kaklą. Pabudęs ryte, apie 10 val., pamatė, kad motina mirusi (t.1 b.l.112-115). Tokius pačius parodymus A. Ž. davė ir apklaustas įtariamuoju 2009 m. spalio 1 d. (t.1 b.l.119-120) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1 b.l.124-136). Apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose apeliantas taip patvirtino tokius savo parodymus, pilnai prisipažindamas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neturėjo jokio motyvo nužudyti savo motiną L. Ž. . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nužudymo motyvas, kaip būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, nėra numatytas. Kaip matyti iš apelianto parodymų viso bylos nagrinėjimo metu, jis savo motinai mirtį sukėlusius smūgius sudavė supykęs dėl L. Ž. jam pasakytų įskaudinančių žodžių. Tokius savo parodymus A. Ž. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pripažino, jog A. Ž. savo motiną nužudė dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų.

Taigi apygardos teismo nuosprendžiu A. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį savo motinos nužudymą, apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu.

Nuteistasis A. Ž. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra per griežta bei prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas jauno amžiaus.

Pagrįstai pripažinęs, jog A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teismas paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantas padarė labai sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, kuris sukėlė labai sunkius, neatitaisomus padarinius. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino A. Ž. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, iš ankstesnės darbovietės charakterizuojamas neigiamai, nes sistemingai darė pravaikštas), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nukentėjusiosios L. Ž. provokuojantį elgesį) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui).

Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir apeliantui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima šiame straipsnyje numatytos bausmės vidurkiui. A. Ž. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas jauno amžiaus, apygardos teismo nustatytos bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visumos iš esmės nekeičia ir vien dėl to švelninti apeliantui paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos teismas bausmės skyrimo ir individualizavimo taisyklių nepažeidė, A. Ž. laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.