Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „P.A.“ vadovui A. V., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje UAB „P.A.“ vadovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Palangoje, iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimą iškėlė administracinę bylą A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „P.A.“ į. k. 252487910, vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-01-25 duomenimis sudaro 23 924,60 EUR, iš jų 23 766,38 EUR Pridėtinės vertės mokesčio ir 158,22 EUR šio mokesčio delspinigių. Bendrovės atžvilgiu taikyti šie priverstinio išieškojimo veiksmai: 2015 m. gruodžio 1 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-176566 nurašyti 7.437,04 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2015 m. gruodžio 29 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-198229 nurašyti 17.387,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2016 m. vasario 2 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-20046 nurašyti 608,12 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2016 m. kovo 2 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-45090 nurašyti 19.636,92 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2016 m. kovo 8 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-49958 pakeisti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Vykdant VMI 2016-01-25 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-756 ir siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2024. Operatyvus patikrinimas atliktas tikrinant laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, kreditorius, debitorius.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Kasos knygos išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 išlaidos sudarė 16.676,41 Eur (342,30 Eur sumokėta į valstybės biudžetą, 13.222,26 Eur grąžinta paskolų (10.722,26 Eur grąžinta UAB „L. pagal 2007-10-01 tarpusavio kreditavimo sutartį, 2.500,00 Eur - UAB „X“ pagal 2013-03-18 paskolos sutartį), 1.311,28 Eur išmokėta darbo užmokesčio, 943,74 Eur sumokėta tiekėjams, 331,02 Eur - Sodrai, 25,81 Eur - atskaitingam asmeniui, 500,00 Eur - įnešta į banko sąskaitą). Iš bankų sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 išlaidos sudarė 1.498,69 Eur, iš jų: 983,03 Eur - sumokėta į valstybės biudžetą, 14,07 Eur - Sodrai, 418,37 Eur tiekėjams už Bendrovę sumokėjo UAB „L.“, 76,28 Eur - tiekėjams sumokėjo Bendrovė, 6,94 Eur - banko patarnavimo mokesčių). Iš Bendrovės pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad per laikotarpį 2015-11-01 iki 2016-03- 31 atskaitingi asmenys iš kasos išleido 282,44 Eur (sumokėta tiekėjams).

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl Institucija darė išvadą, kad direktorius A. V. pažeidė ne tik MAĮ 40 str. 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

A. V., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Teismo posėdyje A. V. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad eidamas UAB „P.A.“ vadovo pareigas, tuo pačiu ėjo motininės įmonės – UAB „L.“ direktoriaus pareigas, todėl, atsižvelgdamas bendrai į visos įmonių grupės interesus, buvo priverstas „P.A.“ lėšas nukreipti į visos grupės banko palūkanų dengimą, nes nepadengus palūkanų, grėstų bankrotas, todėl buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas. Buvo įvertintos visos aplinkybės – UAB „P.A.“ užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, tuo metu vyko keletas derybų dėl turto pardavimo, kurios nutrūko ir buvo tikimąsi gauti pajamų ir taip atsiskaityti su biudžetu bei išvengti skolų kreditoriams. Su VMI komunikavo visą laiką – ne kartą buvo Palangos skyriuje, rašė pasiaiškinimus, aptarė kas planuojama ir tikrai planavo visiškai atsiskaityti su VMI. Skola valstybei didėjo, nes nekilnojamojo turto veikla Palangoje, kaip ir visuose kurortuose, remiasi sezoniškumu, nuo naujų metų iki gegužės mėn. vidurio ši veikla praktiškai buvo sustojusi. Šiuo metu yra sudarytos kelios preliminarios sutartys ir artimiausiu metu planuoja atsiskaityti su kreditoriais.

ATPK 50⁶ str. įtvirtinta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

A. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

A. V. kaltę, pažeidus CK 6.930¹ str. 1 d. bei tuo padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. pažeidimą, įrodo byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-3), 2016-03-07 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2024, (b. l. 20-24); kasos knygų išrašai (b. l. 25-27); bankų sąskaitų išrašai (b. l. 28-31); avanso apyskaitos (b. l. 32-38), iš kurių matyti, kad bendrovė, būdama skolinga valstybei, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais; paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis iš esmės pripažino pažeidęs atsiskaitymų eiliškumas, nes atsiskaitydamas su kitais kreditoriais – sumokėdamas banko palūkanas, siekė išvengti įmonės bankroto; bei kiti byloje esantys dokumentai.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimą, teismas daro išvadą, jog yra įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau V. V., nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, būdamas skolingas valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir tokiu būdu A. V. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios bendrovės finansinės padėties, kuriai įtakos turi ir vykdomos veiklos sezoniškumas, į tai, jog bendrovė artimiausiu metu planuoja atsiskaityti su kreditoriais, A. V. iš esmės pripažino padaręs pažeidimą, duomenų apie jo teistumą ar galiojančias administracines nuobaudas nėra, jis dirba, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, sudaro apie 450 eurų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog geriausiai ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 50⁶ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. l d., ir paskirti jam 1448 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.